Lietuvoje

2021.05.13 21:13

Keli COVID-19 testai per savaitgalį arba suvaržytos atostogos? Lietuvos kurortai laukia atsakymų, koks bus poilsis su galimybių pasu

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2021.05.13 21:13

Galimybių pasas, teoriškai turėjęs įkvėpti vilties dėl laipsniško grįžimo į normalų gyvenimą, praktiškai kelia klausimų, ar tikrai tai padaryti lygiomis teisėmis galėsime visi. Nors dokumentas pradės veikti po gerų dešimties dienų, kurortų merai pripažįsta, kad neužteks pajėgumų visiems atvykstantiesiems testuoti. LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Rasa Tapinienė kalbėjosi su Birštono mere Nijole Dirginčiene, Palangos meru Šarūnu Vaitkumi bei ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėju Karoliu Žemaičiu.

– Dokumentas turėtų pradėti galioti jau po 11 dienų, tačiau kai kurių techninių sprendimų dar nėra. Karoli, galite dabar viešai pažadėti, kad per ateinančią darbo savaitę jie bus rasti, dokumentas nuo pirmos dienos veiks be trikdžių?

K. Žemaitis: Toks ir tikslas, kad galimybių pasas pradėtų veikti gegužės 24 dieną. Vyriausybės sprendimas buvo anksčiau ir šis laikotarpis skirtas susitvarkyti visiems techniniams klausimams, kurių keletą dar turime, kad 24 dieną galėtume startuoti visa apimtimi.

Dienos tema. Birštono merė apie poilsiautojų testavimą: visų, kurie norės testuotis, atvykę 1–2 dienom – nepajėgsime

– Bet nepasakėte, ar startuosite.

K. Žemaitis: Padarysime viską, kad startuotume.

– Remiantis dabartine statistika, galimai turinčių imunitetą – persirgusių arba skiepytų – žmonių Lietuvoje yra apie 37 proc. Vadinasi, šešis iš dešimties atvažiuojančiųjų reikėtų testuoti. Pagal dabartinius pajėgumus kiek žmonių Birštonas galėtų testuoti kas 24 valandas?

N. Dirginčienė: Klausimas labai įdomus, juolab kad didžiausias atplūdis turistų, kuriuos reikėtų testuoti, yra savaitgaliais. Iš karto užprogramuota problema, kadangi žmonės turėtų dirbti savaitgaliais. Dabar turime vieną mobilųjį testavimo punktą ir jame aptarnaujame savo gyventojus. Neatmeskime, kad turime testuoti saviškius, o jeigu dar atsitiks taip, kad reikės testuoti moksleivius, tai galimybių bus labai mažai. Kiek galėtume testuoti per parą, tikrai negaliu pasakyti, bet aišku, kad visų, kurie norės testuotis atvykę 1–2 dienoms, tikrai nepajėgsime.

– Vyriausybė sako, kad parūpins greitųjų antigenų testų, tačiau plėsti mobiliuosius testavimo pajėgumus būtų savivaldybių reikalas. Ar skaičiavote, kiek reikėtų papildomų mobiliųjų punktų Palangoje, kiek reikėtų papildomai žmonių juose įdarbinti, atsižvelgiant į faktą, kad dažniausiai tai daryti reikės savaitgaliais?

Š. Vaitkus: Reikėtų nevertinti savivaldybių lygiavertiškai, pirmiausia reikia pamatyti apimtis. Jeigu Palanga savaitgalį būna perpildyta, mūsų mobilusis punktas dirba nuo 8-os ryto iki 17 valandos ir savaitgaliais, per dieną pereina per 200 žmonių. Jokių kitų pajėgumų kol kas neturime ir reikia suprasti, kad į Palangą, artėjant šiltesniems orams, gali suplūsti iki 300 tūkst. žmonių. Padidinti testavimą mobiliuosiuose punktuose galima, bet tam reikia turėti dirbančių žmonių. Didžiuosiuose miestuose žmogiškųjų išteklių iš tiesų yra daugiau, kadangi ten pagrindiniai gydymo centrai, bet tokiuose mažuose miestuose medikų, kurie galėtų dirbti tą darbą, praktiškai nėra.

Artėjant vasarai sanatorijoms irgi reikia žmonių, jos ieško tų žmonių, juo labiau kad visos medicinos įstaigos šiandien Palangoje dirba tik su žmonių vakcina. Aš matau tikrai didelę problemą, jeigu žmonės užplūstų šitą punktą, kai jau dabar punkte eilė 3 dienoms. Tad jei vasarą atvykę į Palangą turistai norėtų pasidaryti testą, būtų sudėtinga. Tada jie turėtų atsivežti testus iš kitų miestų, bet jie galioja tik 24 valandas.

