Lietuvoje

2021.05.12 10:29

Iš gyvenimo pasitraukus Šiaulių gydytojai, medikas įspėja: tai – tyli pandemija

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.05.12 10:29

Tyli pandemija ir sisteminis reiškinys – taip medikai kalba apie savižudybes medicinos sektoriuje. Pažymima ir tai, kad neskiriama pakankamai dėmesio psichosocialinei gydytojų sveikatai – ignoruojami konfliktai, netektys, o tai – tas pats, kad į gaisrą be apsauginių kostiumų pasiųsti ugniagesį.

Po to, kai pasirodė žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią Šiaulių gydytoją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija surengė susitikimą su institucijų atstovais.

Viešojoje erdvėje kalbama, kad ligoninėje dirbantys medikai kenčia dėl prastų darbo sąlygų, apie mobingą kalbėjo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.

„Šiandien (sekmadienį – LRT.lt) sužinau, kad iš gyvenimo pasitraukė jauna gydytoja. Kolegos kalba apie mobingą. Nuolatinį, sistemingą. Oficiali versija bus dokumentų klastojimas. Jaučiuosi asmeniškai dėl visko atsakinga ir labai kalta...“, – feisbuke rašė J. Sejonienė.

Terorą kenčia tyliai, bijo kreiptis pagalbos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pažymėjo, kad mobingas įgauna vis platesnį mastą, o tai nėra tik sveikatos apsaugos sistemos problema.

„Norėtųsi, kad išvengtume grįžimo prie problemos, kai ji aktualizuojasi pačiu blogiausiu būdu“, – kalbėjo ministrė.

Pasak M. Navickienės, daugelis mobingą arba psichologinį terorą kenčia tyliai ir bijo kreiptis pagalbos, todėl svarbu suteikti galimybes, kad žmonės kreiptųsi.

„Turėtų atsirasti pasitikėjimas, temos aktualizavimas, kad žmonės turi būti išgirsti“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, esame įpratę, kad paprastai ir darbuotojai, ir darbdaviai tariasi būtent dėl materialinių darbo sąlygų – atlyginimo, darbo vietos pritaikymo, darbo laiko tinkamumo, o psichosocialinė darbo aplinka vis dar išlieka labai atviras klausimas.

„Šiandien labai svarbu pasakyti, kad psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimas kiekvienoje darbovietėje yra toks pats svarbus, o dabar gal net svarbesnis, kaip ir visos kitos darbo sąlygos. Tos darbo sąlygos turėtų būti tinkamai ginamos“, – akcentavo M. Navickienė.

Tyli epidemija

Susitikime dalyvavęs gydytojas Martynas Gedminas išskyrė „agresyvią ir smerkiančią“ pačių medikų bendruomenės reakciją. Anot jo, dalis garsiai kalbančių nežino, kas įvyko, neturėjo jokio asmeninio kontakto, nežino, kas yra mobingas, bet prasideda didžiulis puolimas.

Gydytojas taip pat kalbėjo, kad sveikatos sritis – ta sritis, kurioje smurtas yra įaugęs, o medikai yra tie, kurie dažniausiai perdega, vartoja kenksmingas medžiagas. Jo teigimu, žmonės nemoka diskutuoti, kalbėti, bruka savo nuomonę, taip pat bandoma spausti kolegas.

„Mano pozicija, kaip jauno gydytojo, kuris stažavosi JAV, Prancūzijoje, kitose šalyse, kad viena esminių problemų – vidutinybės vadovų postuose, skystablauzdžiai vadovai, kurie nemoka priimti sprendimų, komunikuoti“, – sakė M. Gedminas.

Jis pridūrė, kad gydytojai yra išmokę, kad tam, jog būtum geras medikas, reikia išmokti daug dalykų, bet nėra supratimo apie psichosocialinę sveikatą.

„Ignoruojame konfliktus, sunkius pacientus, mirtis, netektis... Tai lygiai tas pats, kas ugniagesį pasiųsti į gaisrą be apsauginių kostiumų. (...) Savižudybės yra sisteminis reiškinys. (...) Tai yra tyli epidemija – tai reikia spręsti sistemiškai“, – pabrėžė M. Gedminas.

Pamirštame psichosocialinę sveikatą

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė taip pat pritarė, kad puikiai suprantame, kas yra fizinė sveikata, o medikų bendruomenė pasirengusi teikti fizinės sveikatos gerinimo paslaugas, tačiau pamirštame apie psichikos sveikatą.

