LRT ieško sprendimų
Kaunas

Lietuvoje

2021.05.13 21:43

Į seną darželį atsikėlė 18 soc. būsto laukusių šeimų: konfliktų būna, bet gyvena kaip didelė šeima

Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.05.13 21:43

Prieš trejus metus Kauno rajono savivaldybė sutvarkė seną darželį ir čia sukėlė gyventi 18 socialinio būsto laukusių šeimų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokios koncentracijos nerekomenduoja. Rajono valdininkai sako, sistemoje permainos būtinos, nes esą dabartinė tvarka neskatina žmonių dirbti ir įsigyti nuosavą butą.

Kauno savivaldybė sieks, kad palaipsniui socialinių būstų gyventojams iš viso nereikėtų socialinės paramos – sako, duos meškerę, o ne žuvį. Šį kartą projekto „LRT ieško sprendimų“ reportažas – apie socialinį būstą.

Socialinio būsto gyventoja: gyvename puikiai

Bubių kaimas Kauno rajone. Pačiame kaimo centre stovintis namas, kuriame visi būstai socialiniai, išsiskiria spalvomis ir naujumu. Prie namo suremti dviračiai. Veja nupjauta, prie namo – vaikų sūpynės ir daili medinė pavėsinė. Gėlės laukia šiltesnio oro. Aplink – nė vienos šiukšlės. Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis sako, gyventojai tvarkosi patys.

Su juo ir Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Vensloviene užeiname į vieną iš trijų dviaukščio namo laiptinių. Švaru, koridoriuose auga gėlės, išrikiuotos batų eilės, iš butų girdėti televizoriaus garsai.

LRT ieško sprendimų. Seną darželį pavertė socialiniu būstu: ministerija nerekomendavo, bet įkūrėjai sako besiimantys būtinų permainų

Seniūno patarta, užsuku pas ponią Laimą. Ji čia gyvena dvejus metus. Vieno kambario bute virtuvė sujungta su kambariu. Ant palangės dygsta daigai, ponia Laima sako, gyvenimu šiame name patenkinta.

„Mes trys gyvenam apačioj, tai susibūriuojame, koridorius išsiplaunam, sienas išsiplaunam, va taip draugiškai. Vienas kitam padedam, pasitariam, jeigu susergi, tuoj arbatos atlekia padaryti, kad nesikeltum. Neblogai, tikrai negaliu skųstis“, – sako Laima Ogurkevičienė, kurią paliekame žiūrėti serialo.

Seniūnas: būna visko, bet viskas gerai

Batniavos seniūnas Š. Pikelis atviras. Jam į šį namą tenka važiuoti kone kasdien, mat gyventojams problemų netrūksta. Visus juos jis puikiai pažįsta.

„Gyvenam kaip viena didelė šeima – pasipyksta, susitaikom, viskas gerai“, – sako seniūnas.

Buvusiame vaikų darželio pastate Kauno rajono savivaldybė socialinius būstus įrengė prieš trejus metus. Bubiai tiko, nes arti Kauno, tad gyventojams būtų patogu važiuoti į darbą. Tačiau, pasak seniūno, dirba ne visi namo gyventojai. Nors darbų esą yra ne tik Kaune, bet čia pat, rajone.

Pristatydami šį projektą, Kauno rajono savivaldybės valdininkai sakė taip sumažinę socialinio būsto eilėje laukiančių šeimų skaičių. Taip pat esą bus taupomos biudžeto lėšos kompensacijoms už šildymą. Vis tik antro tokio namo, kuriame būtų vien tik socialiniai būstai, rajone statyti kol kas neplanuojama.

„Yra pliusų ir yra minusų, kadangi viename name yra didelė koncentracija žmonių, jie suėję su įvairiomis rizikomis, tai dažnai konfliktai užprogramuoti ir pagalbos reikia, gal geriau būtų išskaidyti“, – sako Š. Pikelis.

Ministerija: tokios koncentracijos nerekomenduojame

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai sako, taip nenaudojamą pastatą pritaikyti socialiniam būstui – racionalu, tačiau dabar rekomenduojama, kad socialinių būstų koncentracija vienoje vietoje būtų du trečdaliai, o ne visi.

„Kad nebūtų tokios koncentracijos socialinių būstų vienoje vietoje. Kita dalis, ta viena trečioji būstų, galėtų būti panaudojami kitiems tikslams arba, pavyzdžiui, kaip savivaldybės būstas.

Kalbant apie kaimiškas apylinkes, matyt, nelabai išeina tos koncentracijos išvengti, bet didžiuosiuose miestuose įmanoma rasti kitų plėtros būdų nei, tarkime, sukelti asmenis į vieną“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyresnioji patarėja Soneta Brinienė.

Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja M. Venslovienė sako, sistemoje reikia pokyčių.

„Žmonės labai dažnai įpranta, kad jiems viskas yra duodama ir jie dar daugiau nori, kad jiems būtų duodama, mano nuomone, žmones reikia įgalinti, kad jie norėtų užsidirbti. Dažnas gyveno netinkamomis sąlygomis, kai namuose pasikūrendavo kelias malkas pačią šalčiausią žiemos naktį. Apsigyvenus socialiniame būste, kai reikia mokėti už šildymą, be abejo, atsiranda ir nepatenkintų, kad reikia mokėti, ir jie norėtų, kad už juos būtų sumokėta“, – sako M. Venslovienė.

Ministerijos duomenimis, prašymų skirti socialinį būstą Lietuvoje kasmet sulaukiama vis mažiau. Dabar eilėje – apie 9 tūkst. asmenų ir šeimų, daugiausia jų – didžiuosiuose miestuose.

Kaune – pagalba socialinių būstų gyventojams

Kauno miestas imasi naujovės – skelbia inovatyvius pirkimus, kai jų dalyviai turės pateikti planą, kaip per kelerius metus pasieks, kad daliai socialinių būstų gyventojų nebereikėtų socialinės paramos. Kokiu būdu bus pasiekta rezultatų, paliekama pasirinkti konkurso laimėtojams. Savivaldybė „pirks“ rezultatą ir viliasi, kad atsiras susidomėjusių iniciatyva.

„Ar tai būtų pašalpa, ar tai būtų socialinis būstas, galų gale įveikti turimus įsiskolinimus, žalingus įgūdžius tam, kad suteiktume pagalbą. Mūsų tikslas yra suteikti meškerę, ne žuvį. Jei matome, kad asmeniui ar šeimai paskiriamas socialinis būstas, jis patiria sunkumų, tai reiškia, kad reikia šalia žmogaus, kuris padėtų tuos sunkumus įveikti“, – sako Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.

Kauno savivaldybė planuoja, kad tokia pagalba socialinių būstų gyventojams truktų ketverius metus, numatoma skirti apie 300 tūkstančių eurų.

Kaune yra apie 1000 socialinių būstų, tikimasi, kad trečdalis jų gyventojų sulauktų pagalbos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.