Lietuvoje

2021.05.09 19:49

Čmilytė-Nielsen, skirtingai nei konservatoriai, klausimų dėl prezidento kompetencijos nekelia

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.05.09 19:49

Vyriausybė šią savaitę įteisino Galimybių pasą, kuris pradės galioti gegužės 24 dieną. Pasą galės gauti persirgę COVID-19, praėjus keturioms savaitėms po pirmojo „AstraZeneca“ skiepo, savaitei – po antrojo „Pfizer“ ar „Moderna“ bei keturioms po „Johnson & Johnson“ skiepo, o taip pat ir turintys 24 valandas galiojantį neigiamą testo rezultatą.

Galimybių pasas leis dalyvauti renginiuose, šeimos šventėse, atvers uždaras maitinimo įstaigų erdves, kino ir teatrų sales. Prieš pat Vyriausybės apsisprendimą Seimo pirmininkė suabejojo Galimybių paso būtinumu, kai birželį jau laukiamas Europos Komisijos patvirtintas žaliasis kelionių pažymėjimas. „Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju? Manau, kad šiuo metu racionaliau lėšas skirti kitoms sritims“, – abejojo Seimo vadovė, pridurdama, kad geriau kolegų energiją skirti uždarytiems verslams padėti.

Čmilytė-Nielsen apie Nausėdos atstovavimą EVT: klausimų dėl prezidento kompetencijos nekyla

Tad pokalbis su Viktorija Čmilyte-Nielsen LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ prasidėjo nuo Galimybių paso.

– Galimybių pasas yra svarbus mechanizmas, siekiant kuo greičiau atverti gyvenimą visuomenei, ir natūralu, kad yra kalbama ne tik apie pagalbą verslui, bet drauge ir apie visuomenės psichologinę būklę, apie tai, kad žmonės yra išsiilgę įprastos veiklos, pramogų, susitikimų, kultūrinių renginių ir panašiai, tačiau, žinoma, labai svarbu, kad toks mechanizmas turėtų kuo mažiau diskriminacijos apraiškų. Apie tai ir kalbėjau. Labai gerai, kad Vyriausybė atsižvelgė į dalį pastabų, kurios buvo išsakytos įvairių sričių ekspertų ir, tarkime, tarp įvairių vakcinų nebeliko skirtumų ir tie, kas pasiskiepijo pirmuoju „AstraZeneca“ skiepu, pretenduos į galimybių pasą. Kitas dalykas, kuris šiandien, man atrodo, svarbus, kad antikūnų testas galėtų taip pat tapti kriterijumi, gauti galimybių pasą.

– Aš suprantu, kad jūs norite pasakyti, jog vis dėlto pasas buvo reikalingas, tai gal šiek tiek pasikarščiavote išvakarėse, sakydama, kad siūlote gerai pagalvoti, ar jo tikrai reikia prieš pasirodant europiniam žaliajam pažymėjimui?

– Aš paprastai nesikarščiuoju, tačiau iš tiesų tos galbūt abejonės ar tos pastabos, kurios buvo išsakytos, man rodos, yra pakankamai svarbios. Ir, kaip jau minėjau, tiek man pačiai, tiek politinei jėgai, kuriai atstovauju, labai svarbu, kad toks įrankis, toks mechanizmas nebūtų diskriminacinis.

– Bet jūsų pasisakymas viešoje erdvėje apie Galimybių pasą iš karto sukėlė kalbas apie nesutarimus koalicijoje. Tiesą sakant, tos kalbos buvo ir anksčiau, tiesiog dabar jūsų pasisakymas apie Galimybių pasą suaktyvavo tai. Žinant jūsų santūrumą ir tokias neviešas kompromisų paieškas, tikrai kyla abejonių, ar viskas gerai koalicijoje. Kaip yra iš tiesų?

