Lietuvoje

2021.05.14 15:33

Šiauliai skundžiasi COVID-19 testų trūkumu, o meras į Šimonytės kritiką atšauna – premjerė yra suklaidinta

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.05.14 15:33

Pastarosiomis dienomis nemažai kritikos dėl sprendimo neskubėti testuoti pradinukų sulaukiantis Šiaulių meras Artūras Visockas turi savą situacijos versiją. Anot mero, ne kartą jo sprendimą kritikavusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tiesiog nežino visos situacijos, mat jeigu žinotų – būtų Šiaulių pusėje. Baigiantis savaitei šiame mieste mokiniai vis dėlto pradėti tirti dėl COVID-19, tačiau meras laikosi nuomonės, kad jeigu klasėje bus pora netestuotų vaikų – jie vis tiek galės mokytis kontaktiniu būdu.

Netestavo, nes negavo pakankamai testų

Šiaulių savivaldybei nuo pirmadienio atsidūrus griežtesnio karantino režime, miesto mokyklose kontaktiniu būdu mokytis liko visi pradinukai, pamokos vyksta ir abiturientams, 5–11 klasių mokiniai mokosi nuotoliniu būdu.

Vyriausybės sprendimai šiuo metu įpareigoja pradinukams atlikti testus visose savivaldybėse, kur dviejų savaičių COVID-19 atvejų skaičius viršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šiauliuose šis rodiklis siekia 423 atvejus.

Vis dėlto iki pat šios savaitės vidurio Šiauliuose mokiniai testuojami nebuvo. Dėl to premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę žėrė kritiką miesto valdžiai.

„Manau, kad meras, kaip rūpestingas savivaldybės vadovas, turėtų labai gerai įvertinti pasekmes tokių sprendimų taip pat ir epideminei situacijai. Sąsajos ugdymo įstaigų atvėrimo ar uždarymo su pandemijos dinamika, labai gaila, bet yra ne kartą pagrįstos ne vieno mokslinio tyrimo“, – trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Tačiau Šiaulių meras Artūras Visockas tvirtina, kad vaikai Šiauliuose nebuvo testuojami ne todėl, kad taip panoro meras, o dėl centrinės valdžios pandemijos valdymo netobulumų.

„Esmė yra ta, kad jeigu I. Šimonytė žinotų faktines aplinkybes, ji 100 proc. būtų Šiaulių miesto gyventojų pusėje. Bet ji nežino. Ją suklaidina ir ji duoda savo tą privalomą kietą žinią. Bet ta žinia yra iš nežinojimo. 1 proc. padalijus į 100 dalių – tiek aš šiek tiek pyktelėjau ant ministrės pirmininkės. Gavome pylos, bet ji buvo visiškai neadekvati, nesuprantant, kad kamuoliukas yra jų pusėje. Tai pas juos nėra organizacijos, o ne pas mus“, – sakė meras.

A. Visocko teigimu, praėjusios savaitės pradžioje Šiauliai iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos užsisakė 13 tūkst. greitųjų antigenų testų, tačiau pirmadienį vakare gavo tik 2 tūkst.

„Tik dėl to visa bendruomenė mano buvo pakviesta ateiti į mokyklą ir nesitestuoti, nes nebuvo testų. Jų tiesiog nebuvo. Mes tik vakar juos gavome ir pradėjome testuoti. Daugybė klasių 100 proc. testuojasi“, – ketvirtadienį LRT.lt sakė Šiaulių meras.

Moksleivių testavimą ketinama baigti penktadienį, tačiau ketvirtadienį meras dar neturėjo tikslių žinių, ar ateinančią savaitę Šiaulius pasieks reikiamas testų kiekis.

Mero nuomone, kiti miestai problemų dėl testavimo neįžvelgė todėl, kad dalį moksleivių grąžino mokytis nuotoliniu būdu.

„Bet tai nėra siekinys. Siekinys yra, kad pradinukai būtinai būtų klasėse. Tą dalyką darė didžioji dalis Europos ir pradinių klasių ugdymui reikia labai daug supratimo. Čia esame bene pati labiausiai nesusipratusi šalis iš visų Europos Sąjungos šalių“, – akcentavo A. Visockas.

