Lietuvoje

2021.05.12 18:37

Slapčia lietvamzdžius su kanalizacija sujungę gyventojai kelia rūpesčių kaimynams – tvinsta gatvės, srutos suteka į gretimus upelius

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.05.12 18:37

Sparčiai augant naujakurių skaičiui Kaune ir Kauno rajone, kai kuriose vietose kyla problemų dėl perpildytos kanalizacijos ir jos turinio veržimosi į gatvę. Teigiama, kad bėdos šaltinis – dalies namų lietvamzdžiai, prijungti prie buitinių nuotekų sistemos. Nors gyventojams dalijami įspėjimai ir dalis jų demontuoja nelegalius prisijungimus, nepatogumų vis tiek kyla.

Niekas nenori griovių lietaus vandeniui

Domeikavoje įsikūręs Mažvydas (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) LRT.lt pasakojo, kad anksčiau Lakštingalų ir Beržų gatvių neužsemdavo. Problema iškilo augant gyventojų skaičiui šiame rajone, mat infrastruktūra, statyta prieš 30–40 metų, pritaikyta seniems poreikiams. Be to, anksčiau lietaus vanduo subėgdavo į griovelius šalia kiemų ir gatvės, o dabar jų nebėra. Problemų kelia ir tai, dalis gyventojai lietvamzdžius nelegaliai yra prijungę prie buitinių nuotekų sistemos.

„Šiais laikais žmonės nori lygių aikštelių, naujuose priemiesčiuose viskas lygu ir nesinori su žoliapjove ropinėti grioviuose. Viskas projektuojama be nubėgimo, o kur dėti lietaus vandenį? Tik anksčiau vanduo susigerdavo į žemę, dabar ten stovi namas. Mažytis sklypelis su žole paliktas – ten irgi niekas nenori matyti balų. Todėl nelegaliai sukiša į kanalizaciją“, – minėjo Mažvydas.

Jo paties namas yra kone pačioje gatvės pabaigoje, kur subėga visos nuotekos, todėl patvinus šuliniams viršun išsiveržusios srutos subėga į rūsį. Mažvydas pernai įsirengė specialų vožtuvą, uždarantį sklendę, todėl plūstant vandeniui būstas nenukenčia. Tačiau tada yra kita bėda – negalima naudotis dušu, tualetu, be to, nuo bėgančio vandens slenka šlaitinė sklypo dalis. Taip pat buvo susidariusi smegduobė, bet ją netrukus sutvarkė.

„Kadangi čia žemiausia vieta Domeikavoje, čia viskas subėga. Mes sklendes užsidarome, namai neapsemiami, bet visi tie srutų fontanai šauna į gatves, bėga per mūsų kiemus. Aš gyvenu prie pat upelio, kuris įteka į Nerį. Visa tai subėga tiesiai į upelį, o tada – į Nerį. Galėtų grioviais nubėgti švarus vanduo į Nerį, dabar jis bėga ardydamas visą sistemą, griaudamas, gadindamas turtą, o persimaišęs su srutomis patenka į tą pačią upę“, – su apmaudu kalbėjo Mažvydas.

Pasak jo, kai gyventojai kreipėsi į „Kauno vandenis“, įmonės atstovai teigė, kad nespėja pumpuoti prisipildžiusių šulinių. O atvažiavę po poros dienų, kai šulinys tuščias, anot Mažvydo, specialistai baksnoja į žmonių namus.

Kalbėdamas apie nelegaliai lietaus vandenį į kanalizaciją nuleidžiandžius gyventojus, Mažvydas mano, kad nebūtų sunku rasti kiekvieną neteisėtai pasijungusį, bet tada tektų baudas dalyti tūkstančiams priemiesčių gyventojų.

Panaši bėda toliau kamuoja Romainių gyventojus: po kiekvienos didesnės liūties gatvės tampa upėmis. LRT.lt romainiškė Audronė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) sakė, kad daugėja gyventojų, bet nuotekų sistemos nėra plečiamos, o esamas tinklas nepakankamas. Tvinsta tiek gatvės, tiek jų pakraščiai, nuogąstaujama, kad nuotekų sistemas užkemša ir žvyras, kurį nuplauna iškilęs kanalizacijos turinys.

