LRT APKLAUSA
Nudažyta požeminė perėja

Lietuvoje

2021.05.10 05:30

Naujausia apklausa: partnerystei pritartų 30 proc. gyventojų, tolerantiškiausias jaunimas, priešiškumu išsiskiria Tauragė

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.05.10 05:30

30 proc. Lietuvos gyventojų pritaria Partnerystės įstatymui, kuriuo būtų sudaromos galimybės įteisinti santykius ir tos pačios lyties asmenų poroms. Įstatymui nepritartų 65 proc. gyventojų. Tokius duomenis parodė LRT užsakymu atlikta apklausa. Kaip pažymi LRT.lt pašnekovės, Lietuva ilgą laiką gyveno nesaugumo sąlygomis, todėl lengviau išmainome žmogaus teisių diskursą, palaikome tvirtos rankos politiką.

LRT užsakymu „Norstat“ balandžio 19–gegužės 4 dienomis apklausė 1100 respondentų. Tyrimas atliktas telefonines apklausas kombinuojant su internetinėmis apklausomis. 81 proc. respondentų apklausta telefoninės apklausos būdu, 19 proc. – internetu.

Apklaustų respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą.

Vienas iš klausimų skambėjo taip: „Ar pritariate Partnerystės įstatymui, kuriuo būtų sudaromos galimybės įteisinti santykius ir tos pačios lyties asmenų poroms?“ Kaip parodė atlikta apklausa, į šį klausimą teigiamai atsakė 30 proc. respondentų, neigiamai – 65 proc., dar 5 proc. sakė neturintys nuomonės.

Galime pastebėti, kad įstatymui labiau linkę pritarti jaunesni žmonės – jam pritaria 52 proc. 18–24 metų amžiaus žmonių ir 48 proc. 25–34 metų žmonių. Vyresnėse amžiaus grupėse pritariančiųjų mažėja, pavyzdžiui, į šį klausimą teigiamai atsakė tik 29 proc. 35–44 metų žmonių.

Partnerystės įstatymui pritaria 43 proc. Vilniaus miesto gyventojų, 41 proc. Panevėžio gyventojų, 37 proc. kauniečių. 73 proc. šiauliečių partnerystei nepritartų.

Priešiškumu Partnerystės įstatymui išsiskiria Tauragė – čia įstatymui pritaria 8 proc. gyventojų, nepritaria – 83 proc. Įstatymui taip pat pritaria 26 proc. alytiškių, 17 proc. Marijampolės gyventojų, 27 proc. Telšių, 17 proc. Utenos gyventojų.

Daugiau neigiamų atsakymų buvo ir tarp mažesnių miestų gyventojų, turinčiųjų žemesnį išsilavinimą ar gaunančių žemesnes pajamas.

Baimės, stereotipai ir istorijos pasekmės

Anot LRT.lt pašnekovių, rezultatų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes nestebina: „Nepamirškime, kokioje informacinėje erdvėje formavosi vyresnė karta – buvo daug mitų, daug nesuvokimo ir baimių. Tikrai nebuvo taip, kad visuomenė būtų nuosekliai šviečiama, kad būtų akcentuojamos LGBT teisės.

Viešojoje erdvėje buvo daugiau negatyvios informacijos, tad nieko nuostabaus, kad vyresnė karta turi daugiau baimių. Jaunimo nuostatos atviresnės dėl gyvenimo būdo, dėl to, kad jauni žmonės daugiau keliauja, susiduria su kitomis praktikomis“, – portalui LRT.lt sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuva užsienio erdvėje stipriai deklaruoja įsipareigojimą žmogaus teisėms: „Labai norėtųsi, kad nesiskirtų ta retorika, kuri transliuojama tarptautinei bendruomenei, ir veiksmai, taikomi Lietuvoje.“

Labai norėtųsi, kad nesiskirtų ta retorika, kuri transliuojama tarptautinei bendruomenei, ir veiksmai, taikomi Lietuvoje.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorė Lyra Jakulevičienė priduria, kad kitoniškumas Lietuvoje matomas kaip grėsmė.

„Nesame labai tolerantiški kitų tautybių asmenų atžvilgiu, pavyzdžiui, romų, migrantų, pabėgėlių, taip pat neįgaliųjų ar kai kuriomis ligomis sergančių žmonių atžvilgiu, taip pat – ir LGBT bendruomenės. Galbūt jaunesni žmonės turi daugiau galimybių keliauti, mato tendencijas kitose šalyse, todėl matydami, kad kitoniškumas savaime nėra grėsmė, jie yra tolerantiškesni“, – portalui LRT.lt komentuoja L. Jakulevičienė.

