Lietuvoje

2021.05.11 13:59

Dalis parlamentarų dėl partnerystės baiminasi riaušių prie Seimo, kiti primena pagonių laikus

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.05.11 13:59

Dalis parlamentarų gąsdina, kad Partnerystės įstatymas – „galimai didelė grėsmė mūsų tvariai visuomenei“, kalba apie vertybinius klausimus ir situaciją lygina su 2009 metais, kai prie Seimo kilo riaušės. Kiti sako, kad įstatymas užtikrins nesusituokusių žmonių teises ir interesus bei „griaus daugumos nusispjovimą ant mažumos“.

Prieš 20 metų įsigaliojusiame Civiliniame kodekse numatytas ir bendras gyvenimas nesusituokus – partnerystė, tačiau tikrovėje partnerystės institutas Lietuvoje neveikia iki šiol, nes nėra parengto įstatymo. Šis Seimas rengiasi Partnerystės įstatymo svarstymui ir priėmimui. Dar šį mėnesį įstatymas turėtų pasiekti posėdžių salę.

Mėginimų įteisinti tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę Seime buvo ankstesniais metais, tačiau bandymai nebuvo sėkmingi. Buvo ir mėginimų iš viso panaikinti partnerystės galimybę iš Civilinio kodekso, tačiau ir toks mėginimas nebuvo sėkmingas.

Pati naujausia, pirmadienį LRT paskelbta bendrovės „Norstat“ apklausa rodo, kad Partnerystės įstatymui, kuris sudarytų galimybes įteisinti santykius ir tos pačios lyties asmenims, palaikytų 30 proc., o nepalaikytų 65 proc. respondentų.

Pirmadienį „LRT Forume“ buvo kviesti dalyvauti parlamentinių partijų frakcijų seniūnai arba jų pavaduotojai, kad visuomenė sužinotų frakcijų nuomonę, ar jos palaikytų Partnerystės įstatymo įteisinimą.

Kuo skiriasi santuoka nuo partnerystės?

Seimo Laisvės frakcijos seniūnės pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, kad partnerystės institutas yra lyčiai neutralus – skirtas tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poroms, kurios veda bendrą gyvenimą nesusituokus.

Atsakydamas į argumentus, kodėl partnerystė nėra lygi santuokai, parlamentaras priminė, kad Konstitucijos 38 straipsnyje santuoka apibrėžiama išimtinai kaip vyro ir moters sąjunga.

„Dabar reikia kalbėti apie galimybę apsaugoti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų santykius gyvenant kartu“, – laidoje sakė T. V. Raskevičius.

Jis pridūrė, kad pagrindiniai skirtumai tarp partnerystės ir santuokos – ribota teisių ir pareigų apimtis, nereglamentuojami partnerio santykiai su nepilnamečiais vaikais.

„Net nekalbame apie įsivaikinimą. Bet net ir tuo atveju, jei heteroseksualioje poroje gimtų vaikai, partnerių santykiai su vaikais būtų reguliuojami iki šiol egzistuojančiomis Civilinio kodekso normomis. Galbūt kiltų tokių nepatogumų, kad, gimus vaikeliui, jo tėvas vis tiek turėtų lankytis su motina pas notarą ir pripažinti tėvystę“, – aiškino Seimo narys.

Santuoka gali būti nutraukiama tik teismo sprendimu, o partneriai savo santykius gali nutraukti bendru sutarimu pas notarą, numatyta bendra dalinė nuosavybė, skirtumus tarp santuokos ir partnerystės toliau vardijo T. V. Raskevičius.

LRT forumas. Aistras Seime kursto Partnerystės įstatymo projektas: anot oponentų, skirtumo tarp šio įstatymo ir šeimos apibrėžimo nėra

Padėtų apsaugoti labiau pažeidžiamo partnerio interesus

Pasak jo, būtent Partnerystės įstatymas padėtų geriau apsaugoti labiau pažeidžiamo partnerio interesus.

„Labiau pažeidžiamoje pozicijoje dažniausiai yra moteris. Yra susiklostę įvairių situacijų, kai, pavyzdžiui, moteris gyvena su vyru, jie niekaip nėra formalizavę santykių, santykiai nutrūksta, o moteris lieka neapsaugota, nes ji dažniausiai rūpinosi namų ūkiu, augino vaikus, galbūt finansiškai lygiomis dalimis neprisidėjo prie bendrojo gerbūvio kūrimo.

Partnerystės institutas suteiks fantastišką apsaugą – jei moteris pateiks ginčą padalinti bendrą partnerystės turtą, teismas atsižvelgs ne tik į finansiškai įneštą indėlį, bet ir tai, kad tarp partnerių egzistavo bendras gyvenimas“, – tvirtino T. V. Raskevičius.