Yra dar daug neatsakytų klausimų dėl paties galimybių paso. Vienas iš tokių, kurį kelia verslas, yra nesuprantamas viešasis maitinimas. Pavyzdžiui, 40 metų žmogus, apsistojęs 10 dienų viešbutyje ir neturintis galimybės vakcinuotis, nes dabar vakcinuojami 55-erių ir vyresni žmonės, o ir vakcinų trūksta, kasdien prieš pusryčius darysis testą, jei blogas oras ir jis norės pavalgyti viduje? Kitas klausimas – kas tai kontroliuos? Išeina taip, kad visi restoranai, viešbučiai, kurie viduje turi patalpas, turės samdyti papildomai žmonių, kurie tikrintų, ar tas žmogus vakcinuotas, ar turi galimybių pasą. Yra daug niuansų, bet manau, kad Vyriausybė arba pats galimybių paso rengėjas atsakys ir spręsime tuos klausimus.

– Testo rezultatas galios 24 valandas nuo paėmimo, o ne nuo tada, kai žmogus sužinos rezultatą. Ar ministerija turi sprendimą, kaip bus su žmonėmis viduje, kaip bus su mobiliaisiais pajėgumais, kaip bus su žmogiškaisiais ištekliais? Ar čia ministerija davė įrankį, o kaip juo naudotis, savivaldybės turės galvoti pačios?

K. Žemaitis: Klausimų yra daug ir pati ši inovacija, nes tai yra inovacija, įgyvendinama vos keliose valstybėse, Lietuva yra viena pirmųjų, kelia daug klausimų. Šiuo metu mes juos sprendžiame su Lietuvos savivaldybių asociacija, su atskiromis savivaldybėmis, kur, tikėtina, testavimo krūvis bus didesnis. Klausimų yra nemažai, dalis jų yra Ekonomikos ministerijai, dalis – SAM, bet visus juos sprendžiame.

Svarbu akcentuoti, kad visiems, atvykstantiems į kurortus, testuotis nereikės, nes yra gana nedaug veiklų, kurioms reikėtų testų. Šiuo atveju norint eiti į pliažą testo nereikės, norint valgyti lauke galimybių paso nereikės, renginiams iki 150 žmonių galimybių paso irgi nereikės. Reikės tik dideliems renginiams, kuriuos artimiausiu metu tikrai ne kiekvienas miestas organizuos, arba maitinimui viduje.

Mūsų skaičiavimais, birželio pradžioje daugiau nei 1,5 mln. Lietuvos gyventojų galės gauti galimybių pasą be testo – tai irgi nemažas žmonių skaičius. Aišku, įsibėgėjant masinei vakcinacijai tokių žmonių bus tik daugiau.

– Bet jaunesnioji žmonių grupė, kuri statistiškai yra aktyviausia, mobiliausia, skiepo turės laukti ganėtinai ilgai ir greičiausiai, kad galimybių pasas jiems nebus visada po ranka, jeigu nėra galimybių greitai testuotis.

Pone Dirginčiene, K. Žemaitis sako, kad šiais visais klausimais diskutuota su kurortų merais, jūs sakėte, kad nebuvo. Kaip nutiko iš tiesų?

N. Dirginčienė: Sveikatos apsaugos ministerija kvietė visų savivaldybių merus kalbėtis, bet su Ekonomikos ir inovacijų ministerija mes tikrai neturėjome diskusijos. Jos labai prašytume ir norėtume susitikti tik kurortų merai, kur tikrai šita problema aktuali. Aktualus tas 24 valandų laiko tarpas, o diskusijų nebuvo.

Kiek kalbėjome kurortų ir kurortinių teritorijų suvažiavime, šitas klausimas nebuvo aptariamas ir labai norėtume tokių diskusijų. Kreipėmės raštu į sveikatos ministrą ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, prašydami to susitikimo ir atskiros diskusijos. Aš manau, tai tikrai padėtų išspręsti kai kurias problemas, nes tos 24 valandos – įsivaizduokite, savaitgaliui atvažiuoja žmogus, tai kiek kartų jis turi testuotis? Jis turės eiti 2–3 kartus? Nesuprantama ir nesuvokiama. Problemų tikrai yra, laukiame to susitikimo ir galbūt tikrai nereikėtų televizijos ekrane aiškintis, bet būtų labai malonu susitikti ir išsiaiškinti visas iškilusias problemas. Jų yra tikrai nemažai.

– Kai kurių techninių sprendimų dar nėra, o likusi savaitė, kada galima sudėlioti taškus. Ar bus kurortų merų ir ministerijos susitikimas?

K. Žemaitis: Jeigu yra klausimų ar neaiškumų, šioje valstybėje iššūkius sprendžiame kalbėdamiesi ir ieškodami bendro sprendimo. Nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad savivaldybių įsitraukimas yra labai svarbus šio projekto sėkmei, nes ne Vyriausybė testuoja – testavimą organizuoja savivaldybės. Kaip savivaldybės suinteresuotos, kad jų verslai grįžtų po pandemijos dirbti, kad žmonės nesėdėtų prastovose, taip turime rasti ir bendrą sprendimą, kad tie verslai ir žmonės galėtų naudotis tomis galimybėmis, suprasdami, jog kai kur resursai tikrai riboti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.