„Esame žmonės, kurie turi ir psichikos sveikatą, – negalime sakyti, kad kažkuri sveikata yra mažiau svarbi“, – pabrėžė K. Levickaitė.

Pasak jos, esame linkę patologizuoti psichosocialinę sveikatą – ją pamatome jau tada, kai ji būna pašlijusi.

„Kaip visuomenė, kaip bendruomenė, galime padaryti labai daug, kad padėtume išlaikyti psichikos sveikatą, nes esame atsakingi ne tik už savo, bet ir už kitų psichinę sveikatą“, – pažymėjo „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė.

K. Levickaitės tvirtinimu, taip pat labai mažai suprantame apie smurtą ir esame įpratę gyventi smurtinėje kultūroje. Smurtas yra mūsų kultūrinė norma, tačiau agresija ir smurtas nėra įgimti dėl lyčių ar hormonų – tai yra išmokstama ir perduodama savo elgesiu, akcentavo ji.

Anot „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovės, vertėtų išskirti ir tai, kad yra daugybė subtilių smurto formų – nuo manipuliavimo atlyginimu, atskyrimo nuo užduočių ar kitų žmonių: „Jei esame įpratę tame gyventi, to neatpažįstame“, – pridūrė K. Levickaitė.

Norint spręsti šias problemas, sakė ji, svarbu švietimas ir sisteminio lygmens kūrimas, kai turėtų būti įdiegti pagalbos ir drausminių nuobaudų algoritmai.

Ragino neskubėti keisti įstatymų

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Simona Bieliūnė taip pat akcentavo mokymų svarbą. Anot jos, tokie mokymai reikalingi visai medikų bendruomenei, bet labiausiai – vidurinio ir aukščiausio lygmens vadovams.

S. Bieliūnė kalbėjo, kad konfliktų metu pamirštame panaudoti vidinius sprendimus, pavyzdžiui, mediaciją, kuri padėtų išklausyti abi puses, suprasti, iš kur kilo konfliktas.

Nors jau pasigirdo politikų siūlymai keisti įstatymus, jie situacijos nepakeistų, mano Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė. Jos teigimu, svarbiausia yra žinios, švietimas ir pokyčiai organizacijų viduje.

„Reikia keisti valdyseną, vadybos sistemas – ieškoti modernesnių, šiuolaikiškų, pasitelkti verslo praktikas“, – svarstė R. Skyrienė.

Svarbu ir tai, pridūrė ji, kad žmonės, patyrę patyčias ar kitas problemas, nebijotų kreiptis į vadovą ar įgaliotą žmogų, profesinių sąjungų atstovus.

„Reikia diskutuoti ir nepulti keisti įstatymų. Mes puolame keisti įstatymus, o nepagalvojame, kad juos reikia ir įgyvendinti. Gal pagalvokime, kaip įgyvendinti tuos, kurie jau yra“, – ragino R. Skyrienė.

Ligoninės darbuotojai jau anksčiau kreipėsi pagalbos

Apie tai, kad svarbu kalbėtis ir žmogaus nepalikti vieno, jo neizoliuoti, kalbėjo ir Darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius. Anot jo, nepakantumo atmosferą sudarome jau darbovietėje, tad smurto kultūros sprendimas yra aktualu iki šiol.

„Kol kas pagalba išbarstyta. (...) Devynios auklės, o vaikas be galvos“, – taip šiuo metu egzistuojančią pagalbos sistemą apibūdino J. Gricius.

Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė pažymėjo, kad apie mobingą jau kalbėjome 2019 metais, kai iš gyvenimo pasitraukė Vilniaus medikas. Tada vyko kelios diskusijos, buvo sudarytos kelios darbo grupės, o dabar vėl pradedame nuo diskusijų – apie tai, kad pasigendama realių veiksmų pabrėžė Ž. Gudlevičienė.

Anot jos, jau anksčiau Šiaulių Respublikinės ligoninės darbuotojai kreipėsi pagalbos, tačiau nieko nebuvo padaryta.

Premjerė akcentavo ir tai, kad mokymai ligoninių darbuotojams turi būti ne vienkartiniai, o nuolatiniai.

„Mobingas prasideda ne įstaigoje, jis prasideda nuo mokyklos suolo, pirmo kurso studijų, kai yra psichologiškai ir murkdomi, ir žalojami, gąsdinami. Aukos ir budelio santykis labai dažnai apsiverčia – tas, kas buvo auka, dažnai virsta į budelį, todėl santykiai niekaip neišgyja, tęsiasi ir tęsiasi“, – tvirtino premjerės patarėja.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien Visą parą
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI Kasdien 16-19 val.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.