Pradinukai grįžta į mokyklą.

Lietuvoje

2021.05.12 10:00

Paskelbti geriausių mokyklų ir universitetų reitingai – lyderiai pozicijų neužleidžia

LRT.lt2021.05.12 10:00

Trečiadienį paskelbti geriausių šalies švietimo įstaigų reitingai parodė, kad įstaigos lyderės ir toliau neužleidžia pozicijų. Be to, paaiškėjo, kuriose mokyklose vieno moksleivio ugdymas kainuoja brangiausiai.

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį, kaip ir kasmet, pristatė Lietuvos bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų reitingus. Iš jų matyti, kad kasmet lyderių pozicijas užimančios švietimo ir mokslo įstaigos savo pozicijų užleisti neketina.

Gimnazijų reitingas

Šiemet aštuntą kartą pristatomas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas. Tiesa, rengiant jį buvo atnaujinti vertinimo kriterijai, išplatintame pranešime nurodo žurnalo „Reitingai“ rengėjai.

Gimnazijų vertinime tradiciškai atskirtos mokyklos, kurios vykdo moksleivių atranką ir tos, kurios priima visus mokinius pagal vadinamąjį teritorinį principą. Be to, „Reitingai“ išskyrė mokyklas pagal savivaldybių socialinį-ekonominį gyventojų kontekstą.

Įdomu tai, kad net ketvirtadalis iš 100 geriausių šalies mokyklų yra gimnazijos iš vadinamojo žemo socialinio-ekonominio konteksto savivaldybių. Kitaip tariant, kaip nurodo žurnalo rengėjai, nepaisant tokio konteksto, ketvirtadalis gimnazijų pasiekia gerus akademinius rezultatus.

Tokios mokyklos yra: Lazdijų r. Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazija, Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, Pasvalio P. Vileišio gimnazija, Prezidento J. Žemaičio gimnazija (Raseiniai), Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, Panevėžio r. Velžio gimnazija, Šiaulių r. Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija, Biržų „Saulės“ gimnazija, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija.

Taip pat Joniškio „Aušros“ gimnazija, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija, Kelmės r. Kražių Ž. Liauksmino gimnazija, Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazija, Raseinių r. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija, Anykščių J. Biliūno gimnazija, Rokiškio r. Obelių gimnazija, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, Kelmės r. Tytuvėnų gimnazija, Kalvarijos gimnazija, Šakių „Žiburio“ gimnazija, Pakruojo r. Linkuvos gimnazija, Alytaus r. Daugų V. Mirono gimnazija, Varėnos r. Valkininkų gimnazija, Skuodo P. Žadeikio gimnazija.

Iš viso sudarant reitingą buvo vertinamos 368 gimnazijos, kurių abiturientai 2020-aisiais laikė valstybinius brandos egzaminus (VBE).

Kaip savo pranešime nurodo „Reitingai“, tiek tarptautinių tyrimų antrinės analizės, tiek nacionalinis gimnazijų reitingas, sudarytas remiantis VBE rezultatais, rodo tendenciją, kad savivaldybių ir valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis mokyklomis.

„Viena vertus, tai yra gerai, kita vertus, tai dar labiau padidins socialinę atskirtį. Ir ši konkurencija ypač akivaizdi Kaune bei Klaipėdoje. Kol kas tik Vilniaus savivaldybės mokyklos yra sunkiau pajudinamos iš ilgus metus užimamų aukštų pozicijų. Tarkime, jeigu žvelgtume į geriausių atrankinių mokyklų dešimtuką, pamatytume, kad čia net trys privačios mokyklos“, – rašoma pranešime.

Taigi, kaip reitinge rikiuojasi šalies gimnazijos?

Geriausių mokyklų, kurios atsirenka mokinius, penketukas atrodo taip:

1. Vilniaus licėjus;

2. KTU gimnazija;

3. Vilniaus Žirmūnų gimnazija;

4. LSMU gimnazija;

5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija.

Geriausių mokyklų, kurios nevykdo mokinių atrankos, dešimtukas atrodo taip:

1. Klaipėdos licėjus;

2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija;

3. Vilniaus S. Daukanto gimnazija;

4. Kauno „Saulės“ gimnazija;

5. Šiaulių J. Janonio gimnazija;

6. Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija;

7. Vilniaus Žvėryno gimnazija;

8. Vilniaus Valdorfo mokykla;

9. Kretingos Pranciškonų gimnazija;

10. Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazija.

Žurnalo rengėjai atkreipė dėmesį, kad iš dešimties geriausių mokinių neatsirenkančių mokyklų penkios yra privačios.

„Reitingai“ antrą kartą pateikia mokyklas ir pagal vieno mokinio mokymo kiekvienoje gimnazijoje kainą.

