Lietuvoje

2021.05.13 10:36

Šimonytė apie mobingą: tai yra kultūrinė problema, vyrauja polinkis barti, o ne pagirti žmogų

atnaujinta 10.44
Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.05.13 10:36

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad mobingas Lietuvoje yra kultūrinė problema. Anot jos, panašu, jog psichologinės pagalbos priemonės žmonėms, susiduriantiems su mobingu, nesulaukė tinkamo palaikymo.

„Man atrodo, kad tai yra galbūt kultūrinė problema todėl, kad [...] tai matome ne tik gydymo įstaigose. Manau, kad daugelyje kolektyvų matome tokį vyraujantį polinkį barti, kritikuoti, labai nuožmiai bausti už kažkokias klaidas, kurios yra padarytos. Tikrai neturime kultūros, žmogų pagirti, palaikyti, padėti, pasiūlyti pagalbą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime apie mobingą kalbėjo I. Šimonytė.

Ministrės pirmininkės manymu, nors situacija dėl mobingo gerėja, panašu, kad psichologinės pagalbos priemonės nesulaukia pakankamo žmonių palaikymo.

„Manau, kad tas keičiasi, bet keičiasi nepakankamai greitai, tai akivaizdu, kad reikia specialių priemonių ir specialios priemonės tarsi ir buvo sukurtos, bet jos kažkiek matyt išsivadėjo todėl, kad nebuvo jaučiama, kad jos yra palaikomos, tarkime, ta pati anoniminė linija, per kurią buvo galima pranešti“, – dėstė I. Šimonytė.

Šimonytė apie mobingą: neturime kultūros žmogų pagirti, palaikyti, padėti, pasiūlyti pagalbą

Premjerė pastebėjo, kad ypatingai medikų kolektyvai šiuo metu susiduria su didžiuliu psichologiniu nuovargiu, tad, I. Šimonytės teigimu, reikia ir toliau ieškoti būdų, kaip jiems padėti.

„Ypatingai medikų kolektyvuose, kurie yra dabar stipriai pervargę ir turi tikrai labai didelius darbo krūvius, tos įtampos ir psichologinis nuovargis yra labai didelis. Tai psichologinės pagalbos priemonės Sveikatos apsaugos apasaugos ministerijos medikų bendruomenei specialiai paruoštos, bet čia yra toks platesnis klausimas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kiek žinau, tos iniciatyvos tikrai ėmėsi ir pasiūlė teisinių sprendimų, ir konvencijos ratifikavimą, nors Lietuvoje yra manoma, kad konvencijų ratifikavimas nieko nesprendžia“, – komentavo I. Šimonytė.

„Matyt reikia pradėti ir kiekvienam savo gyvenime apsižiūrėti, ar mes tikrai nesame per daug kritiški, per daug reiklūs ir kartais labai nuožmūs žmonėms, kurie padaro klaidų arba tiesiog turi kitą nuomonę nei mes patys“, – kalbėjo premjerė.

LRT.lt primena, kad Lietuvą ir medikų bendruomenę sukrėtė žinia, kad savaitgalį Šiauliuose iš gyvenimo pasitraukė jauna gydytoja, anesteziologė reanimatologė. Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Sonata Tenytė BNS teigė, kad gydytoja gydymo įstaigoje dirbo nuo 2014-ųjų rugpjūčio iki šių metų gegužės 6 dienos, kai buvo atleista.

Viešojoje erdvėje pasirodė žinių, esą ligoninėje dirbantys medikai kenčia dėl prastų darbo sąlygų.

Teisėsauga pradėjo aiškintis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės mirties priežastį. Į ligoninės vadovą kreipėsi ir Sveikatos apsaugos ministerija.

2019 m. spalio mėnesį Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė neteko traumatologo, jaunas, per 30 metų vyras, dviejų mažamečių vaikų tėvas, nusižudė. Po savaitgalio budėjimų vyras namuose rastas be gyvybės ženklų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.