Pasak Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, esminis klausimas – ar sudarome kažkokias apsaugos sąlygas tiems, kurie dėl tam tikrų priežasčių nėra susituokę, tačiau gyvena kartu.

„Turime pasirūpinti žmonėmis, tai yra projektas, kuriam aš visiškai pritariu. (...) Sakoma, tik 30 proc. žmonių palaiko vienokią ar kitokią partnerystę. (...) Liberali pasaulėžiūra taip pat yra mažumoje, tačiau tai nereiškia, kad turime nieko nedaryti“, – pabrėžė Seimo narys.

Ragino neapgaudinėti ir išlaikyti nuoseklumą

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė partnerystę lygino su santuoka.

„Būkime nuoseklūs, neapgaudinėkime vieni kitų, būkime nuoseklūs prieš tautą. Jei yra noras įtvirtinti vienalyčių santuoką, tai ir pasakykime. Seime balsuosime ir matysime, kiek turime balsų. Noras apmulkinti tiesiog šokiruoja. (...) Lyginant šeimos sąvoką, išaiškintą Konstitucinio Teismo nutarime, ten praktiškai pakeistas žodis partnerystė ir kai kurie dalykai vietomis apkeisti. Tas mums tikrai neleidžia pritarti tokiam projektui“, – sakė A. Norkienė.

Parlamentarė taip pat svarstė, kad Partnerystės įstatymas ne apsaugotų, o atvirkščiai – paliktų be nieko labiau pažeidžiamą partnerį. Į A. Norkienės žodžius sureagavo ir T. V. Raskevičius, anot jo, „ne partnerystės įstatymas yra nejautrus labiausiai pažeidžiamiems, o tokie oponentų argumentai“.

Parlamentaro teigimu, priešprieša tarp santuokos ir partnerystės instituto kuriama dirbtinai.

„Tai du skirtingi teisiniai instrumentai, reglamentuoti Civiliniame kodekse. (...) Konstitucinis Teismas šeimos sąvoką yra pripildęs turiniu, išaiškinęs, ką tai reiškia. KT konstatavo, kad šeimos santykiams jų teisinis statusas nėra toks svarbus – svarbu turinys, kas vyksta tarp kartu gyvenančių žmonių. Partnerystės įstatymas net nėra tinkama vieta analizuoti šeimos sąvokos turinį“, – akcentavo jis.

„Galimai didelė grėsmė mūsų tvariai visuomenei“

Seimo Darbo frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė kalbėjo, kad šis klausimas – vertybinis.

„Turime sustoti ir pagalvoti, atsigręžti į tautą ir tautos poziciją. (...) Tautos balsas labai aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nepritaria homoseksualių porų ketinimui arba norui kurti šeimas. Visiškai nesvarbu, ką mano atskiri politikai, visiškai nesvarbu, ką mano atskirų frakcijų žmonės, svarbu kaip mes, parlamentarai, atstovaujame tautos balsui.

Šiuo atveju Darbo partija negali ir negalės pritarti tokiam Partnerystės įstatymui, apie kurį šiandien kalbame“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Ji taip pat baiminosi visuomenės skaldymo – parlamentarės teigimu, kelti „tokį vertybiškai jautrų“ klausimą pandemijos metu „yra galimai didelė grėsmė mūsų tvariai visuomenei“ – čia ji priminė 2009 metų sausio įvykius prie Seimo, kai vykęs mitingas virto į riaušes.

Lietuviai – paskutiniai pagonys, paskutiniai ir partnerystę įteisinsime

Lietuvos Socialdemokratų partija partnerystei pritaria, nors yra ir kitaip mąstančių žmonių, tvirtino frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

Jis stebėjosi kai kurių politikų noru tarp santuokos ir šeimos dėti lygybės ženklą. Pasak Seimo nario, santuoka yra teisinė, o šeima – socialinė sąvoka.

„Nežinau, iš kur tos baimės. 20 Europos valstybių yra įteisinusios partnerystę. Aš tik suprantu tai, kad lietuviai buvo paskutiniai pagonys ir bus paskutiniai ES, kurie patvirtins Partnerystės įstatymą.

Tokia katalikiška šalis kaip Airija įtvirtino, kitos įtvirtino ir nemato nei šeimai problemų, nei sąvokoms ir vertybėms. Kalbame apie žmogaus teises, bet kai ateiname jų spręsti, pradedame improvizuoti, ištraukdami iš rankogalių ir kišenių priežasčių, kodėl to nedarysime“, – ironizavo A. Sysas.

