Lietuvoje

2021.05.12 11:15

Privačios mokyklos veržiasi į priekį: vieniems tai pasiteisinusi investicija, kitiems – didėjanti atskirtis

atnaujinta 11.30
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.05.12 11:15

Savivaldybių ir valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis ugdymo įstaigomis, skelbia žurnalas „Reitingai“. Anot žurnalo rengėjų, tokia tendencija matoma tiek iš tarptautinių moksleivių pasiekimų tyrimo analizių, tiek tiek iš nacionalinio gimnazijų reitingo, sudaryto remiantis valstybinių brandos egzamino rezultatais.

Kaip svarstė „Reitingų“ rengėjai, tokia žinia yra gera tėvams, kurie leidžia savo mokytis privačiose mokyklose ir tam skiria nemažai sumas pinigų, nes tai reiškia, kad jų investicijos pasiteisina.

Visgi, žvelgiant iš kitos pusės, tokia tendencija signalizuoja didėjančią socialinę atskirtį tarp šeimų, kurios gali leisti vaikus į brangiai kainuojančias privačias mokyklas ir tarp šeimų, kurios gali rinktis tik artimiausią jų gyvenamai vietai mokyklą.

Tokia konkurencija, anot „Reitingų“, ryškiausia yra Klaipėdoje ir Kaune.

„Kol kas tik Vilniaus savivaldybėje aukštas pozicijas išlaiko savivaldybės mokyklos“, – teigė žurnalo „Reitingai“ atstovė Jonė Kučinskaitė.

„Šiais metais ypatingai išryškėjo privačių mokyklų spurtas. Matome, kad savivaldybių ir valstybinės mokyklos tiesiog pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis mokyklomis“, – teigė žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė J. Kučinskaitė.

Trečiadienį buvo paskelbtas geriausių šalies bendrojo ugdymo mokyklų reitingas, kurį galite rasti ČIA.

Pasak J. Kučinskaitės, žvelgiant į geriausių mokyklų, kurios turi teisę atsirinkti mokinius, pirmąjį dešimtuką matyti, kad jame yra trys privačios gimnazijos. Ypatingai aukštai, anot jos, pakilo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija.

„Ji yra ketvirtoje pozicijoje tarp elitinių šalies gimnazijų. LSMU gimnazija išstūmė iš anksčiau turėtos pozicijos Jėzuitų gimnaziją“, – sakė J. Kučinskaitė.

Mokyklų, kurios nevykdo moksleivių atrankos, pirmajame dešimtuke yra net pusė privačios mokyklos. Anot J. Kučinskaitė, privačios mokyklos išsiskiria individualizuotomis programomis.

Tuo metu žurnalo redaktorius Gintaras Sarafinas kalbėjo, kad valstybinės mokyklos nusileidžia privačioms per didelėmis klasėmis, kurias ypatingai sunku suvaldyti ir motyvuoti.

„Kalbant apie privačias mokyklas, jų arkliukas yra tai, kad klasės yra nedidelės, mokytojas skiria daug individualaus laiko, vyksta individualios konsultacijos, viskas yra kitaip“, – sakė G. Sarafinas.

Ministrė: einame teisingu keliu įgyvendindami „Tūkstantmečio mokyklų“ programą

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išplatintame komentare teigė, kad tai, jog savivaldybių ir valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis mokyklomis, dar kartą parodo, kad einama teisingu keliu siekiant įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.

„Ji skirta nuosekliai atnaujinti visas Lietuvos mokyklas ir sudaryti lygiavertes ugdymo sąlygas visiems vaikams, nepriklausomai nuo šeimos gyvenamos vietos ir socialinės padėties.

Ši programa padės stiprinti savivaldybėse jau veikiančias mokyklas, pakilti joms į aukštesnį lygį. Tai nebus statybų programą, o jau esamų mokyklų stiprinimas“, – teigė ministrė.

Anot J. Šiugždinienės, jau pirmojo etapo metu programa bus įgyvendinta ne mažiau kaip 80 proc. Lietuvos savivaldybių. Jos teigimu, programa atlieps konkrečius savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius.

Kaip rašoma pranešime, tai bus susitarimas su savivaldybe dėl konkrečių ugdymo standarto tikslų pasiekimo programoje dalyvaujančiose savivaldybėse. Vienas iš reikalavimų mokykloms, kurios norės dalyvauti programoje, bus, kad šios mokyklos neorganizuos mokinių atrankos.

Nacionalinėje švietimo agentūroje veiks kompetencijų centras, kuris teiks konsultacijas ir metodologinę pagalbą savivaldybių mokyklų tinklui.

Parama mokykloms bus skiriama dviem kryptimis. Pirmiausia – mokyklų bendruomenių kompetencijoms stiprinti – įtraukiojo ugdymo, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, ir matematikos meninio ugdymo(STEAM), ir organizacijos vystymo srityse. Antra – finansavimas bus skiriamas jau esančių mokyklų fizinei aplinkai gerinti (laboratorijos, mokomieji kabinetai, individualaus mokymosi, sporto ir poilsio erdvės ir pan.).

„Įgyvendinant programą ypatingas dėmesys bus skiriamas įtraukaus ugdymo ekosistemai mokyklose sukurti ir tinklaveika grįstam ugdymo organizavimui bei valdymui diegti. Programos sukurta infrastruktūra ir intelektiniai resursai bus prieinami visų savivaldybės mokyklų mokiniams bei mokytojams.

Paraiškas dalyvauti programoje teiks savivaldybės. Viena savivaldybė ar kelios savivaldybės kartu, pvz. didmiesčio ir žiedinė savivaldybė, kelios greta esančios nedidelės savivaldybės ir pan., t. y. bus skatinama mokyklų tinklaveika, neapsiribojant vienos savivaldybės teritorija“, – komentavo ministrė.

Dar tebevyksta derybos su Europos Komisija dėl šios programos įgyvendinimo. „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos įgyvendinimui numatyta skirti 210 mln. eurų investicijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) 2021–2026 metų laikotarpiui. Lėšos skiriamos programai įgyvendinti savivaldybes pasieks etapais, pagal pateiktus projektus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.