Lietuvoje

2021.05.07 22:31

Per pandemiją ekonomika atsilaikė, tačiau maisto stokojančiųjų skaičius auga – priežastį mato neefektyvioje valstybės paramoje

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.05.07 22:31

Kasmetę pavasarinę akciją pradedantis „Maisto bankas“ atkreipia dėmesį, kad per pandemiją maisto stokojančių akivaizdžiai išaugo. Tai patvirtina ir skurdo mažinimo organizacijų duomenys – kas dešimtas žmogus šalyje susiduria su maisto stygiumi. Ekonomistai sako, kad dėl didėjančios atskirties kalta ir ne itin vykusiai taikoma valstybės parama.

Padėti stokojantiems pinigine auka ar ilgai negendančiais maisto produktais vėl kviečia „Maisto bankas“. Per metus apie 8 000 tonų maisto išdalijanti organizacija padeda maždaug pusantro šimto tūkstančių žmonių. Bet, anot vadovo, pastaruoju metu paramos prašančių tik daugėja.

„Iš to, ką mes matome, tai tikrai yra padidėjęs skaičius žmonių, kuriems reikalinga pagalba. Tikrai jaučiame tas dvi skirtingas Lietuvas. Žmonės, kurie tiesiog neišgali turėti pilnaverčio maisto. Iš kitos pusės yra dar iš tikrųjų trečioji Lietuva – tai yra tie nematomi žmonės“, – aiškina „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

„Maisto bankas“ atkreipia dėmesį, kad maisto stokojančiųjų akivaizdžiai išaugo: šalyje maisto stygių patiria kas dešimtas

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų duomenimis, kas 10-am žmogui Lietuvoje trūksta maisto, 16 proc. gyventojų neišgali susimokėti už būstą.

Išaugo ir eilės prie labdaros valgyklų. Pavyzdžiui, sostinėje iki pandemijos nemokamai pavalgyti kasdien ateidavo apie pusantro šimto žmonių, dabar tokių – daugiau nei dvigubai – apie 350.

„Ką pastebi organizacijos, tai kad ateina naujų žmonių, iki tol nematytų. Nauji veidai atsiranda. Tai vadinasi yra tų žmonių – jie ar prarado darbą, ar prastovose yra ir neužtikrinamos tos pakankamos pajamos, – kurie iki tol išsilaikė patys save“, – nurodo Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Anot A. Adomavičienės, Lietuva atsidūrusi paradoksalioje situacijoje. Esą iš vienos pusės kalbama apie vieną mažiausiai pandemijos paveiktų ekonomikų Europoje, o iš kitos pusės didžiausią pandemijos smūgį gavo tie, kurie ir taip jau ilgą laiką gyveno sunkiausiai.

„Mūsų statistika byloja, kad beveik 50 proc. Lietuvos gyventojų neturi santaupų nenumatytoms išlaidoms. Ta suma Lietuvai yra 370 eurų. Tai neturi žmonės net tokių santaupų“, – teigia ji.

Ekonomistų vertinimų, didėjančiai atskirčiai įtakos turi ir valdžios sprendimai.

„Pandemijos pradžioje, prieš metus, didelė dalis valstybės taikytų priemonių buvo labai horizontalios. Tai reiškia, kad buvo nukreiptos į didelį kiekį žmonių ir įmonių, tačiau galbūt suteikiant mažesnę paramą. Vėliau, su laiku, ir Lietuvos bankas yra ne kartą tai akcentavęs, reikėjo pereiti prie tikslingesnių priemonių, kurios būtų nukreiptos būtent į labiausiai nukentėjusius verslus ir labiausiai nukentėjusius žmones“, – sako Lietuvos banko ekonomistė Eglė Coppa.

Pasak ekonomistės, pandemija išryškino ne tiek pajamų, kiek darbo rinkos atotrūkį. Pernai darbo užmokestis vidutiniškai kilo 12 procentų, tačiau lėčiausiai augo mažiausios algos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.