Įstatymas griaus daugumos nusispjovimą ant mažumos

Konservatorių gretose nuomonės taip pat išsiskiria. Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, svarbu atrasti savyje jėgų ir priimti bendrapiliečius, suprasti juos.

„Nemanau, kad tik daugumos klausimas yra nurodyti, kaip gyventi aplink esantiems žmonėms. Jei mylime savo bendrapiliečius, gerbiame juos, turime sudaryti sąlygas šio įstatymo ribose leisti dviem žmonėms apsitarti savo santykius ir juos apibrėžti“, – teigė ji.

Liberalas E. Gentvilas kėlė klausimus, kaip partnerystės įstatymas pakenks tradicinėms šeimoms.

„Kas su kuo nori, tas su tuo tegu mylisi, tuokiasi, poruojasi, partneruojasi. Mano šeimos griuvimas dėl to neatsitiks – 38-ti metai. Ne visos šeimos stabilios – mano šeima galbūt jau stabilizavosi. Ko rėkia tie, kurie šeštadienį rėkaus Vingio parke, kad pavojus tradicinei šeimai?

Rėkia tie, kurie kažin ar turi labai dideles vertybes apie tradicinę šeimą. Kalbant be ironijos, žinot, ką griauna šis įstatymas? Daugumos nusispjovimą ant mažumos. Kuo mažesnė mažuma, tuo daugiau valstybė turi parodyti jai dėmesio“, – akcentavo E. Gentvilas.

Jis pridūrė: „Linkiu Lietuvos žmonėms tapti civilizuotiems – galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitokius, kurie gali nepatikti, gali būti nepriimtini. Bet mes, kaip Seimo nariai, davėme priesaiką. Pažiūrėkime, kas rašoma priesaikos tekste – rūpintis visais.“

Teisinių argumentų užtenka?

„Valstietė“ A. Norkienė sakė, kad tinkamesnis variantas tos pačios lyties porų apsaugai būtų jau anksčiau pateiktas projektas. Anot jos, čia svarbu kalbėti apie vertybinį aspektą: „Vertybinis skirtumas yra labai akivaizdus. Nemanau, kad reikėtų visuomenę laikyti tamsia, necivilizuota, kad ji neturi kažkokių vertybinių įsitikinimų“.

Jai antrino ir „darbietė“ I. Kačinskaitė-Urbonienė. Anot jos, šiuo metu užtenka teisinių instrumentų.

„Nors esu tradiciškiausios šeimos atstovė, turiu pažįstamų, kurie yra homoseksualūs žmonės. Ne vienas jų yra atvirai sakęs, kad šiuo metu nėra problemos, nes užtenka teisinių instrumentų tam, kad būtų galima apibrėžti turtinius, informacijos gavimo, sveikatos klausimus.

Emocijomis nereikėtų kalbėti. Kalbant apie toleranciją, taip, kiekvienas žmogus yra vertybė – turime užtikrinti, kad jo teisės būtų pilnai įgyvendinamos. Tikrai visų orientacijų, socialinių aspektų žmones mes toleruojame, bet visiškai toleruodami ir atstovaujame tautos valiai“, – pažymėjo Seimo narė.

Priėmus įstatymą, visuomenės nuomonė keistųsi

Čia T. V. Raskevičius atkreipė dėmesį, kad minėtas A. Norkienės projektas – jungtinės veiklos sutartys, skirtos reglamentuoti verslo turtinius santykius, o ne emocinius, teisių ir pareigų ryšius.

Laisvės frakcijos narys akcentavo ir tai, kad nė vienoje valstybėje, kurioje priimta partnerystė, jos įtvirtinimas nesulaukė didelio visuomenės palaikymo.

„Bet vos tik politikai pademonstruoja lyderystę, visuomenės požiūris į jį žaibiškai keičiasi. Žmonės pamato, kad nieko neįvyko, niekas nepasikeitė, gyvenimas eina taip, kaip ėjo, tiesiog dalis visuomenės tapo saugesnė. Tai yra įstatymas, kuris kuria bendrąjį gėrį“, – teigė T. V. Raskevičius, pridurdamas, kad, jei visada vadovautumėmės visuomenės nuomone, moterys vis dar neturėtų teisės balsuoti, vergovė nebūtų panaikinta, vis dar turėtume mirties bausmę.

A. Sysas taip pat ragino atskirti santuoką ir partnerystę: „Mes žodį „šeima“ norime padaryti tokį sakralų, šventą. (...) Dalis žmonių, kurie save šventais laiko, tų šventų dalykų nesilaiko“.

Parengė Domantė Platūkytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.