Lietuvoje

2021.05.11 05:30

Naujausia apklausa: vertindama Vyriausybę visuomenė pasidalijo per pusę, išsiskiria trys ministrai

Modesta Gaučaitė-Znutienė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.05.11 05:30

Vertinimai gana geri, bet matyti gyventojų sutrikimas. Taip apie naujausios apklausos, per kurią vertintas Vyriausybės ir ministrų darbas, duomenis kalbėjo portalo LRT.lt kalbintos politologės. Apklausa parodė, kad kone pusė gyventojų ministrų kabineto darbu yra patenkinti. Tiesa, beveik toks pat kiekis apklaustųjų nurodė Vyriausybės darbą vertinantys neigiamai.

Internetinė ir telefoninė apklausa, kurią LRT užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, buvo vykdoma balandžio 19–gegužės 4 dienomis.

Iš viso apklausoje dalyvavo 1100 respondentų, kurių didžioji dalis – 81 proc. – buvo apklausti telefonu, likusieji – internetu. Apklausos dalyvių buvo klausiama, kaip jie vertina tiek bendrai visos Vyriausybės, tiek atskirų ministrų veiklą.

Apklaustų respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą.

Vyriausybės veikla – lyg ant svarstyklių lėkštelių

Apklausoje dalyvavusių respondentų buvo klausiama, ar jie yra patenkinti Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbu. Iš viso 46 proc. atsakiusiųjų nurodė esą patenkinti ministrų kabineto darbu. Priešingos nuomonės laikėsi 42 proc. respondentų – jie nurodė nesantys patenkinti Vyriausybės veikla. 12 proc. apklaustųjų nurodė, kad šiuo klausimu neturi nuomonės.

Daugiausia teigiamai Vyriausybės darbą vertinančių respondentų, kaip rodo apklausa, yra vyresnio amžiaus. Rezultatai parodė, kad 57 proc. 65–74 metų amžiaus grupės ir 58 proc. 75+ amžiaus grupės atstovų, dalyvavusių apklausoje, Vyriausybės darbu yra patenkinti.

Daugiausia nepatenkintų ministrų kabineto veikla yra 45–54 metų amžiaus grupėje – 48 proc. šios grupės atstovų nurodė esantys nepatenkinti Vyriausybės darbu.

Beje, dažniau Vyriausybės darbu buvo patenkintos moterys – 49 proc. apklaustų moterų nurodė esančios patenkintos I. Šimonytės ministrų kabineto darbu. Tokį atsakymą pasirinko 39 proc. apklaustų vyrų, o 47 proc. jų nurodė nesantys patenkinti Vyriausybės veikla.

Daugiausia respondentų, kurie nurodo esantys patenkinti Vyriausybės veikla, gyvena Panevėžyje, o daugiausia nepatenkintųjų – Šiauliuose.

Apklausa taip pat parodė, kad daugiausia – 52 proc. – Vyriausybės veikla patenkintų respondentų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, o daugiausia nepatenkintųjų yra įgiję vidurinį arba vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą – tokių respondentų buvo 49 proc.

Geriausiai vertinami – Dulkys, Landsbergis, Armonaitė

Apklausos duomenimis, prasčiausiai ir geriausiai vertinami šios Vyriausybės ministrai yra tie patys, tik jų eiliškumas skiriasi. Paklausti, kurio I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministro darbą vertina geriausiai, daugiausia respondentų pasitikėjimą išreiškė sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Jo veiklą palankiai vertino 15 proc. apklaustųjų.

Antroje vietoje su 13 proc. teigiamų atsiliepimų – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, trečią vietą dalijasi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, jų darbą gerai įvertino 7 proc. apklaustųjų.

6 proc. apklaustųjų geriausiai dirbančiu ministru įvardijo krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, 5 proc. – aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.

Po 3 proc. teigiamų atsiliepimų gavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, po 2 proc. – kultūros ministras Simonas Kairys, susisiekimo ministras Marius Skuodis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, po 1 proc. – energetikos ministras Dainius Kreivys ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

34 proc. respondentų, klausiami apie, jų nuomone, geriausiai dirbančius ministrus, nuomonės neturėjo.

Žvelgiant į demografinius apklausos rezultatų aspektus, pastebima, kad A. Dulkį kaip geriausiai dirbantį Vyriausybės ministrą dažniausiai įvardijo moterys – 20 proc. (vyrų, teigiančių, kad A. Dulkys dirba geriausiai, buvo 10 proc.). Šio ministro darbą geriausiai vertina 75 metų ir vyresni žmonės (23 proc.), miesto gyventojai (17 proc.), aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą įgiję asmenys (18 proc.).