Brangiausiai (nevertinant specializuotų mokyklų) vieno moksleivio išlaikymas atsieina Vilniaus r. Buivydžių T. Konvickio gimnazijoje – 8 501 euras. Neringos gimnazijoje ši suma siekia 7 999 eurus. Trečioje vietoje pagal brangiausią moksleivių išlaikymą rikiuojasi Vilniaus rajono Medininkų Šv. Kazimiero gimnazija, kur šis rodiklis siekia 7 433 eurus. Vilkaviškio rajono Gražiškių gimnazijoje ši suma yra 7 008 eurai, o Trakų rajono Onuškio D. Malinausko gimnazijoje – 6 652 eurai.

Mažiausiai vieno mokinio mokymas atsieina šiose mokyklose: Kelmės J. Graičiūno gimnazijoje – 945 eurai, Vilniaus Gabijos gimnazijoje – 1 358 eurai, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje – 1 612 eurų, Vilniaus Ozo gimnazijoje – 1 622 eurai, Kauno J. Jablonskio gimnazijoje – 1 789 eurai.

Pradinių mokyklų ir progimnazijų reitingas

Žurnalas „Reitingai“ septintą kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, pastaruosius trejus metus dalyvavusių nacionaliniuose moksleivių pasiekimų patikrinimuose (anksčiau vadintuose standartizuotais testais), vertinimą.

Pagal ketvirtokų trejų pastarųjų metų pasiekimus pirmauja:

1. Kauno P. Mašioto pradinė mokykla;

2. Kauno mokykla-darželis „Šviesa“;

3. Vilniaus darželis-mokykla „Dainorėliai“.

O pagal aštuntokų trejų pastarųjų metų pasiekimus pirmauja:

1. Klaipėdos Tauralaukio progimnazija;

2. Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazija;

3. Vilniaus Žemynos progimnazija.

Pagrindinių mokyklų reitingas

Pagrindinių mokyklų vertinimas atliktas remiantis dešimtokų (pastarųjų trejų metų) laikytais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

Iš viso Lietuvoje yra apie 250 pagrindinių mokyklų, tiesa, jų dydis yra skirtingas. Todėl, kaip pranešė vertinimo rengėjai, vertinant pagrindines mokyklas, jos buvo suskirstytos pagal mokinių skaičių.

Stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo 1 iki 9 (dešimtokų) yra Lazdijų rajono Krosnos pagrindinė mokykla.

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 23 dešimtokų, yra Lazdijų rajono Šeštokų pagrindinė mokykla.

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi daugiau nei 24 dešimtokai, yra Plungės Senamiesčio pagrindinė mokykla.

O tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų stipriausia yra Senųjų Trakų A. Stelmachovskio pagrindinė mokykla.

Universitetų ir kolegijų reitingas

Aštuntą kartą pristatomas ir universitetų reitingas. Tiesa, šiemet vertinant juos neliko vieno svarbaus parametro – studentų nuomonės tyrimo. Taip atsitiko dėl to, kad įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui sociologai negali tiesiogiai (be tarpininkų) pasiekti aukštųjų mokyklų studentų.

Iš viso universitetai vertinti pagal 38 skirtingus parametrus, kurie sugrupuoti į penkis stambius kriterijus:

- mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškų svoris;

- alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris;

- studentai ir studijos – 25 taškų svoris;

- konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris;

- esamas ir ateities akademinis personalas – 10 taškų svoris.

Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų.

Universitetų reitingai atrodo taip:

Geriausių valstybinių universitetų penketukas:

1. Vilniaus universitetas, surinkęs 74,43 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);

2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 71,65 taško (pernai jis taip pat buvo antras);

3. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 69,17 taško, vėl grįžo į trejetuką (pernai jis buvo ketvirtas);

4. Vilnius TECH universitetas, surinkęs 63,63 taško (pernai jis buvo trečias);

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 60,15 taško (pernai jis taip pat buvo penktas).

Privatūs universitetai:

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 64,55 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);

2. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 55,52 taško (pernai jis buvo trečias);

3. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 38,12 taško (pernai jis buvo antras).

Valstybinių kolegijų geriausiųjų penketukas:

1. Vilniaus kolegija, daugiau kaip 71,96 taško iš galimų surinkti 100 taškų (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma);

2. Kauno technikos kolegija, surinkusi 71,15 taško (pernai ši kolegija buvo ketvirta);

3. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, surinkusi 71,04 taško (pernai ši kolegija irgi buvo trečia);

4. Kauno kolegija, surinkusi 67,25 taško, smuktelėjo žemyn (pernai ši kolegija buvo antra);

5. Šiaulių valstybinė kolegija, surinkusi 64,43 taško, pakilo (pernai ši kolegija buvo septinta).

O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:

1. Šv. I. Lojolos kolegija, surinkusi 75,58 taško. Ji pirmą kartą iškopė į pirmą vietą (beje, pernai ši kolegija pirmą kartą buvo pasiekusi antrą reitingo vietą);

2. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 64,07 taško, užleido poziciją (pernai ši kolegija buvo pirma).

Kolegijos vertintos remiantis panašiais kriterijais kaip ir universitetai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.