Lietuvoje

2021.05.07 12:20

Šimonytė kritikuoja savivaldybių improvizacijas vakcinavimo procese: ar iš tikrųjų jau nebėra ką skiepyti?

atnaujinta 13.06
Šarūnas Nekrošius, LRT.lt, Radvilė Rumšienė2021.05.07 12:20

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį lankysis Vakarų Lietuvoje, o savo vizitą pradėjo nuo Klaipėdos, čia negailėjo kritikos savivaldybėms, kurios pastaruoju metu užsiima improvizacijomis skiepijimo procese. I. Šimonytė retoriškai klausė – ar jau iš tiesų nebeliko, ko skiepyti?

Uostamiestyje premjerė Klaipėdos miesto savivaldybėje susitiko su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku, o vėliau apsilankė netrukus planuojamame atverti miesto masinės vakcinacijos centre.

Gyrė vakcinavimo centrą Klaipėdoje

„Aš nenoriu vertinti kažkaip blogai ar gerai, tai nėra labai lengvas procesas. Daug dalykų, kurie veikia vienu metu: ir vakcinų kiekis yra nepakankamas, kurį Lietuva gauna, ir logistiką reikia sudėlioti, yra specifinių dalykų kai kuriose savivaldybėse“, – apie Klaipėdos lėtesnį vakcinavimo procesą sako I. Šimonytė.

Premjerės teigimu, Klaipėdoje rengiamas vakcinavimo centras yra gerai logistiškai apgalvotas, tik klausimas kyla dėl gyventojų, ar jiems bus patogu atvykti.

„Merai išsako labai panašų požiūrį, nori daugiau lankstumo, galimybės spręsti, kaip judėti su vakcinavimo prioritetais, ir kartais teigiama, kad kai kurie miestai nubėgo toli, pavyzdžiui, Vilnius. <...> Yra nemažai tokios saviveiklos kai kuriose savivaldybėse. Yra kelios savivaldybės, kurios labai aiškiai išsiskiria iš kitų savivaldybių, tai Neringa ir Birštonas, paaiškinimas labai paprastas, tai labai mažos savivaldybės. <...> Bet jei pažiūrėsime į bendrą paveikslą, nėra didelių čempionų ar labai atsiliekančių savivaldybių, tempo vidurkis yra gana panašus, labai matosi tiesioginė tempo didėjimo ir vakcinų didėjimo sąsaja“, – sako I. Šimonytė.

Kritika dėl savivaldybių saviveiklos: ar jau nebėra ką skiepyti?

Tiesa, premjerė sako, kad ją neramina, jog dar yra nemažas būrys vyresnių žmonių, kurie nėra paskiepyti, tačiau jau norima judėti į jaunesnes grupes.

„Visą laiką reikia grįžti ir prisiminti, kad tuos žmones, kuriuos prarandame, kurie miršta nuo COVID-19, absoliučiai didžioji dalis išlieka 65+. Jei galime ką nors padaryti papildomai, tą ir turime padaryti“, – sakė premjerė.

Ji kritikuoja kai kurių savivaldybių improvizacijas ir norą skiepyti visus ar tam tikras grupes.

„Pakruojis jau skiepija 18+, bet jei pažiūrėsite rezultatą pagal vyresnių žmonių skiepijimą, tai Pakruojis yra iš tų savivaldybių, kurios yra apatiniame dešimtuke. Tai ar nebėra daugiau ką skiepyti? Aš suprantu, kad tam tikras lankstumas yra galbūt būtinas, kad turėtum tą masto efektą, bet, net ir to procento siekiant, veiksmų logika turi remtis tam tikrais dalykais“,– sako premjerė.

Laukiantiems „Sputnik“ vakcinos rekomenduoja pasikliauti tuo, kas patikrinta ir veikia

Pastebima, uostamiestyje yra nemaža dalis rusakalbių, dalis jų kol kas nesiskiepija, nes laukia „Sputnik“ vakcinos. Šios tendencijos I. Šimonytė nebuvo linkusi dramatizuoti ir pastebėjo, kad tai bent jau rodo, kad šie žmonės nėra iš esmės nusiteikę prieš skiepus.

„Paironizuosiu, nors kartais mano ironija man trenkia antru galu. Vis dėlto tai, kad žmogus laukia kažkokios vakcinos, rodo, kad jis bent jau yra nusiteikęs skiepytis. Bet kuri vakcina, kuri yra įregistruota ar bus registruota Europos Sąjungoje, yra registruojama įvertinus jos saugumą ir yra saugi. Tų vakcinų tikrai kiekiai didėja ir tikrai nerekomenduočiau laukti vakcinos, apie kurios kokybę mes nieko negalime pasakyti ir apie kurios registravimo perspektyvas Europos Sąjungoje nieko negalime pasakyti, o pasikliauti tuo, kas yra patikrinta ir veikia“, – akcentavo I. Šimonytė.

Premjerė pastebėjo, kad Vilniaus regiono situacija kol kas yra prasčiausia, tačiau ji jau stabilizavosi, todėl manoma, kad vakcinų tiekimas galėtų būti atkurtas pagal anksčiau įprastus algoritmus.

„Bet čia ar Vilnius, ar ne Vilnius. Tai nėra Vilniui specifiškai sukurta kažkokia schema, nes jeigu kitoje savivaldybėje įtampa kiltų, jeigu būtų reikalas taikyti tam tikroje vietoje „užvakcinavimą“ didesniu mastu negu kitose, tas būtų daroma ir dėl kitų regionų“, – sakė I. Šimonytė.

Paklausta, kada galėtų baigtis karantinas, I Šimonytė, pažadų nedalijo, tačiau akcentavo, jog liga kalendoriaus nepaiso ir atėjus vasarai ar kitą konkrečią dieną nepasitrauks.

„Saugumo priemonės išliks, reikalavimai išliks ir net jeigu bus kažkokie didesni renginiai, juose vis tiek reikės laikytis atsargumo reikalavimų tol, kol paskiepytų žmonių procentas Lietuvoje netaps itin aukštas“, – patikino I. Šimonytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.