– Na, iš tiesų mes šioje koalicijoje esame, visų pirma, dėl to, kad mus sieja labai daug dalykų, kur kas daugiau dalykų – požiūrių, vertybių – negu skiria. Natūralu, kad koaliciją sudaro trys skirtingos partijos ir vienokių ar kitokių diskusijų ar netgi požiūrių išsiskyrimų bus. Tačiau lygiai kaip sudarydami koaliciją mes rėmėmės bendromis vertybėmis, bendra vizija, bendru matymu, kur turėtų eiti Lietuva, taip ir dabar, praėjus beveik pusmečiui nuo koalicijos sudarymo, aš galiu tik patvirtinti, kad ta vizija nesikeitė ir kad bendras darbas kartu, man rodos, buvo rezultatyvus.

– O tai, kad bandant dabar įteisinti tiesioginius merų rinkimus Laisvės partija yra kartu su opozicija, laikosi vienos nuomonės, kai tuo metu jūsų Liberalų sąjūdis ir konservatoriai yra kitos nuomonės, tas nuomonių skirtumas nerodo nesutarimų koalicijoje?

– Mes dar esame pačioje proceso pradžioje ir tiesiog diskutuosime su įvairiomis politinėmis jėgomis. Laisvės partijos frakcija, taip, savo matymą išsakė, jis yra artimesnis šiek tiek ir savivaldybių asociacijos matymui. Tačiau jis neužkerta kelio sutarimui ir, manau, kelias į priekį yra. Šiandien aš pakankamai optimistiškai žvelgiu, kad mes Seime galime parengti tokią Konstitucijos pataisą, kuri kaip kompromisinis variantas tiktų daugmaž visoms jėgoms.

– Tai jūs nelaikytumėte to nesutarimu koalicijoje – Laisvės partijos šiek tiek kitokios pozicijos negu dviejų koalicijos partnerių?

– Ne, aš laikyčiausi nuomonės, kad tai yra šioks toks nuomonių išsiskyrimas, kokių tikrai pasitaiko, tačiau tai nėra esminis nesutarimas.

– Kai kalbame apie nesutarimus koalicijoje, dažniausiai galvojame apie Laisvės partiją, bet kaip jūs vertinate Užsienio reikalų komiteto pirmininko konservatoriaus Žygimanto Pavilionio tekstus prezidento adresu ginče, kas turi Lietuvai atstovauti Europos Vadovų Taryboje? Aš jums pacituosiu, jeigu pasimiršo šiek tiek: „aš tikrai labai tikiuosi, – sako ponas Pavilionis, – kad betvarkė baigsis ir mūsų prezidentas turės drąsos pripažinti, kad kai kurie klausimai Viršūnių taryboje yra ne jo kompetencijos. Tiesą pasakius, dauguma klausimų Viršūnių taryboje yra ne jo kompetencijos“. Kaip jūs tai vertinate?

– Žinote, kiekvienas politikas turi savo retorikos stilių ir jo laikosi. Tai taip ir vertinu.

– O jūs norite pasakyti, kad prezidento kompetencijos ribos yra bendra koalicijos nuomonė?

– Žinote, šioje diskusijoje dėl dalyvavimo EVT ir atstovavimo Lietuvai tiek Liberalų sąjūdis, tiek ir aš esu komentavusi ne kartą, kad mes linkėtume ir norėtume, kad abi pusės susitartų dėl atstovavimo Lietuvai. Nes šią dieną galima konstatuoti vieną dalyką, jog tas nesutarimas tikrai daro žalą visiems.

– O jūs pati turite klausimų dėl prezidento kompetencijos, jums kyla tokių klausimų?

– Ne, aš tokių klausimų nekeliu.

– Ir dar vienas dalykas. Liberalų sąjūdžio atstovas Etikos ir procedūrų komisijoje, kuomet buvo balsuojama, ar Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai viršijo kompetenciją, balsavo taip, kaip balsavo opozicijos atstovai – tai yra ne taip, kaip konservatoriai ir Laisvės partija.