1 proc. padalijus į 100 dalių – tiek aš šiek tiek pyktelėjau ant ministrės pirmininkės.

A. Visockas


Šiaulių meras: pradinukai turi baigti mokslo metus klasėse

Meras akcentavo, kad Šiauliuose prioritetas teikiamas pradiniam ugdymui, visi mokytojai yra paskiepyti ir jaučiasi saugūs. Be to, A. Visocko teigimu, nė vienas pradinukas šiuo metu neserga.

„Aš labai drąsiai sakau, kad pradinės klasės Šiauliuose būtinai turėtų užbaigti sezoną klasėse, jie yra klasėse. Vienas iš motyvų, kodėl 5–11 negrįžta, būtent yra tai, kad pradinukams susidarytų visiška galimybė būtinai būti klasėse“, – teigė A. Visockas.

Meras akcentavo ir tai, jog pirmieji raginimai leisti abiturientams grįžti mokytis kontaktiniu būdu būtent ir buvo iš Šiaulių.

„Dėl abiturientų teko pakovoti. Galiausiai ministerija pakeitė požiūrį, bet pakeitė pavėluotai. Tą reikėjo daryti prieš mėnesį ar du, todėl, kad ne visi mokytojai bus tikrai paskiepyti. Bet galiausiai pavyko išsireikalauti, kad abiturientai galėtų grįžti be jokių privalomų testų, užkardų. Jeigu matome, kad abitūros egzaminai bus ne nuotoliniu būdu, nes tą suorganizuoti valstybė turbūt nėra pasiruošusi, vadinasi, jie bus patalpoje. O jeigu patalpoje – abiturientai turi būti saugūs. Jeigu norime, kad abiturientai būtų saugūs, didžioji dalis turi gauti skiepą“, – aiškino Šiaulių meras.

Šiuo metu nuo COVID-19 yra pasiskiepiję apie 70 proc. abiturientų.

A. Visockas pabrėžė, kad valstybė nėra pasiruošusi atsakyti į daugybę klausimų, todėl meras nori parodyti, kaip reikėtų elgtis, ir imasi tam tikrų sprendimų.

Akcentuojama, kad kai kur taikomas vadinamasis mišrus ugdymas, kai dalis klasės vaikų mokomi kontaktiniu būdu, o dalis nuotoliniu, tuo pačiu metu yra kone neįmanomas.

„Dažniausiai pradinių klasių mokytojai yra neįtikėtinai sąžiningi, nes jie yra mokiniui dievas. Tai jeigu jau esi dievas, tai privalai daryti dievo funkcijas. Tada tu dirbi su vaikais kontaktiniu būdu, o paskui dirbi su kitais vaikais nuotoliniu būdu. Natūraliai kyla klausimas, ar valstybė tiems žmonėms moka dvigubą atlyginimą už tą darbą?“ – klausė A. Visockas.

Neištirtų vaikų iš mokyklos neišprašys

Šiaulių mero nuomone, vertinant bendrai, tikslas yra testuoti ne vaiką, o per jį sužinoti šeimos sveikatą, nes jeigu vaikas serga, suaugusieji turi suklusti ir spręsti, ką toliau daryti. Tačiau nemažai tėvų Šiauliuose yra tiriami ten, kur dirba.

„Vadinasi, užtenka vieno šeimos nario, kuris testuojasi nuolat kur nors, ir jau šeima žino, kad ji yra sveika. Tada jokio reikalo nėra vaikui dar testuotis klasėje, tada tėvai gali parašyti, kad nesutinka“, – dėstė A. Visockas.

Meras taip pat pastebėjo, kad naujieji testai dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tad bendruomenei reikia duoti laiko prie jų priprasti ir tuomet galbūt net ir nesutikusieji testuotis savo nuomonę pakeis. Tokių šeimų, kurios nesutiko, kad jų vaikai būtų tiriami, Šiauliuose yra apie 15 proc.

Vis dėlto meras pripažino, kad jeigu klasėje liks vienas kitas vaikas, kurio tėvai vis dėlto neleistų testuoti, jis iš mokyklos nebus išprašomas ir galės mokytis kontaktiniu būdu.