Pasak MRU profesorės, jaunimas galbūt dar neturi ir stipriai susiformavusios nuomonės, yra atviras nuomonių įvairovei, todėl ir kitoniškumas jiems labiau priimtinas. Jos manymu, trūksta ir visuomenės informavimo – partnerystės įteisinimo klausimas vis dar apipintas įvairiomis subjektyviomis nuomonėmis, stereotipais ir baimėmis.

„Ši tema išnaudojama kaip platforma politiniams pasisakymams, neretai nueinama į kraštutinumus, todėl natūralu, kad ja giliau nesidomintiems asmenims yra sudėtinga susidaryti objektyvų vaizdą šiuo klausimu. Objektyvios informacijos, gilesnio domėjimosi, lygiaverčio dialogo, nuomonių pliuralizmo stoka gali lemti neigiamą nuomonę šiuo klausimu, kaip ir kitais jautriais klausimais“, – teigia L. Jakulevičienė.

Ši tema išnaudojama kaip platforma politiniams pasisakymams, neretai nueinama į kraštutinumus.

Ji taip pat svarsto, kad aukštesnio išsilavinimo žmonės daugiau domisi įvairiais klausimais, todėl gali būti geriau susipažinę su šios temos esme, o ne tik pasiklausę kitų nuomonių.

Lengviau išmainome žmogaus teises, palaikome tvirtos rankos politiką

Anot M. Jankauskaitės, įvairūs tyrimai rodo, kad žmonėms, veikiantiems toje aplinkoje, kurioje yra daugiau saugumo, labiau būdingos postmaterialistinės vertybės – žmogaus teisės, atvirumas įvairioms bendruomenėms.

Kitokios vertybės būdingos tiems, kurie socializuojasi nesaugumo sąlygomis. Pavyzdžiui, išskiria M. Jankauskaitė, postsovietinio bloko šalys gyveno politinio ir ekonominio nesaugumo sąlygomis, tad šių valstybių gyventojai paprastai labai lengvai išmaino žmogaus teisių diskursą.

„Šie žmonės yra labiau linkę palaikyti tvirtos rankos politiką – jiems atrodo, kad kas nors ateis ir viską sutvarkys. Tokias vertybes išsiugdę žmonės mažiau pritaria visam žmogaus teisių diskursui“, – aiškina Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.

Jos manymu, Vilniuje geresnės ekonominės ir socialinės galimybės, didesnis saugumo jausmas, todėl tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl vilniečiai labiau linkę palaikyti Partnerystės įstatymą.

Apie istorijos įtaką kalba ir L. Jakulevičienė. Galima pastebėti tai, kad Rytų Europos valstybės tyrimuose šiek tiek skiriasi nuo Vakarų Europos valstybių, o tai galbūt galima sieti su praeitimi, kai nuomonių įvairovė nebuvo toleruojama ir visuomenei buvo primetama tik viena tiesa, sako pašnekovė.

Politikai neturėtų vadovautis apklausomis

Anot L. Jakulevičienės, visuomenės nuomonės apklausos yra labai svarbios, jei jos reprezentatyvios ir sukurtos remiantis objektyviais kriterijais. Vis dėlto vadovautis tik visuomenės nuomonės apklausos rezultatais teisėkūroje būtų labai rizikinga, akcentuoja ji.

„Klausiama nuomonės, kuri nebūtinai pagrįsta argumentais, klausimas gali būti suformuluotas tendencingai, o visuomenė gali ir neturėti visapusiškos informacijos nuomonei susiformuoti.

Teisėkūra visgi turi būti grindžiama objektyviu situacijos ir problemos vertinimu, o priimami sprendimai – objektyviais argumentais, teisinės ir demokratinės valstybės principais bei Lietuvos tarptautiniais ir regioniniais įsipareigojimais.

Jei politikai būtų vadovavęsi tik visuomenės nuomone, Lietuvoje jau būtų buvusi grąžinta mirties bausmė.

Jei politikai būtų vadovavęsi tik visuomenės nuomone, Lietuvoje, pažeidžiant visus demokratinių Europos valstybių principus, matyt, jau būtų buvusi grąžinta mirties bausmė ar padaryti kiti teise nepateisinami sprendimai. Kaip žinia, net ir referendumai, kuriuose pasisako visuomenė, yra neretai tik rekomendacinio pobūdžio“, – pažymi L. Jakulevičienė.