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis daugiausia teigiamų atsiliepimų apie savo darbą sulaukė iš vyriškos respondentų auditorijos – 15 proc., 11 proc. moterų teigė, kad G. Landsbergis dirba geriausiai iš ministrų. G. Landsbergio darbą geriausiai vertina 65–74 metų amžiaus žmonės (19 proc.), miesto gyventojai (13 proc.), aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą įgiję asmenys (14 proc.).

Žvelgiant į A. Armonaitės vertinimą, akivaizdu, kad ši ministrė turi didžiausią jauniausios visuomenės dalies palaikymą – šios ministrės darbą kaip geriausią įvardija didžiausia 18–24 m. amžiaus asmenų dalis, tai yra 16 proc. respondentų.

Vieniems geriausi, kitiems – prasčiausi

Kaip minėta, tie patys ministrai, kurie apklausos dalyvių buvo įvardyti kaip dirbantys geriausiai, taip pat užėmė pirmąsias vietas ir prasčiausiai vertinamų ministrų sąraše.

Kaip parodė apklausa, prasčiausiai respondentai vertina ministrės A. Armonaitės veiklą (13 proc.). 11 proc. apklaustųjų teigė, kad labiausiai jų netenkina sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio veikla, o 9 proc. teigė, kad prasčiausiai vertina užsienio reikalų ministro G. Landsbergio darbą.

8 proc. respondentų teigė prasčiausiai vertinantys teisingumo ministrės E. Dobrovolskos darbą, kiek mažiau (6 proc.) neigiamai pasisakė apie aplinkos ministrą S. Gentvilą. Po 3 proc. respondentų balsų kaip dirbančios prasčiausiai sulaukė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, finansų ministrė G. Skaistė bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.

2 proc. apklaustųjų nurodė prasčiausiai vertinantys energetikos ministro D. Kreivio, kultūros ministro S. Kairio ir žemės ūkio ministro K. Navicko darbą. Na, o 1 proc. apklaustųjų teigė, kad jų netekina socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės, susisiekimo ministro M. Skuodžio ir krašto apsaugos ministro A. Anušausko veikla.

Galiausiai 37 proc. respondentų nurodė neturintys nuomonės apie ministrų veiklą.

Kaip parodė apklausa, prasčiausiai A. Armonaitės darbą vertino vyresnio amžiaus apklaustieji. 55–64 ir 75+ amžiaus grupėse neigiamai apie šios ministrės veiklą pasisakė po 16 proc. respondentų.

A. Dulkį prasčiausiai vertino jaunesnio amžiaus žmonės – 18–24 bei 25–34 amžiaus grupėse buvo po 14 proc. respondentų, neigiamai vertinusių šio ministro veiklą. Prasčiausiai A. Dulkį vertino 45–54 metų amžiaus grupės žmonės – 15 proc. jų nebuvo patenkinti A. Dulkio veikla.

Užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį prasčiausiai įvertino 35–44 metų amžiaus grupė, 12 proc. jos atstovų sakė nesantys patenkinti ministro darbu.

Vertinimas neblogas, bet rodo rinkėjų sutrikimą

LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė, politologė Ainė Ramonaitė teigė, kad, prisiminus, jog valdantieji turi trapią daugumą parlamente, jų Vyriausybės vertinimas per apklausą yra gana neblogas.

„Turint omeny, kad ši Vyriausybė yra minimalios daugumos Vyriausybė, tai, sakyčiau, dar gana neblogas rezultatas. Jeigu sudėtume partijoms, kurios sudaro Vyriausybę, skirtus balsus, jei įvertintume Seimo rinkimų aktyvumą, kuris buvo net mažesnis negu 50 procentų praėjusiuose rinkimuose, tai akivaizdu, kad ta parama Vyriausybei galėtų būti gerokai mažesnė.

Dar prisiminkime, kad dabar yra pandeminė situacija. Taigi turiu pasakyti, kad stebina gana aukštas Vyriausybės palaikymas“, – tvirtino pašnekovė.

Pasak A. Ramonaitės, neatmestina, kad žmonės, nors ir yra pavargę nuo karantino suvaržymų, tebėra susimobilizavę, kantrūs, supranta, kodėl reikia laikytis ribojimų. Dėl to, pasak politologės, visuomenė, kaip rodo apklausos rezultatai, ministrų kabinetu smarkiai nėra nusivylusi.

Dar prisiminkime, kad dabar yra pandeminė situacija. Taigi turiu pasakyti, kad stebina gana aukštas Vyriausybės palaikymas.

A. Ramonaitė

Profesorė, kalbėdama apie Vyriausybė reitingą, ragino atkreipti dėmesį į demografinius apklausos rezultatų aspektus. Jie, anot A. Ramonaitės, rodo, kad didžiausią palaikymą ministrų kabinetui demonstruoja būtent tie, kurie ir balsavo už šiuo metu valdančiąją koaliciją sudarančias partijas.