„Taip yra naudingiau mokytojui. Reikia galvoti visapusiškai – ir apie vaiką, ir apie mokytoją, ir apie Lietuvą. Ugdymas mokykloje yra aukščiausias tikslas ir aukščiausia nauda Lietuvai, o ministras pirmininkas privalo galvoti apie Lietuvą“, – akcentavo A. Visockas.

Meras prisipažino, jog pats ketino būti pradinių klasių ir kūno kultūros mokytoju, tad labai tiksliai žino, apie ką kalba, o jo pasisakymus esą palaiko visi jo dėstytojai.

„Jeigu aš to nedaryčiau, tam tikra prasme būčiau netgi nusikaltėlis, nes žinodamas ir turėdamas tą žinių bagažą, kurį į mane įdėjo valstybė, jo visiškai nepanaudočiau. Tai man būtų visiška gėda“, – sakė A. Visockas.

Pasak pašnekovo, pradinukų negali stumdyti lyg dėžių sandėlyje, apie viską būtina kalbėtis ir negali būti jokių grubių veiksmų.

„Šiauliai yra humanistinio mokymo sostinė Lietuvoje. Šiauliai yra kultūros per taiką miestas. Tokių miestų nedaug Lietuvoje. Čia yra žemaitiško kraujo – mes ne tik šnekame, bet ir realiai darome. Pagal taisyklę aš turėjau visus pradinukus pirmadienį išvaryti namo, nes kai jie atėjo į mokyklą, testų nebuvo. Testuotis reikia rytą, po pietų jau nebėra prasmės. Mes pradėjome testuotis trečiadienį. Kaip būtų atrodęs procesas – pirmadienį, antradienį lauk visi į nuotolį, o trečiadienį ateikite. Bet ir tai netvarka, nes testų trūksta“, – pasakojo meras.

Šiauliai yra kultūros per taiką miestas.

A. Visockas


Laboratorija žada užtikrinti testų teikimą

Minėtų testų Šiauliai prašė iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos. Jos atstovai patvirtino, jog šią savaitę Šiauliams buvo atiduota mažiau testų, nei savivaldybė buvo pageidavusi.

„Šiuo metu yra sudėtinga situacija, nes iš tiekėjų nėra gaunama pakankamai greitųjų antigeno testų mokiniams testuoti, todėl ribotais resursais stengiamės aprūpinti visą Lietuvą“, – teigė laboratorijos atstovė Simona Kalvelytė.

Vis dėlto žadama, kad jau ateinančią savaitę miestui bus užtikrintas testų tiekimas ir jų trūkti nebeturėtų.

„Tokį didelį kiekį, kokio prašo savivaldybė, ne visada yra galimybė išduoti vienu kartu. Bet, atsižvelgiant į Šiaulių savivaldybės testavimo apimtis, tie greitieji testai bus išduodami dalimis, užtikrinant, kad testavimo procesas nenutrūktų“, – patikino S. Kalvelytė.

Sprendimas tirti tik dalį klasės naikina bendro proceso prasmę

Mero nuomone, vaikams turi būti sudarytos vienodos galimybės mokytis, tad visi turi būti ugdomi arba nuotoliniu būdu, ar kontaktiniu, ką būtų galima vertinti kaip aukščiausią lygį. Būtent tokio Šiauliuose esą ir siekiama.

Vis dėlto sprendimas dėl testų trūkumo šiuo metu leisti kontaktiniu būdu kartu su testus atlikusiais moksleiviais mokytis bent nedidelei daliai neištirtų vaikų epidemiologams kelia abejonių. Manoma, kad grupėje neištirti vaikai iš esmės sugriauna testavimo prasmę.