Priėmus įstatymą, nuostatos keistųsi

M. Jankauskaitė taip pat sutinka, kad visuomenės apklausos neturėtų tapti politikų įrankiu. Įstatymai, o ypač susiję su žmogaus teisėmis, yra ne vien įrankiai, pasakantys, pagal kokias žaidimo taisykles gyvensime, – jie turi ir auklėjamąją bei šviečiamąją funkciją, pabrėžia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.

Pavyzdžiui, priėmus Partnerystės įstatymą Estijoje, pasikeitė gyventojų požiūris. Daugiau žmonių pradėjo palaikyti įstatymą, atsirado daugiau pritariančiųjų ir tos pačios lyties žmonių santuokai. M. Jankauskaitė pateikia ir pavyzdį iš Lietuvos, kai buvo priimamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

„Seime buvo labai didelis pasipriešinimas, problemos neigimas, buvo aiškinama, kad moteris, norėdama į namus pasikviesti meilužį, pakvies policiją, sakydama, jog vyras prieš ją smurtauja. Taip neva vyras būtų iškeldintas.

Vis dėlto buvo išreikšta politinė valia ir įstatymas buvo priimtas. Tada pradėjo keistis diskursas – visi apstulbome, kiek daug pasipylė pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Iki įstatymo priėmimo per metus sulaukdavome iki tūkstančio tokių pranešimų, o čia pasipylė dešimtys tūkstančių skambučių“, – prisimena pašnekovė.

Anot jos, priėmus Partnerystės įstatymą, padėtis lygiai taip pat pasikeistų. Kai įstatymu pasakai, kad pripažįstame šių žmonių teises, kad nediskriminuojame jų, ir patys žmonės pradeda jaustis saugiau, ir mūsų retorika keičiasi, pastebi M. Jankauskaitė.

„Jau kalbame ne apie kažkokią egzotiką, o apie pamatines žmogaus teises. Taip iš principo keičiasi požiūris“, – argumentuoja Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.

Ragina šviesti bendruomenes

M. Jankauskaitė taip pat pažymi, kad labai svarbu, kokias išvadas politikai padaro, pamatę tokių apklausų rezultatus. Pasak jos, neturėtume nuspręsti, kad dėl homofobijos nepriimsime įstatymo, o atvirkščiai – derėtų dirbti su įvairiomis bendruomenėmis ir jas šviesti.

„Kai susirenkame informaciją ir statistiką, visada turime užduoti pamatinį klausimą, kokiu tikslu tai darome – ar tam, kad ir toliau įtvirtintume tam tikrą galios disproporciją ir diskriminuotume, ar tam, kad matytume, kur yra problemų, ir jas tikslingiau spręstume.

Labai gaila, kad mūsų politikai prisidengia ir manipuliuoja tuo, jog žmonės neturi gilaus šios temos suvokimo“, – svarsto Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.

Jai antrina ir L. Jakulevičienė – tikėtina, sako ji, kad įvykus pokyčiams sumažės spekuliacijų ir supriešinimo galimybių: „Žmonės pamatys, kad šis sprendimas nesugriovė jų gerovės, jų šeimų, kad jis jiems nedaro jokios įtakos ir yra skirtas konkrečiai visuomenės grupei tam tikroms teisinėms problemoms išspręsti.“

Tačiau, svarsto profesorė, vargu, ar nuo to sumažės homofobinių žinučių ar neapykantos nusikaltimų skaičius. Čia gali padėti tik visuomenės švietimas, nes bendros tendencijos Europoje rodo, kad nepakantumo apraiškų tam tikrais atvejais daugėja, teigia L. Jakulevičienė.

Kiek anksčiau portalas lrytas.lt skelbė prezidentūros užsakymu „Vilmorus“ atliktą apklausą. Remiantis jos duomenimis, 54,8 proc. apklaustųjų kategoriškai nepritaria, kad Seimas priimtų tos pačios lyties civilines teises išplečiantį Partnerystės įstatymą. 15,5 proc. žmonių atsakė greičiau tam nepritariantys.

Remiantis prezidentūros užsakymu atlikta apklausa, šiam įstatymui pritaria arba „greičiau pritaria“ 19,5 proc. apklausos dalyvių, o 10,2 proc. neturi nuomonės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.