LRT.lt kiek anksčiau rašė apie situaciją Romainiuose. Tada taip pat buvo teigiama, kad problemą lemia prie kanalizacijos prijungti lietvamzdžiai.

„Situacijos įkaitai“

Pasak „Kauno vandenų“ viešųjų ryšių specialisto Andriaus Nenėno, praėjusią savaitę per kelias dienas buvo užregistruota 12 pranešimų iš Romainių ir 28 iš Domeikavos dėl apsemtų teritorijų ar besikemšančių vidaus tinklų. Avarinės brigados nustatė, kad lietaus nuotekomis perpildytos buitinių nuotekų siurblinės ir tinklai nespėja rinkti per didelio nuotekų kiekio. A. Nenėno teigimu, tiek „Kauno vandenys“, tiek patys gyventojai yra savotiški šios situacijos įkaitai.

„Dažniausiai tokie apsėmimai, kokie buvo šį kartą, Domeikavos seniūnijoje įvyksta tada, kai iki tol sėkmingai veikę buitinių nuotekų tinklai per liūtis nespėja priimti didelio kiekio paviršinių nuotekų, kurios pagal nuotekų tvarkymo reglamentą ir neturėtų patekti į buitines. Į buitinį nuotakyną patekęs lietaus vanduo nebegali per trumpą laiką pratekėti pro riboto skersmens vamzdžius, patvenkiamos nuotekų perpumpavimo siurblinės, nuotekos nebeišteka iš gyventojų namų ir pradeda tvindyti žemiau esančias teritorijas“, – LRT.lt komentavo A. Nenėnas.

Jo teigimu, kaip rodo „Kauno vandenų“ atliekami patikrinimai sausojo garo generatoriumi ir pačių gyventojų pranešimai, Romainiuose ir Domeikavoje gausu savavališkų lietaus surinkimo sistemų prijungimo prie nuotekų tinklų atvejų. Bendrovės žiniomis, Romainiuose ir Domeikavoje yra keletas gatvių, kur lietaus vanduo teka į buitinių nuotekų sistemas. A. Nenėnas sakė, kad būta nemažai pokalbių ir su pačiais gyventojais, tačiau problema kai kur vis dar išlikusi.

„Pokalbių apie tai su gyventojais tikrai būna daug. Apsiribojama prašymais, įspėjimais tik iš mūsų pusės. Tikėtina, kad už nelegaliai prisijungtus lietvamzdžius ėmus bausti griežčiau nei įspėjimas, situacija keisis. Apie tai šiuo metu ir svarstome. Kadangi nelegalių lietvamzdžių problema aktualiausia periferiniuose kvartaluose, kurie ribojasi su rajono savivaldybe. Bendraujame ir su Kauno rajono viešosios tvarkos skyriumi“, – minėjo jis.

Pastarąjį kartą, anot pašnekovo, buvo pranešta apie prisijungimus Bajorų gatvėje Domeikavoje, Narsiečių g. Garliavoje. Be to, anot „Kauno vandenų“ atstovo, tinklų apkrova gali būti viena iš problemos priežasčių, bet jų plėtra vykdoma į besiplečiančias teritorijas, kai tinklai klojami pagal statytojų, gyventojų prašymus.

„Norėtume pažymėti, kad dalis Romainių, visa Domeikava priklauso Kauno rajonui, todėl tik „Kauno vandenų“ pastangų šiai problemai spręsti neužtenka. Kauno rajone lietaus nuotekų problemą turėtų spręsti ir Kauno rajono savivaldybės paskirta bendrovė. Reikėtų galvoti ne tik apie neteisėtus lietaus nuotekų prijungimo atvejus, bet ir apie paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūros plėtrą“, – teigė A. Nenėnas.