– Žinote, man pačiai teko dirbti Etikos ir procedūrų komisijoje ketverius metus ir aš labai žinau to darbo specifiką. Tai yra ta komisija, kur balsavimai dažniausiai, bent jau mano supratimu, turėtų vykti ne pagal politines preferencijas, ne pagal kažkokius nurodymus iš partijos, o pagal kiekvieno Seimo nario į tą komisiją deleguoto supratimą apie svarstomo klausimo esmę. Tai taip ir komentuočiau tą balsavimą, kuris įvyko šį trečiadienį.

– Tai jūs norite pasakyti, kad balsuodamas kartu su opozicija jūsų partijos narys balsavo ne kaip visa jūsų frakcija mano – Liberalų sąjūdžio frakcija – o tiesiog kaip jis pats vienas sau mano? Taip?

– Taip, tai yra šio Seimo nario supratimas.

– Dabar turbūt artimiausias darbas – Partnerystės įstatymas, kuris šio mėnesio antroje pusėje žadamas pradėti svarstyti. Ar, jūsų akimis, įmanomas kompromisas su ta dalimi konservatorių, kurie prieštarauja šitam įstatymui?

– Susiskaičiuoti balsus tikrai bus paprasčiau, kai įstatymo projektas bus užregistruotas, kai su juo turės galimybę susipažinti, jau su galutine versija, tiek valdančiosios koalicijos politikai, tiek ir opozicijos atstovai. Ir kaip aš ne kartą esu sakiusi, aš tikrai labai tikiuosi, kad tokiais žmogaus teisių klausimais – ar tai būtų klausimas, susijęs su kova su smurtu prieš moteris, ar tai būtų Partnerystės įstatymo projektas – mes turėsime platesnį palaikymą nei vien tiktai koalicijos ribose.

– Kitaip sakant, jeigu konservatorių dalis nebalsuotų, tai jūs tikitės platesnio palaikymo iš opozicijos?

– Aš manau, kad tikrai iš opozicijos mes galėtume tikėtis palaikymo, nes kai kurių politinių partijų programose žmogaus teisių klausimai taip pat yra pakankamai ryškūs, turiu galvoje ir tų politinių partijų, kurios yra opozicijoje šiandien.

– Gerai, viena iš tų partijų yra socialdemokratai. Jūs esate net ir sakiusi, kad tikitės iš socdemų paramos, bet jūs neišgirdote socdemų, kai kalbėjote apie mūsų aptartą tiesioginių merų rinkimų įstatymą. Tai, ką jie siūlė įteisinti – dabar dabartinį esantis merų statusas. Jūs nepalaikėte šitos socdemų idėjos, ar jūs tikrai tikitės paramos ir ar esate linkusi keisti kaip nors savo poziciją, kad gautumėte tą paramą Partnerystės įstatymui priimti?

– Aš mėgstu galvoti apie politiką kaip apie tokią erdvę, kur nėra vadovaujamasi principu, kad jei aš tau kažką pažadėjęs, gausiu kažką atgal. Mes kalbame apie įstatymų projektus, kurie visiškai yra skirtingi, skirtingos situacijos, skirtingi svoriai šių projektų. Ir, manau, kad jeigu yra vertybinis požiūris, kad, tarkime, Partnerystės įstatymas yra jau seniai lauktas įstatymas, kurio šimtai tūkstančių porų Lietuvoje laukia, tai neturėtų tapti iniciatyva, dėl kurios reikėtų ypatingai ginčytis. Ir tikrai žinau, kad yra nemažai politikų ir opozicijoje, kurie mano panašiai.

– Kitaip tariant, jūs sakote, kad jeigu nepavyks susitarti dėl vertybinių dalykų, tai mainų – aš tau, tu man – nebus?

– Aš manau, kad nenorėčiau tikrai tokiu principu, mainų principu, spręsti klausimus Seime. Ir manau, kad susitarimas – taip, kompromiso paieškos – taip, tačiau ne mainai.

– Ačiū jums už pokalbį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.