Lietuvoje

2021.05.09 20:05

Skiepijimas nuo COVID-19 vaistinėse: pasirengusios vos 24 iš 1319, ministerija neatsako dėl kainų ir vakcinų

Sofija Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.05.09 20:05

Balandžio 7 dieną Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, kad ministras Arūnas Dulkys „pasirašė teisės aktus, kuriais vadovaujantis išplėstinės praktikos vaistininkai galės teikti vakcinacijos nuo COVID-19 paslaugas“.

Praėjus mėnesiui, vaistininkai sako, kad jiems taip niekas ir nepaaiškino, kaip ir kas skirstys vakcinas, kokios bus paslaugų kainos, iki šiol išankstinė pacientų registravimo sistema veikia tik kai kuriuose miestuose, bet neveikia visoje šalyje.

Ambicingi SAM planai bliūkšta: vaistininkai sako nežinantys, kaip skiepyti ir testuoti, nes negauna informacijos iš ministerijos

Vaistininkams atstovaujanti profesinė sąjunga nesulaukia atsakymų, kaip bus užtikrintas tiek pačių vaistininkų, tiek ir pirkėjų saugumas. Daugybė klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. Taip pat ir apie testavimą – nors Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad „galimybių pasui testuoti būtų galima ir vaistinėse“.

Teoriškai procesas jau turėjo prasidėti arba prasidės visai netrukus, praktiškai – šiandien skiepyti ir testuoti pasirengusios 24 iš 1319 vaistinių, sako jas vienijanti asociacija. Sveikatos apsaugos ministerija ne tik į vaistininkų klausimus neatsakinėja, per tris dienas atsakymų ir komentarų nesulaukė ir „Savaitė“.

Nuo kovo pirmosios vaistinėse jau galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir gripo. Kad galėtų teikti šias paslaugas, vaistinės turėjo investuoti į specialaus vakcinavimo kabineto įrengimą, kuris privalo gauti sveikatos priežiūros įstaigos licenciją.

Skiepyti gali tik išplėstinės praktikos vaistininkai, išklausę specialų 36 valandų kursą Vilniaus arba Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose. Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio, Vyriausybė sudarė teisines galimybes, vaistinės teoriškai gali nors šiandien startuoti vakcinuodamos ir nuo COVID-19.

Registrų centras jau patobulino E. sveikatos informacinę sistemą – nuo šiol prie savo paskyros prisijungę vaistininkai mato visą būtiną informaciją, kad galėtų spręsti ar galima skiepyti ar verčiau patarti papildomai pasitarti su savo gydytoju, vaistininkai E. sveikatos sistemoje privalės įrašyti duomenis apie vakciną, kuria paskiepijo.

Tačiau iki šiol vaistinės neturi galimybės prisijungti prie išankstinės pacientų registracijos sistemos, nes ji veikia tik keliuose miestuose. Tačiau to dar neužteks, nes ar pasitelkti vaistininkus skiepyti nuo COVID-19, spręs savivaldybės, kurios organizuoja vakcinavimą savo teritorijoje.

„Kai jau ten atsirasime, prasidės jau kalba kiekvienos vaistinės, kuri yra tam tikroj savivaldybėj, su savivaldybe. Ir šiuo metu mes bendraujame su Vilniaus savivaldybe, kuri tikrai mato poreikį, o vaistinės prisidės. Tai mes tuomet jau galėsime skiepyti“ – aiškino Vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Kol kas patys vaistininkai pripažįsta, kad sveikatos apsaugos ministro pasirašyti teisės aktai problemos neišsprendžia.

„Tam, kad mes galėtume skiepyti ne nuo erkinio encefalito, o papildoma vakcina, turime žinoti, kokią ją gausime, kada, kaip ją reikės laikyti ir kokiu dažnumu, kuriuos žmones turėsime skiepyti ir koks turės būti atlygis vaistininkui už tai, kad jis tą paslaugą atlieka, ir kuriuos žmones mes galėsime registruoti. Daugelio dalykų kol kas nežinome“, – sakė „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė.