19 gyventojų gavo nuobaudas

Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Dabrišius LRT.lt teigė, kad per pastaruosius dvejus metus iš „Kauno vandenų“ gavo 42 pranešimus dėl savavališkų prisijungimų Domeikavoje ir Garliavoje.

„23 gyventojai šiais metais įspėti ir skirtas laikas pažeidimams pašalinti, 19-ai pernai paskirtos administracinės nuobaudos. Didžioji dalis įspėtų ar nubaustų susitvarko ir demontuoja nelegalius prisijungimus“, – pridūrė A. Dabrišius.

Pasak jo, įspėjimo pašalinti pažeidimus terminas skiriamas atsižvelgiant į aplinkybes ir protingumo kriterijus, kad gyventojas turėtų pakankamai laiko demontuoti nelegalius tinklų prisijungimus. A. Dabrišiaus teigimu, jei rašomas įspėjimas raštu, įprastai skiriamos 2–3 savaitės ir pasibaigus terminui vėl ateinama patikrinti. Kalbėdamas apie nuobaudas, Kauno rajono savivaldybės atstovas sakė, kad jos buvo skirtos, kai pati bendrovė „Kauno vandenys“ įspėjo gyventojus, bet šie neatliko darbų per nustatytą terminą.

„Tuo atveju, kai buvo skirtos administracinės nuobaudos, „Kauno vandenys“ patys buvo įspėję gyventojus atsijungti ir per nustatytą terminą to nepadariusieji buvo nubausti administracinėmis nuobaudomis. Baudų dydis – 30–60 eurų“, – pasakojo A. Dabrišius.

Pasak A. Nenėno, patikrinimai intensyviai vykdomi pusmetį – dažniausiai žiemos pabaigoje ir pavasarį, kada paviršinių nuotekų problema aktualiausia.

„Tai darome bent kartą ar du per savaitę, paskui vėl tikriname. Bausti ar įpareigoti atjungti lietaus surinkimo sistemas neturime teisės. Tai turėtų būti savivaldybės atsakomybė“, – pabrėžė jis.

Domeikavos seniūnė baksnoja į „Kauno vandenis“

Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė LRT.lt sakė, kad problemų kyla todėl, kad buitinių nuotekų sistemos Domeikavoje yra pasenusios, įrengtos daugiau kaip prieš 40 metų. Pasak jos, pastaruoju metu atsiranda daug naujų vartotojų.

„Kauno vandenys“ į tinklų remontą ir jų modernizavimą neinvestuoja. Kodėl? Reikėtų paklausti šios Kauno miesto savivaldybės įmonės vadovų“, – teigė L. Mišeikienė.

Anot „Kauno vandenų“ atstovo A. Nenėno, lietaus nuotekų sistema Domeikavoje yra „Giraitės vandenų“ atsakomybė, o buitinių nuotekų sistema – „Kauno vandenų. Jis pripažįsta, kad dalis jos yra sena, bet prižiūrima, profilaktiškai plaunama.

„Magistralinių linijų atnaujinimo darbai iki tol daugiau vykdyti Aleksote, Garliavoje. Naujų buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų klojimas Domeikavoje, Romainiuose vykdomas atkarpomis“, – aiškino A. Nenėnas ir pridūrė, kad nemažai sistemų šiuose rajonuose buvo sutvarkyta 2018-aisiais.

Kauno miesto savivaldybė: dėl pažeidimų „Kauno vandenys“ turi kreiptis kitur

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas LRT.lt sakė, kad per pastaruosius dvejus metus gavo du pranešimus dėl nelegalaus lietvamzdžių prijungimo prie buitinių nuotekų tinklų. Pasak jo, per pastaruosius dvejus metus negauta Romainių gyventojų skundų dėl persipildančios kanalizacijos.

„Vieno minėto skundo atveju buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir informacija persiųsta Statybos inspekcijai, kitu atveju pradėta administracinė teisena pagal minėtą straipsnį ir vyksta tyrimas. Sankcija už šios rūšies nusižengimus numatyta asmenims iki 60 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – iki 140 eurų“, – komentavo R. Vilimas.

