Lietuvoje

2021.05.10 20:23

Grįžti į mokyklas draudžia įsibaiminę tėvai: didžiausiu baubu laikomas testavimas, nors patys vaikai jį atlieka su šypsenomis

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.05.10 20:23

5–11 moksleivių grįžimą į mokyklas sunkina jų tėvų nenoras leisti vaikus tirti dėl COVID-19. Pirmadienį Klaipėdoje ir aplinkinėse savivaldybėse mokyklų duris pravėrė vos keliasdešimt moksleivių.

Kretingoje grįžo dvi šeštokų klasės

Nuo pirmadienio visoje Lietuvoje į mokyklas leista grįžti 5–11 klasių mokiniams. Sprendimus dėl pagrindinio ugdymo programos ir vidurinio ugdymo III gimnazijos klasės mokinių grįžimo į mokyklas leista priimti pačioms savivaldybėms.

Vis dėlto nuo pirmadienio į suolus grįžo mažuma Klaipėdos ir kaimyninių savivaldybių mokinių.

Kretingoje į mokyklas grįžo dvi Simono Daukanto progimnazijos pagrindinio ugdymo programos klasės.

„Į 5–11 klases grįžta tik 32 mokiniai iš 2 379 mokinių“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

Neatmetama, kad ateinančią savaitę atsiras ir daugiau norinčiųjų grįžti į mokyklas. Tai parodė ir pirmadienio rytas, kai sulaukta daugiau vaikus testuoti leidžiančių tėvų.

Šiuo metu Kretingos rajono savivaldybėje naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklis jau perkopė 200, tad visiems į mokyklas grįžtantiesiems yra privalomas testavimas. Tai lėmė, kad nuo šios savaitės į mokyklas eis mažiau pradinukų nei praėjusią savaitę, kai minėtas rodiklis Kretingos rajono savivaldybėje neviršijo 200 ir kontaktiniu būdu buvo mokomi visi pradinukai.

A. Burbienės teigimu, iš viso Kretingos rajone yra 1 591 pradinukas, o pirmadienį į mokyklas atėjo 762 pradinukai.

„Pasėta panika dėl testavimo įneša sumaišties. Labai patiko pediatro Kėvalo pasakyta mintis, kad ar mes mažiems vaikams nevalėme ausų, nevalėme nosytės? Tas testavimas iš nosies landų greitaisiais antigenų testais yra ne kas kita, kaip nosytės pravalymas“, – pastebėjo Švietimo skyriaus vedėja.

Dar viena priežastis, kodėl nemaža dalis mokinių negrįžta į klases yra tai, jog iki mokslo metų pabaigos jau liko visai nedaug laiko, tad daugelis mano, kad metus galima pabaigti ir mokantis nuotoliniu būdu.

„Tačiau yra nuomonių, kad vaikų grįžimas yra būtinas dėl vaikų sveikatos. Ir psichologinių, ir tam tikrų somatinių pakitimų. Vaikai skundžiasi nemiga, galvos, pilvo skausmais. Manome, kad sugrįžimas, net ir likus trumpam laiko tarpui, vaikams duoda daug“, – dėstė A. Burbienė.

Kretingos rajone nuo COVID-19 ligos jau yra paskiepyti beveik visi mokytojai – apie 98 proc.

Vaikai skundžiasi nemiga, galvos, pilvo skausmais.

A. Burbienė

Grįžimą stabdo reikalavimas tirti vaikus

Kretingos Simono Daukanto progimnazijos, į kurią nuo pirmadienio grįžo dvi šeštokų klasės, direktorė Sigita Jonaitienė neslėpė, jog mokykloje tvyro šventinė nuotaika.

„Džiaugiamės, kad vaikai patys nori į mokyklą. Norinčių į mokyklą grįžti klasių šiandien atsirado dvylika: 10 pradinio ugdymo klasių ir 2 pagrindinio ugdymo klasės“, – dėstė S. Jonaitienė.

Saulėtą pirmadienio rytą abi į mokyklą sugrįžusios šeštokų klasės mokėsi lauke – vienai klasei vyko rusų kalbos pamoka, kitai – fizinio lavinimo.