„Labai ryškiai matyti, kad tie žmonės, kurie buvo labiau linkę balsuoti už dešiniuosius, tai labiau Vyriausybę ir palaiko. Šią tendenciją galima matyti, pažiūrėjus į apklausos demografines charakteristikas, pavyzdžiui, kad Vyriausybė sulaukia didesnio palaikymo miestuose, o kaimuose – mažesnio, atitinkamai daugiau palaiko žmonių su aukštuoju išsilavinimu, labiau palaiko specialistai, mažiau palaiko darbininkai. Charakteristikos labai gražiai dera su tuo, ką mes žinome ir apie Tėvynės sąjungos, ir apie abejų liberalų partijų rinkėjus“, – svarstė politologė.

Anot jos, sunku pasakyti, ar toks Vyriausybės reitingas išliks ir toliau. Viena vertus, pasak A. Ramonaitės, jei vasarą šalyje pagerės pandeminė situacija, ministrų kabinetas gali tikėtis išlaikyti savo populiarumą. Tačiau, kaip teigė pašnekovė, veikiausiai gali suveikti nerašyta taisyklė – naujų Vyriausybių reitingai palaipsniui smunka.

„Paprastai Vyriausybių reitingai būna aukščiausi kadencijos pradžioje, o paskui po truputį mažėja, nebent kas nors įvyksta stebuklingai gero, bet dažniausiai būna būtent taip“, – perspėjo A. Ramonaitė.

Visgi Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė portalui LRT.lt komentavo, kad kone tolygus neigiamai ir teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių respondentų pasiskirstymas rodo rinkėjų sutrikimą.

„Žmonės yra pasimetę ir matome, kad labai aiškios nuomonės neišreiškė. Tikriausiai nesuklysiu pasakydama, kad tokie rezultatai yra tikrai ne dėl užsienio politikos ar net finansų politikos klausimų, o grynai, manau, yra susiję su reakcija į esamą chaosą bandant suvaldyti pandemiją“, – svarstė G. Burbulytė.

Anot politologės, apklausa atspindi tai, kaip yra priimami Vyriausybės sprendimai ir kaip į juos reaguoja žmonės. Kaip sakė G. Burbulytė, viena vertus, atrodo, kad sprendimai atrodo priimami greitai, žaibiškai ir mažai juos apsvarsčius. Antra vertus, kai kuriems sprendimams trūksta logikos, jie būna greitai pakeičiami, todėl tai neprideda visuomenės pasitikėjimo.

Žmonės yra pasimetę ir matome, kad labai aiškios nuomonės neišreiškė.

G. Burbulytė

„Tai tiesiogiai atspindi apklausos rezultatai. Tai yra reakcija, nes iš to, kas yra viešojoje erdvėje, ką žmonės kalba, rašo, kuo kvėpuoja, – tikrai visos kitos temos yra nuslydusios į antrą planą. Niekas nebekalba apie mokesčių reformas, truputį tekalba apie švietimą, bet tik apie tai, ar grįš mokiniai į klases, ar ne.

Praktiškai visa tai, kas yra tiesioginis Vyriausybės darbas, kaip mes esame įpratę galvoti, kad ji turi vykdyti reformas, gerinti vieną ar kitą sritį, yra nuėję į antrą planą. Čia tikrai reakcija į pandemijos valdymą“, – vertino G. Burbulytė.

Respondentų vertinimus lėmė ir ministrų matomumas

VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė, vertindama apklausos apie ministrų darbą rezultatus, tvirtino, kad tai, jog geriausiai ir blogiausiai respondentų vertinami ministrai yra beveik tie patys, tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paradoksaliai. Iš tikrųjų, anot pašnekovės, tokią tendenciją galima nesunkiai paaiškinti.

„Šie ministrai, ypač kalbant apie A. Dulkį, A. Armonaitę, A. Bilotaitę, yra labiausiai matomi, tam tikra prasme labiausiai kontroversiški, tai natūralu, kad žmonių nuomonės pasidalija: vieniems jie patinka, kitiems – nepatinka“, – pažymėjo A. Ramonaitė ir priminė, kad būtent šių ministrų sprendimai labiausiai susiję su karantino režimo pakeitimais.

Tai, kaip vertinamas užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, tiek teigiami, tiek ir neigiami respondentų vertinimai, pasak A. Ramonaitės, taip pat yra susiję su jo aktyvumu.

Politologė pastebėjo, kad ir apklausoje apie Vyriausybę, ir apklausoje apie ministrus galima įžvelgti tendenciją, jog labiausiai atskirus ministrus palaiko partijų, kurios delegavo ministrą, elektoratas.

„Tarkime, matosi, kad A. Armonaitę labiau palaiko jauni žmonės, o konservatorių ministrus palaiko šiek tiek vyresni žmonės“, – atkreipė dėmesį A. Ramonaitė.