Anot jo, gavus informaciją apie galimą pažeidimą iš „Kauno vandenų“ visais atvejais bus atliekamas tyrimas dėl administracinio nusižengimo ir priimamas sprendimas. Tačiau R. Vilimas teigė, kad kai lietaus surinkimo sistemos prijungiamos prie nuotekų sistemos, „Kauno vandenys“, kaip eksploatuojanti įrenginius įmonė, privalo susidariusią situaciją įvertinti ir persiųsti informaciją dėl galimų pažeidimų priklausomai nuo statinio kategorijos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI).

A. Nenėnas patikslino, kad į Statybos inspekciją kreipiamasi, jei tai naujai statomas objektas ir esama nelegalių prisijungimų, o į miesto ar rajono savivaldybę – jei situacija susijusi su senais tinklais.

Kokios turi būti lietaus surinkimo sistemos?

LRT.lt taip pat pasiteiravo VTPSI, kaip turėtų būti įrengiama lietaus surinkimo sistema. Inspekcijos atstovė viešiesiams ryšiams Rasa Kėkštienė atsakė, kad esminiai reikalavimai lietaus nuotakynams nustatyti Statybos techniniame reglamente. Jame nurodyta, kad priklausomai nuo lietaus nuotekų šalinimo būdo gali būti įrengiami atskirosios, pusatskirės ir mišriosios sistemos lauko nuotakynai.

„Atskirojoje sistemoje jos šalinamos savarankiškais vietiniais nuotakynais, pusatskirėje – savarankišku nuotakynu šalinama tik jų dalis, mišriojoje – paviršinės (lietaus) nuotekos šalinamos tuo pačiu centralizuotu nuotakynu, kaip ir buitinės bei gamybinės“, – aiškino R. Kėkštienė.

Atskirasis lietaus nuotakynas, pasak R. Kėkštienės, yra skirtas lietaus ir liūčių, sniego tirpsmo, gatvių plovimo vandeniui surinkti ir nutekinti į vandens telkinį arba valyklą. Šis nuotakynas surenka buitines nuotekas iš gyventojų ir įmonių bei gamybines, po išankstinio apvalymo, įmonių nuotekas. Nuotakynas tekina nešvarias, bet neagresyvias tinklo medžiagoms nuotekas į valyklą.

„Prie atskirosios sistemos buitinio ar gamybinio nuotako neturi būti jungiamas drenažo arba paviršinių (lietaus) nuotekų vamzdynas. Atskirasis gamybinis nuotakynas skirtas gamyboje užterštoms, gali būti, labai savitoms nuotekoms surinkti ir tiekti į savarankišką nuotekų valyklą. Pusatskirės sistemos nuotakynas susideda iš dviejų tinklų – komunalinių ir lietaus, kurie prieš lietaus nuotekų išleistuvą sujungiami taip, kad labiausiai užterštos lietaus nuotekos sutekėtų į komunalinį nuotakyną, o kita dalis apyšvarių lietaus nuotekų per liūtis išbėgtų pro išleistuvą į vandens telkinį“, – komentavo R. Kėkštienė.

Jos teigimu, mišrios sistemos nuotakynas jungia komunalinių ir paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimą. Visos surinktos nuotekos teka tais pačiais kolektoriais, o prie vandens telkinio dažnai įrengiami separatoriai, per liūtis nukreipiantys dalį mišrių nuotekų į telkinį.

Be to, kaip sakė R. Kėkštienė, Statybos techniniame reglamente nurodyta, kad jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu ar išleistuvais. Tokiame sklype paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir panašiai. Jeigu nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir panašiai.

„Gyventojai kartais prijungia lietvamzdžius prie kanalizacijos dėl to, kad neįrengti komunaliniai lietaus nuotakynai. Norime atkreipti dėmesį, kad prie buitinių nuotekų tinklų gyventojai gali prisijungti tik gavę tinklų savininkų ar valdytojų sutikimus, norėdami prisijungti gyventojai privalo gauti prisijungimo sąlygas“, – minėjo VTPSI atstovė R. Kėkštienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.