Tuo metu Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga tikina, kad vakcinavimas nuo COVID pritaikytas didelėms vaistinėms, kur dirba ne vienas darbuotojas. Mažesnėse, vienintelis dirbantis farmacininkas nepajėgs vienu metu suteikti pagalbą pacientui ir kviesti medikus, jeigu skiepas sukeltų šalutinį poveikį. Nėra atsakymo, kas atlygintų žalą pacientui.

„Buvo paaiškinta, kad tai bus tas pats, kaip pacientų žalos atlyginimas, pagal tą pačią turėtų eiti schemą. Jei kažkas atsitiks, turėtų būti kažkoks tai draudimas, bet realiai kaip tas įvyks dar nieks nežino ir (Sveikatos apsaugos) ministerija mums konkrečiai nepaaiškino“, – teigė Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis.

Šeimos gydytojų kolegijos viceprezidentas Gediminas Urbonas tikina, kad skiepų kabinetuose turi būti pirmos pagalbos rinkinys. Kaip jį naudoti specialiai parengti vaistininkai žino.

„Didesnei problemai atsiradus niekuomet tos problemos vaistininkas nespręs. Jis turi išspręsti klausimą tiktai iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo. Greitoji medicinos pagalba turėtų tą žmogų perimti ir nuvežti į skubios pagalbos skyrių, kur gautų kvalifikuotą pagalbą žmogus“ – sakė Šeimos gydytojų kolegijos viceprezidentas Gediminas Urbonas.

Vaistininkams atstovaujanti profsąjunga abejoja ir galimybe saugiai atlikti COVID-19 testus. Pasak jų, dažniausiai testavimo kabinetai įrengti oficinos gale ir į jį eiti tenka per visą pirkėjų srautą. Ar testuotis atėjęs asmuo yra užkrato nešiotojas, paaiškėja tik atlikus testą.

„Tai vaistininkas, kuris jam atliktų tą testo paėmimą, turi turėti visas apsaugas, kad pats jaustųsi saugus. Tada vėlgi, kur tas apsaugas saugoti, nusiimti ir užsidėti, nes vakcinacijos, testavimo centruose darbuotojai vos ne visai parai ar dienai apsivelka kombinezonus ir jų nenusiima. Tai yra papildomos rizikos, apie kurias nėra niekur normaliai aptarta“, – pabrėžė Ž. Mineikis.

„Tiek dėl skiepų, tiek dėl testavimo mums labai trūksta informacijos. Mes jos tikrai be galo laukiame, todėl, kad jūsų įvardintas klausimas ir rodo, kiek dar yra nežinomųjų, kiek mums dar trūksta tokių: o kaip bus? Mes neturime šios informacijos iš ministerijos ir jos tikrai labai labai laukiame“ – sakė L. Bielskė.

Vaistines vienijančios asociacijos duomenimis, kol kas vakcinavimo ir testavimo paslaugas pasirengusios teikti 24 iš 1319 šiai asociacijai priklausančių vaistinių. Skiepyti ir testuoti pasirengę 180 vaistininkų, 40 dar mokosi specialiuose kursuose.

Nedidelių, jokiems vaistinių tinklams nepriklausančių vaistinių savininkai sako, kad jiems investuoti į skiepų ir testavimo kabinetų įrengimą per didelė prabanga.

„Reikia ir papildomų žmonių, juos apmokyti, specialūs kursai, kurie yra mokami ir tai yra visai nemažos investicijos, o mažoms vaistinėlėms tai jau sudaro problemą“ – nurodė „Juro vaistinės“ savininkas Juras Kirkus.

„Savaitė“ trečiadienį kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, teiravosi, kaip bus užtikrintas saugus testavimas vaistinėse, kas teiks skubią pagalbą, jei įvyktų staigi reakcija į skiepą, galiausiai, kas atlygintų pacientui žalą? Tačiau nei komentarų prieš kamerą, nei atsakymų raštu per tris dienas nesulaukė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.