Jos teigimu, panašias tendencijas galima įžvelgti ir analizuojant, kokie žmonės palaiko A. Dulkio veiklą. Tiesa, čia galima atrasti netikėtų aspektų.

„Ypač A. Dulkio vertinimas įdomus – ministrą palaiko net 10 procentų daugiau moterų negu vyrų. Galbūt tas negriežtas ministro stilius vyrams yra mažiau priimtinas, o moterims kaip tik labiau tinka.

Įdomu, kad vyresnio amžiaus žmonės labiau palaiko A. Dulkį. Tai irgi gali būti susiję su konservatorių elektoratu, nes A. Dulkys juk yra konservatorių deleguotas ministras. Be to, galbūt tos karantino priemonės yra labiau priimtinos vyresniems, tad jie labiau palaiko ministrą“, – svarstė pašnekovė.

A. Ramonaitė, vertindama kitų ministrų reitingus, pažymėjo pastebinti, kad daugiau neigiamų atsiliepimų sulaukė ministrai, kurie pastaruoju metu viešojoje erdvėje nėra labai aktyvūs, pasak politologės, neigiamų visuomenės reakcijų jie sulaukia veikiausiai dėl visai kitos priežasties.

„Jeigu pažiūrėtume į prasčiausiai vertinamus ministrus, tai dar jaučiamos tos diskusijos, ta kritika ministrams, kai buvo tvirtinama Vyriausybė. Gal žmonės, jei nemato ypatingų ministrų pasiekimų, galvoja apie tai, kas buvo kalbama, kai tie ministrai buvo siūlomi į pareigas, tarkime, abejonės dėl E. Dobrovolskos, dėl S. Gentvilo. Dėl to jie priskiriami prie tų prasčiau vertinamų ministrų. Kitaip tariant, tas šleifas dar jaučiamas“, – svarstė A. Ramonaitė.

Nepopuliarumą lėmė ir pandemija, ir kitos temos

KU politologė G. Burbulytė apie ministrų vertinimą apklausoje kalbėjo, kad ir šie rezultatai signalizuoja žmonių pasimetimą. Kaip sakė politologė, A. Armonaitės, A. Dulkio ir G. Landsbergio atsiradimas tiek tarp geriausiai, tiek tarp prasčiausiai vertinamų ministrų yra nulemtas jų matomumo.

„Realiai tai yra trys ministrai, kuriuos mes dabar dažniausiai matome. Dar, tikriausiai, būtų galima pridėti pačioje metų pradžioje labiau matytas teisingumo ir vidaus reikalų ministres, nors pastaroji paskutiniu metu labiau matyta pagerbiant jos kuruojamų sričių darbuotojus profesinių švenčių proga“, – aiškino ekspertė.

O kiti ministrai, kaip sakė G. Burbulytė, yra likę antrame plane, mažiau matomi, apie juos mažiau kalbama ir visuomenė tai pastebi. Pasak politologės, tuos, kuriuos daugiausia mato, žmonės daugiausia ir vertina – tiek palankiai, tiek nepalankiai.

„A. Dulkys vienareikšmiškai yra siejamas su pandemijos valdymu. A. Armonaitė, manau, atsiduria dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra labai aktyvi pandemijos valdymo dalyvė, nes puikiai suprantame, kad jie priima daugiausia sprendimų dėl ekonominių priemonių, skirtų pandemijai valdyti. Kita vertus, mes turėtume įvertinti, kad ji yra Laisvės partijos lyderė, pakankamai stipriai matoma.

Tarp šių trijų ministrų neturime pamiršti papildomo veiksnio – A. Armonaitė ir G. Landsbergis yra partijų pirmininkai. Tai yra dar vienas papildomas veiksnys, be to, kad jie yra ministrai, todėl žmonės juos mato labiau nei kitus ministrus“, – svarstė G. Burbulytė.

Politologė kalbėjo, kad, žvelgiant į kone visų ministrų vertinimą, šalia reikėtų kelti klausimą, ar jie buvo susiję su pasiūlymais, teikiamomis pataisomis, kurie kėlė pasipiktinimą visuomenėje. Jei buvo, tikėtina, kad ir jų vertinimas bus prastesnis. Tokioje situacijoje atsidūrė teisingumo ministrė E. Dobrovolska.

„Nepamirškime ir Stambulo konvencijos klausimo, ir neapykantos kalbos įstatymo pataisų, to paties Partnerystės įstatymo. Viskas susisieja. Šalia pandemijos mes turime antrą ešeloną ministrų, kurie atsiranda tarp vertinamų prasčiausiai ne dėl pandemijos, o dėl tų rezonansinių temų, kurioms, kaip matome iš reakcijos, visuomenė nėra labai pasiruošusi“, – komentavo KU politologė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.