„Jeigu yra uždara erdvė, sakykime, klasė ir joje mokosi vaikai, iš kurių 20 testuojasi, o 5 nesitestuoja ir tarp tų testuotų atsiranda vienas teigiamas atsakymas, kas gali pasakyti, kad tie kiti netestuoti vaikai neužsikrėtė būtent nuo to vaiko? O jeigu tie netestuoti vaikai yra nešiotojai, o tie kiti likę 20 vaikų yra visi sveiki? Kas galėtų paneigti, kad nebus užsikrėtimo kitą dieną ir virusas neišplis, nekils protrūkis“, – teigė epidemiologė Daiva Razmuvienė

Ji taip pat akcentavo, kad mokinių testavimas yra labai svarbus, nes jau ne vieną mėnesį sergamumo protrūkiai Lietuvoje fiksuojami šeimose, darbo vietose bei ugdymo įstaigose.

„Būtent geranoriškas vaikų testavimas duoda didžiulę naudą. Klasėje vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia uždarose patalpose. Kai mokosi didelis vaikų skaičius vienu metu, žinoma, ir tas priemones preciziškai pritaikyti yra sudėtinga“, – teigė D. Razmuvienė.

Pašnekovės teigimu, testuojant nustačius užsikrėtusį vaiką nedelsiant izoliuojamas tiek vaikas, tiek visa klasė, todėl užkertamas kelias virusui išplisti.

Be to, akcentuojama, kad mokinius tirti galima ne tik greitaisiais antigenų testais, kurių Šiauliai, kaip aiškinama, negavo pakankamai, bet ir kitais būdais – kaupinių metodu, serologiniais testais.

Anot D. Razmuvienės, testavimo apimtys pastaraisiais mėnesiais yra labai išaugusios, kasdien jie atliekami apie 20 tūkst. žmonių ir vidutiniškai nustatoma apie 1 tūkst. užsikrėtimo atvejų.

„Tai yra nemažai, žinant, kad Lietuvoje dominuoja britiškoji atmaina ir jau yra nustatoma afrikietiškosios atmainos atvejų. Grėsmių vis dar išlieka ir todėl turėtų būti proporcingai priimta rizika“, – teigė epidemiologė ir pridūrė, jog tėvai turėtų atsižvelgti į rekomendaciją testuoti vaikus.

Mokyklos vadovui teks pasirinkti, kuriuos vaikus tirti

Kaip minėta, trečiadienį Šiauliuose dėl COVID-19 pradėti tirti pirmieji mokiniai. Vis dėlto šis procesas prasidėjo dar ne visur ir panašu, kad situacija yra gana chaotiška.

Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis pasakojo, jog testus mokykla turėjo gauti ketvirtadienį popiet. Tiesa, jų numatyta mažiau, nei mokykloje mokosi pradinukų.

„Net nežinau, kaip juos reikės išrūšiuoti, kuriuos testuoti, o kurių netestuoti. Neturime užtektinai testų“, – padėtį apibendrino K. Šaltis.

Mokyklos vadovas pastebėjo, kad mokykloje vieno priešmokyklinuko tėvas susirgo COVID-19, ištyrus vaiką paaiškėjo, kad užsikrėtęs yra ir jis.

„Teoriškai kaip ir nereikėtų nieko daryti, nes praėjo tas 4 dienų terminas, tačiau mama prisiminė, kad vaikas jau praėjusią savaitę kosčiojo ir buvo simptomų. Jeigu simptomų buvo praėjusią savaitę, tai reikia patikrinti tą klasę. Gerai, duokite mums 20 testų ir mes patikriname. Bet nėra tų testų“, – apie keblią padėtį pasakojo mokyklos vadovas.

K. Šaltis stebėjosi ir tuo, jog pagal dabar galiojančią tvarką, testuojant vaikus ir vieno jų testui parodžius teigiamą rezultatą, mokykla gali tik rekomenduoti šeimai atlikti PGR testus, tačiau tai esą nėra privaloma.

„O jeigu tėvai atsisako daryti PGR testą, aš negaunu rezultato, kad tas vaikas serga, net jeigu jis iš tiesų serga. Jeigu jis serga – aš izoliuoju visą klasę, jeigu jis atsisako darytis testą, tada ta klasė eina į mokyklą. Kokia to prasmė?“ – nuostabos neslėpė K. Šaltis.

