Lietuvoje

2021.05.09 16:10

Proveržiu turėjusi tapti vakcinavimo sistema – su makabrišku netobulumu: skiepams pavyko užregistruoti jau mirusius tėvus

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.05.09 16:10

Neseniai uostamiestyje pradėjusi veikti elektroninė vakcinacijos registracijos sistema kliūva gyventojams. Žmonės stebisi sistemos „filtrais“ – registruotis skiepui leidžiama ne visiems turintiems tokią teisę, bet pabandžius užregistruoti jau mirusį asmenį trukdžių nekyla.

Sistemos darbas sukėlė klausimų

Balandžio pabaigoje Klaipėdoje pradėjo veikti elektroninė vakcinacijos registracijos sistema. Dar prieš ją įdiegiant buvo viliamasi, kad šis įrankis padės paspartinti gyventojų skiepijimo tempą: žmonėms nebus būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją – pagal numatytus prioritetus turintieji teisę skiepytis užsiregistruoti vakcinacijai galės savarankiškai.

Ši naujovė turėjo ne tik sumažinti darbo krūvį šeimos gydytojams, bet ir paspartinti procesą jau žmonėms atvykus į vakcinacijos centrus, mat sutikimo formų neturėtų reikėti pildyti vietoje raštu.

Vis dėlto vos įsibėgėjus sistemos darbui paaiškėjo, kad ne visiems ji uždegs žalią šviesą skiepų eilėje.

Ne vienerius metus lėtine liga sergantis, savo vardo ir pavardės viešinti nenorėjęs klaipėdietis pasakojo, jog jau kiek anksčiau paaiškėjus, kad bus skiepijami ne tik senjorai, bet ir jaunesni, tam tikrų lėtinių ligų turintys asmenys, neabejojo pasinaudosiantis šia galimybe.

„Pradžia buvo per šeimos gydytoją. Nesulaukęs šeimos gydytojos kvietimo pats pas ją užsiregistravau. Kol sulaukiau eilės, registracija kaip tik buvo nukreipta į tą naująją elektroninę sistemą. Jungiantis ten man vis rašydavo, kad manęs ten nėra“, – pasakojo klaipėdietis.

Vis nesisekant užsiregistruoti skiepui jungiantis per naująją sistemą vyras kreipėsi viešai skelbiamais kontaktais.

Telefonu susisiekti nepavyko, tačiau išsiuntus elektroninį laišką netrukus sulaukė paaiškinimo, jog veikiausiai sistema registruotis neleidžia todėl, kad šeimos gydytoja nėra perdavusi paciento duomenų.

Šeimos gydytoja, pasak pašnekovo, patikino, kad informacija Jūrininkų sveikatos priežiūros centrui, kuri ir administruoja sistemą, yra perduota ir užsiregistruoti turėtų pavykti. Sistemos administratoriai tai išgirdę klaipėdiečiui pasiūlė bandyti registruotis vėliau, mat galbūt sistemos darbas šlubčioja.

Skiepui užregistruoti pavyko du mirusius asmenis

Žmogui kantriai vis bandant užsiregistruoti įtarimų pradėjo kelti pati sistema ir tai, ar ji iš tiesų „atpažįsta“ lėtinių ligų turinčius ir tuo metu teisę į skiepą jau turėjusius asmenis.

„Prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir registruojantis sistemoje suvedus savo asmens kodą, iškart iššokdavo informacija apie mano amžių. Lyg aš pats jo nežinočiau. Man kilo įtarimas, kad sistema veikia ne taip, kaip turėtų – žmones skiria pagal amžių, o visos lėtinės ligos ar kiti prioritetai lieka tarp kitko ir į juos neatsižvelgiama“, – pastebėjo pašnekovas.

Smalsumo vardan vyras pabandė skiepui užregistruoti savo jau mirusį tėvą – pasirinkęs funkciją, skirtą registruoti kitą asmenį, suvedė mirusio artimojo asmens kodą ir sistema leido rinktis registruojamam žmogui patogų vakcinacijos laiką bei norimą vakciną.

