Lietuvoje

2021.05.08 22:57

Pietryčių Lietuvoje propagandos įtaką siūloma mažinti nauju TV kanalu, vietos politikai tai vertina kaip pinigų išmetimą į balą

Edvardas Špokas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.05.08 22:57

Dešimtmečius politikai kalba apie Kremliaus įtaką Pietryčių Lietuvos regionams, tačiau kurtos programos strategijos, pasak vietos politikų, neveikia. Skeptiškai vertinama ir idėja kurti naują televizijos kanalą regionui. Nors apklausos rodo, kad ten vis labiau pasitikima demokratija, vis labiau patrauklia laikoma ir rusų kalba.

Televizija „Polska“ – 1 iš 6 Lenkijos kanalų, bandančių konkuruoti su rusiškomis televizijomis Vilniaus krašte. Lenkijos valdžios išlaikoma „TVP Wilno“ transliuoja ir Vilniaus kraštui skirtas žinias.

„Nuotaikos gerėja į mūsų pusę, mes darome konkurenciją rusiškai propagandai“, – teigia „TVP Wilno“ reporteris Ryszardas Rotkiewiczis.

Tyrimai rodo, kad pusė Vilniaus krašto gyventojų žiūri retransliuojamus 6 Lenkijos kanalus, o 4 iš 10 renkasi rusiškus kanalus, dar mažiau – lietuviškas televizijas.

„Akivaizdu, kad žiūrėjimo intensyvumas nesudaro prielaidų tinkamam informaciniam fonui atsirasti“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Panorama. Savaitgalį kelios savivaldybės ėmė nuo COVID-19 skiepyti visus, kurie to nori: ragina valdžią labiau pasitikėti savivalda

Politikai neatmeta, kad tai padėtų spręsti Vilniaus kraštui įkurta televizija. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie žiūri ne tik Kremliaus kontroliuojamą televiziją, jie nebūna tokie palankūs Rusijai.

„Tada jų orientacija į Rytus nėra tokia stipri ir tai jaučiasi. Tai dabar valstybei uždavinys pasiūlyti alternatyvą“, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Tačiau naujos televizijos idėją skeptiškai vertina Šalčininkų tarybos narė, opozicijos atstovė Jolanta Butkevičienė. Pasak jos, vienai Lietuvai būtų per brangu sukurti tinkamą alternatyvą brangiems propagandiniams Rusijos projektams. Ji siūlo grįžti prie idėjos, kurti bendrą trijų Baltijos šalių televizijos kanalą rusų kalba, bet pirmiausia – stiprinti signalą pasienio regionuose.

„O kaip jis juos pasieks, kaip pasieks tą Vilniaus kraštą šitas kanalas, jei dabar nepasiekia tie, kurie yra. Tai ką mes darysime? Mesime pinigus į balą“, – teigia Šalčininkų tarybos narė.

Vilniaus regiono politikai galimą naują televiziją vadina tik trupinėliu. Juos labiausiai piktina, kad sostinė tik kalba, tačiau mažai daro.

Pietryčių Lietuva yra pernelyg maža visoje Lietuvoje, kad būtų pakankamai svarbi ir joje yra tiek daug problemų, kad dauguma vyriausybių nenori ten kištis“, – LRT TELEVIZIJAI sako Vilniaus rajono tarybos narys Vaidas Augūnas.

Tuo metu opozicijos atstovė J. Butkevičienė sako, kad skirtumai išryškėjo prasidėjus vakcinacijai nuo COVID-19, kai vangiausiai skiepytis ėjo būtent šis regionas.

L. Kasčiūnas pripažįsta, kad tos pačios kalbos apie Pietryčių Lietuvą tęsiasi jau dešimtmečius ir matoma, kad yra daug nebaigtų darbų. Todėl jis sako, kad kalbėtis reikia. Analitikai pastebi, kad neatlikti namų darbai naudingi kai kuriems politikams.

„Politinės valios trūkdavo ypatingai tuose regionuose, kur įsišaknijusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri labai dažnai tos problemos nemato arba net dar labiau jas skatina“, – tikina Rytų Europos studijų centro analitikas Adamas Roževičius.

Tiesa analitikas sako, kad lenkų tautinė mažuma vis labiau patenkinta demokratija Lietuvoje, tačiau jam nerimą kelia, kad vis daugiau lenkų mažumos nelaiko lenkų kalbos patrauklia.

„Jiems patraukli kalba yra rusų, ir ne tik dėl televizijos, bet ir visos Rusijos minkštosios galios. Jeigu mes nebandysime parodyti, kad lietuvių ir lenkų kalbos yra patrauklios, tos kultūros vertos dėmesio, tai mes nemanau, kad tik su pinigais galėtume išspręsti šitą problemą“, – priduria A. Roževičius.

Analitikai ir vietos politikai sako, kad labiausiai atsverti Kremliaus įtaką padėtų švietimas ir darbo vietų regione kūrimas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.