Mokyklos vadovas tvirtino, kad tiek mokyklos vadovybė, tiek bendruomenė palaiko sprendimą testuoti vaikus. Iš beveik 189 vaikų tik 18 vaikų tėvai neišreiškė noro, kad jų vaikas būtų ištirtas, ar neserga COVID-19.

„Ir tai tie 18 turi objektyvių priežasčių. Nebūtinai jie antivakseriai. Pavyzdžiui, viena mama ruošiasi operacijai, tad dėl šventos ramybės nusprendė palaikyti vaiką namuose, todėl nesutiko testuotis ir gali vaikas mokytis namuose“, – pasakojo K. Šaltis.

Mokyklų vadovai jaučiasi tapę iešmininkais

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė teigė su kolegomis iš Šiaulių testavimo mokyklose situacijos neaptarusi, mat nė vienos šio miesto mokyklos vadovas nepriklauso šiai profesinei sąjungai.

Vis dėlto švietimo įstaigų vadovų atstovė neslėpė, kad dėl testavimo mokyklose taip pat vyrauja skirtingos nuotaikos – kai kur tėvai ir pedagogai palaiko testavimo reikalavimą, kai kur esama nusiteikusių priešiškai.

„Kiek žmonių – tiek nuomonių. Tikrai yra tokių, kurie mano, kad tai nieko nėra blogo ir iš musės daromas dramblys, o kiti kalba apie tai, kad tai yra pertekliniai dalykai. Be tokių nėra dauguma“, – apibendrino pašnekovė.

J. Andrijauskienė taip pat akcentavo, kad šiuo metu visos Lietuvos mokyklų vadovai yra atsidūrę itin keblioje situacijoje – mokinių testavimo nepalaikantieji mokyklas užverčia įvairiais reikalavimais, peticijomis, raštais ar pretenzijomis, kurios, akivaizdu, parengtos tariantis su teisininkais, tačiau atsakyti į tokius dokumentus iš esmės paliekama patiems mokyklų vadovams.

„Iešmininku tampa vadovas, nes vadovas turi atsakinėti. Vadovai labai dažnai pasigenda pagalbos. Turėtų dirbti labai stipri teisininkų komanda valstybės lygiu, kuri duotų teisinių išaiškinimų šablonus mokyklų vadovams, kad jie žinotų, kaip elgtis“, – teigė J. Andrijauskienė.

Sergamumas kyla, bet ne drastiškai

LRT.lt jau skelbė, jog užsikrėtimų COVID-19 ir hospitalizacijų daugėja tik Šiaulių regione, kur ilgą laiką buvo mažiausiai atvejų ir hospitalizuotų asmenų. Hospitalizacijos didėjimas Lietuvoje sustojo visuose regionuose, išskyrus Šiaulių–Telšių COVID-19 klasterį. Šiame regione gausėja naujų atvejų ir didėja ligoninių užimtumas.

Vis dėlto A. Visockas padėties dramatizuoti nėra linkęs, anot jo, padėti Šiauliuose nėra tokia prasta, kaip Vilniuje ar Kaune.

„Per 1 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų yra Vilniuje, apie 800 yra Kaune ir 413 – Šiauliuose. Va ir atsakymas. Ten yra nesąžiningas palyginimas, kai tu turi 100 ir tau stabiliai laikosi 100, o kitoje vietoje yra 13 ir tau padaugėja vienetu ir bandai pasakyti, kad 14, taip lyginant, yra blogiau nei 100, – atleiskite“, – aiškino A. Visockas.

Šiuo metu Šiauliuose apie pusė COVID-19 lovų yra užimtos. Mero teigimu, Šiauliuose problemų dėl to apskritai nėra, nes yra paruoštos visos regiono ligoninės, tad, atsiradus poreikiui, sunkiai sergantiems asmenims vietų ligoninėse neturėtų pritrūkti.

„Dabar esame kilimo fazėje, nes buvo ir 150 atvejų, 200 nebuvo, todėl visi pradinukai kovo 22 d. atsidūrė klasėse. Dabar yra per 400. Sergamumas kyla, bet jis nekyla tiek drastiškai, kad reikėtų daryti kokius nors panikos priepuolius“, – padėtį apibendrino Šiaulių meras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.