„Pamaniau, kad gal tai atsitiktinė klaida – tėvelis išėjo ne taip seniai, praėjusių metų gruodį, todėl suvedžiau amžiną atilsį mamos, kuri išėjusi yra jau prieš ketverius metus. Ir taip pat leido užregistruoti – prašome, eikite skiepytis. Girdime, kad yra skelbiama, jog bus metami milijonai pasiekti senolius. Kuriuos senolius jie nori pasiekti, jeigu sistema leidžia registruoti anapilin išėjusius“, – nuostabos neslėpė klaipėdietis.

Pastebima ir tai, jog kai sistemoje vyrauja tokie netikslumai, gali būti iškreipta ir jau vakcinuotų senjorų statistika, o tai yra ypač svarbu miestams, kurie nori spartinti vakcinaciją ir pradėti skiepyti vis daugiau kitų prioritetinių grupių bei jaunesnius žmones.

„Tai kaip jie tuos procentus skaičiuoja, jeigu prieš keturis metus miręs žmogus praeina per visą sistemą ir jam skiepytis galima“, – klausė uostamiesčio gyventojas.

Tai, jog šis atvejis yra ne atsitiktinis ir registruotis leidžiama tik su realiai egzistuojančiais asmens kodais rodo ir tai, kad bandant įvesti išgalvotą kodą sistema registruotis skiepui „neleidžia“.

Kuriuos senolius jie nori pasiekti, jeigu sistema leidžia registruoti anapilin išėjusius.

Sistemos administratoriai apie skiepams registruotus mirusius asmenis išgirdo pirmąkart

Uostamiestyje veikianti elektroninė vakcinacijos registracijos sistema perduota Jūrininkų sveikatos priežiūros centrui.

Šios įstaigos vyriausiajam gydytojui Sauliui Dabravalskiui faktas, jog skiepams galima užregistruoti ir mirusius žmones, buvo naujiena.

„Tokį paklausimą gavome pirmą kartą. Jūsų paklausimas perduotas registracijos sistemos kūrėjams“, – nedaugžodžiavo S. Dabravalskis.

Tiesa, jis pripažino, jog gyventojų klausimų, susijusių su lėtinėmis ligomis sergančių asmenų registravimu retkarčiais pasitaiko. Tačiau šiuo atveju pirštu bedama į Registrų centrą bei e.sveikatos sistemą.

„Mūsų žiniomis VĮ Registrų centras kas savaitę atnaujina duomenis pagal LR SAM įsakymu nustatytas skiepyti prioritetinių asmenų grupes. Kiek atnaujinimo metu duomenų e.sveikatoje yra, tiek jų ir atnaujinama“, – aiškino S. Dabravalskis.

Jis taip pat pastebėjo, jog sistema, esant poreikiui, yra tobulinama.

Trukdžių gali būti dėl nesuvestų duomenų

Panašu, kad galimybę užregistruoti skiepui mirusį žmogų, gaubia paslaptis. Kodėl taip nutiko negalėjo paaiškinti ir Registrų centro, tvarkančio e.sveikatos, atstovas.

„Registrų centras nėra savivaldybių naudojamų registracijos sistemų kūrėjas ar administratorius, todėl negalime atsakyti, dėl kokių priežasčių vieni gyventojai gali registruotis, o kitiems nepavyksta ar kodėl pavyksta užregistruoti jau mirusį asmenį“, – teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Tikėtina, kad skiepui užsiregistruoti nepavyksta lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims dėl sistemų sinchronizavimo ypatumų.

Anot pašnekovo, vadovaujantis e.sveikatos sistemos valdytojos Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu, trijų didžiųjų miestų naudojamoms registracijos sistemoms reguliariai – kartą per savaitę – yra pateikiami asmenų, turinčių lėtines ligas, sąrašai, kad pagal juos savivaldybės galėtų atlikti prioritetinių asmenų vakcinavimą nuo COVID-19 ligos. Už duomenų apie asmeniui nustatytą lėtinę ligą įvedimą į E. sveikatos sistemą yra atsakingi sveikatos priežiūros specialistai – šeimos gydytojai.

„Taigi gali būti, kad sveikatos priežiūros specialistui į e.sveikatos sistemą neįvedus duomenų apie asmeniui nustatytą lėtinę ligą, jie negalės būti perduoti savivaldybių naudojamoms registracijos sistemoms, tad asmuo neturės galimybės užsiregistruoti skiepui pagal šį prioritetą“, – aiškino M. Samkus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.