„Pradinio ugdymo klasės visą laiką mokėsi mokykloje. Tik skirtumas tas, kad šiandien jie turėjo ateiti į mokyklą ir išsitestuoti. Dalis atkrito, bet didžioji dalis liko“, – teigė mokyklos direktorė.

Greitieji antigenų testai mokykloje buvo atliekami mokykloje. Direktorės teigimu, jokių neigiamų emocijų šis procesas vaikams nesukėlė.

„Vaikai tiesiog išsitestavo. Sako, tarsi nosių pasikutenimo diena. Galėtume šią dieną pavadinti nosių pasikutenimo diena“, – vaikų nuotaikomis dalijosi S. Jonaitienė.

Mokyklos vadovės nuomone, mokinių testavimas yra labai svarbus ir mokiniai turėtų būti tikrinami kiekvieną savaitę.

Vis dėlto taip mano ne visi – neslepiama, kad būtent reikalavimas testuotis dėl COVID-19 lėmė ir tai, jog į mokyklą sugrįžo ir tik dvi šeštokų klasės. Nemažai tėvų nesutinka, kad jų vaikams būtų atliekami testai dėl COVID-19.

„Būtent testavimas buvo priežastis, kodėl viena pradinių klasių liko namuose ir tose kitose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse, kurios grįžo, yra vaikų, kurie negrįžo į mokyklą. Tai yra šiandienos sudėtingumas, nes turime pereiti prie to hibridinio mokymo – mokytojas tuo pačiu metu turi mokyti vaikus klasėje ir dirbti nuotoliniu būdu“, – dėstė S. Jonaitienė.

Pašnekovės teigimu, Kretingoje yra dalis tėvų, kurie susibūrė į grupę neva siekdami apsaugoti savo vaikus, rašė laišką centrinei valdžiai ir laukia sprendimo, jog vaikai į mokyklas galėtų grįžti ir be testų.

„Šiek tiek su nerimu laukiau ir šios dienos. Kaip mokyklos vadovė, ką darysiu, jeigu tėvai atves vaiką į mokyklą, kurio nesutinka testuoti, bet tėvai tarsi sako, kad nuotolinio mokymo formas netinkama. Ką man, kaip mokyklos vadovei, tokioje situacijoje reikėtų daryti“, – neslėpė Kretingos Simono Daukanto progimnazijos vadovė.

Galėtume šią dieną pavadinti nosių pasikutenimo diena.

S. Jonaitienė

Klaipėdos rajone taip pat atsirado norinčiųjų grįžti į mokyklas

Klaipėdos rajone buvo priimtas sprendimas, jog 5–11 klasių mokiniai mokslo metus užbaigs nuotoliniu būdu, tačiau tiems, kurie pareiškė norą grįžti į klases, leista tą padaryti.

Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus teigimu, antradienį į mokyklą grįš viena Endriejavo pagrindinės mokyklos dešimtokų klasė. Mokslus kontaktiniu būdu pradės ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus skyriaus penktokai, šeštokai, aštuntokai ir devintokai. Tiesa, šiose keturiose klasėse mokosi tik 25 vaikai.

Akcentuojama, kad mažų mokyklų privalumas yra tai, jog ten yra nedaug mokinių, tad lengviau užtikrinti numatytas saugumo sąlygas, didesnėse mokyklose tai įgyvendinti kur kas sunkiau.

„Gargžduose turime progimnaziją – tūkstantinė mokykla. Ten pradinukai mokosi, tačiau juos išskaidėme po visą mokyklą. Jeigu grįžtų vyresni mokiniai, tai tie mūsų burbulai tikrai nebebūtų burbulai“, – pastebėjo A. Petravičius.

Mokiniai bus tiriami kaupinių metodu.

Klaipėdos rajone naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklis siekia 141.

Klaipėdos mokyklose taip pat girdėti tik pradinukų ir abiturientų balsai. Uostamiesčio savivaldybė nusprendė 5–11 klasių mokinių ugdymą tęsti nuotoliniu būdu.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė teigė, kad sprendimas, jog 5–11 klasių mokiniai mokslo metus turėtų baigti nuotoliniu būdu priimtas todėl, jog uostamiestyje ūgtelėjo sergamumas COVID-19 ir Klaipėda nepatenka į švelnesnio karantino zoną.

Klaipėdoje naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklis siekia 263.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.