Lietuvoje

2021.05.12 10:52

Karantinas atvėrė žaizdas švietime – spragos vis didėja, o joms užlopyti prireiks kelerių metų

atnaujinta 11.00
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.05.12 10:52

„Karantino pasekmes švietime mes srėbsime dar tikrai ilgai“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas. Anot jo, pandemija atsilieps ne tik moksleivių pasiekimams, bet ir psichologinei savijautai.

Kaip kalbėjo G. Sarafinas, Lietuva yra bene vienintelė valstybė Europoje, kurioje dėl COVID-19 pandemijos moksleiviai tiek ilgai turėjo mokytis nuotoliniu būdu. Pasak „Reitingų“ redaktoriaus, keturis mėnesius vaikams grįžti į mokyklas neleido Vyriausybė, o dabar, kai leidžiama, patys moksleiviai ir jų tėvai nedega noriu grįžti į klases.

„Buvo tikrinamos dvyliktokų žinios, pasiekimų lygis ir paaiškėjo, kad šiemet abiturientų brandos rezultatais mes, panašu, nesidžiaugsime. Bet tai nėra viena bėda, nes Lietuvoje bėdos po vieną nevaikšto, ypač švietime.

Drįsčiau prognozuoti, kad karantino pasekmes švietime mes srėbsime tikrai ilgai ir ne tik akademinių pasiekimų, bet ir savijautos, psichologinių problemų, socialinių veiksmų, mokytojų perdegimo [prasme]. Yra jūra visokių problemų“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Jis siūlė pažvelgti į paauglius. Kaip sakė „Reitingų“ redaktorius, paaugliui praleisti pusę metų „ant sofos“ uždaroje erdvėje yra pražūtinga. Anot G. Sarafino, blogiausia tai, kad dėl tokios situacijos nebus rasta kaltų arba bus kaltinamas COVID-19 bei vis besitęsiantis karantinas.

„Ypač liūdna, kad skirtumai tarp atskirų mokyklų, mokinių ir regionų dar labiau padidės. Tai nulems ne tik skirtinga motyvacija, bet ir galimybės, nes kai kurie tėvai turi neišsemiamų galimybių ir samdo vaikams debesis korepetitorių, tai jie didelių problemų nepatirs.

Bet yra tėvų, kurie nepajėgia samdyti. Jiems bus tik sunkiau. Tie skirtumai, tos spragos vis didės ir pasivyti reikės metų ar dvejų. Išeiti iš dabartinės sumaišties reikės daug laiko, jėgų ir pinigų“, – teigė G. Sarafinas.

Dėl prastų rezultatų kalti ne vaikai

Komentuodamas sudarytą gimnazijų reitingą G. Sarafinas kalbėjo, kad supurtymo reikėtų bent keliolikai savivaldybių, nes jos labai sparčiai leidžiasi žemyn. Per pastaruosius trejus metus, pasak jo, moksleivių rezultatų prasme sparčiausiai žemyn leidosi Šalčininkų, Radviliškio savivaldybės.

„Turime ir gražių pavyzdžių Lietuvoje, pavyzdžiui, Mažeikiai. Ten švietimas yra geras, išmoko daugumą savo vaikų ir įvairių disciplinų. Panašiai stipriai daugumos disciplinų savo vaikus išmoko ir gerus pagrindus suteikia Palangos savivaldybės mokyklos, Kėdainių rajono mokyklos.

Vadinasi, savivaldybėse, kuriose švietimo lygis yra žemas, problema yra ne vaikai, ne menka jų motyvacija, nes visoje Lietuvoje jaunimas yra panašus. Ir tikrai į Pagėgius ar į Kelmę, į Švenčionis vaikai nėra nuleidžiami iš kitos civilizacijos ar iš kito amžiaus“, – tvirtino G. Sarafinas.

Jo teigimu, prastų moksleivių pasiekimų šaknys slypi pačių savivaldybių kabinetuose ir vietos politikų veiksmuose. Anot redaktoriaus, nuo politikų priklauso, koks konkrečioje vietovėje yra mokyklų tinklas, kiek mokinių mokosi jungtinėse klasėse, ar mokyklos turi laboratorijas, galiausiai, koks yra mokyklos vadovas.

Be to, pasak G. Sarafino, daug lemia tai, ar savivaldybių švietimo skyriuose dirba entuziastingi žmonės, ar tiesiog abejingi tarnautojai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.