LRT ieško sprendimų
Mokykla Belgijoje

Lietuvoje

2021.05.07 15:36

Kol Lietuvoje vyko nuotolinis ugdymas, mokyklos Belgijoje neužsidarė – griežtos priemonės padėjo išvengti koronaviruso židinių

Mindaugas Laukagalis, Specialiai iš Briuselio, LRT.lt2021.05.07 15:36

Lietuvoje mokiniams pamažu grįžtant į mokyklas, kai kuriose šalyse jos nebuvo uždarytos. Specialistai Belgijoje džiaugiasi, kad valdžia į ugdymo procesą pažiūrėjo atsakingai – mokyklos čia veikė iš esmės visus metus, o kitą savaitę atlaisvinami paskutiniai ribojimai.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Belgija – kaip ir dauguma kitų valstybių – griežtą karantiną paskelbė 2020-ųjų kovo viduryje. Buvo uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, restoranai ir, žinoma, mokyklos. Sprendimas uždaryti mokyklas netruko sulaukti kritikos visose šalyse, kur buvo pritaikytas. Dėl to kai kurie aukšti belgų pareigūnai pažadėjo, kad, jei į šalį atkeliaus antroji viruso banga, mokyklų vėl neuždarys.


„Mes norime, kad mokyklos būtų atidarytos. Jų uždarymas vaikams daro didžiulę žalą. Mes jau žinome kitų priemonių, kurios gali stabdyti viruso plitimą“, – 2020-ųjų gegužę sakė Flamandų jaunimo ministras Benjamin Dalle.

Naujus mokslo metus Belgija, kaip ir Lietuva, pradėjo klasėse. Vyresniems nei 12 metų vaikams ir mokytojams buvo privalu dėvėti veido kaukes, o mokyklos turėjo laikytis saugumo reikalavimų.

Žinios. Jungtinės Karalystės gyventojai balsavo vietos valdžios rinkimuose, galinčiuose nulemti šalies teritorinę ateitį

Tačiau spalį epideminė situacija pradėjo drastiškai blogėti. Dėl to paskelbtas antrasis karantinas ir pratęstos rudens mokinių atostogos. Nuslūgus antrajam – ir iki šiol didžiausiam – susirgimų pikui, mokiniai grįžo į mokyklas, nors epideminė situacija Belgijoje ir toliau išliko stabiliai prasta.

Mokykloje – 600 vaikų, bet COVID-19 židinių nebuvo

Prie pat Briuselio – Vaterlo. Prieš 200 metų čia vyko vienas didžiausių 19 a. mūšių. Dabar tai – ramus miestas, kurio prieigose įsikūrusi Tarptautinė Švento Jono mokykla. Čia anglų kalba mokosi vaikai iš 50 skirtingų šalių. Su mokyklos direktore Elaine Purves susitinkame jos kabinete.

Šios – kaip ir kitų Belgijos mokyklų – klasės neištuštėjo visus šiuos mokslo metus. Ir nors čia mokosi per 600 vaikų, COVID-19 židinių neatsirado net juodžiausiais pandemijos mėnesiais.

„Norime, kad visi nešiotų kaukes, laikytųsi fizinės distancijos, mokytojai nuo mokinių atskirti sienelėmis, visus metus buvo atidaryti langai. Mokiniai į mokyklą ėjo su keliais drabužių sluoksniais ir net kepurėmis, kai laikydavo egzaminus“, – aiškina E. Purves.

Tokių priemonių prireikė norint išvengti mokyklų uždarymo.

„Buvo labai sunku, nes dėvėti kaukę ir kartu mokyti arba mokytis yra sudėtinga. Bet, žiūrint iš viruso valdymo pusės, visa tai pasiteisino“, – priduria mokyklos direktorė.

Belgijos valdžia dar pernai pavasarį pasakė, kad, į šalį atėjus antrai pandemijos bangai, mokyklos turi likti atviros moksleiviams. Ir kai spalio pabaigoje belgai išgyveno juodžiausią pandemijos laikotarpį, mokyklos užsivėrė tik kelioms savaitėms.

„Esu maloniai nustebinta, kad Belgijos valdžia daug dėmesio skyrė ugdymui. Žinoma, valdžia nori gelbėti gyvybes ir apsaugoti visus gyventojus, bet stebint jų sprendimus galima pastebėti, kad jie nori kaip įmanoma labiau sumažinti neigiamą poveikį mokykloms ir mokiniams“, – pasakoja E. Purves.

Vietoje mokyklų uždarymo, Belgija pasirinko kitas priemones kontroliuoti viruso plitimui. Vyresniųjų klasių moksleiviai mokosi rotacijos principu – savaitė nuotoliniu būdu, savaitė – klasėse.

„Rotacijos daromos klasėmis nuo 6 iki 12 klasės, pranešant, kurią savaitę kokia klasė mokosi nuotoliniu būdu, kuri – gyvuoju būdu. Bet, žinoma, kai yra COVID-19 atvejų, tada mokykla gali priimti ir kitokius sprendimus, jeigu reikia izoliuoti klasę ir jiems organizuoti nuotolinį mokymą iš namų“, – sako mokyklos vadovė.

Mokymosi rezultatai vis vien suprastėjo

Belgijoje gyvena dviejų vaikų tėvas Gražvydas Jakubauskas. Anot jo, atvejų, kai mokiniams nustatomas koronavirusas yra – ir nemažai. Tokiu atveju pamokos laikinai perkeliamos į virtualią erdvę, o COVID-19 testus reikia pasidaryti ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams.

„Tėvai privalo pranešti apie COVID-19 atvejus ir bendruoju telefono arba el. pašto adresu, privalo informuoti. Vėliau įsijungia europinės mokyklos sistema, personalas apskambina net savaitgaliais, informuoja visus, kurie turėjo artimą kontaktą, – ką jie turi daryti, kokius testus, kada, privalo izoliuotis ar ne“, – LRT sako G. Jakubauskas.

Nepaisant belgų valdžios siekio išlaikyti mokyklas atviras, mokslininkai jau kalba apie pandemijos žalą mokymosi rezultatams. Leuveno universiteto profesorius Kristofas De Witte sako, kad daug žalos padarė pernai pavasarį įvestas pirmasis karantinas, kai vyresnieji moksleiviai nuotoliniu būdu turėjo mokytis kelis mėnesius.

„Dėl praeitą pavasarį uždarytų mokyklų mokiniai patyrė daug žalos. Nepaisant to, kad nemažai moksleivių per šiuos metus padarė pažangą, mes baiminamės, kad kai kurie mokiniai vis dar atsilikę. Jei jie neturi pagrindų, labai sunku judėti į priekį ir mokytis“, – komentuoja K. De Witte.

Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus atliktas tyrimas rodo, kad pernai, lyginant su 2019 metais, moksleivių mokymosi rezultatai smarkiai suprastėjo. Labiausiai nukentėjo skurdžiose šeimose gyvenantys vaikai.

„Vaikai iš nepritekliuje gyvenančių šeimų dažniau neturi tylaus kambario, kur galėtų mokytis, jiems nepadeda tėvai, jie neturi pakankamai kompiuterių. Tokie mokiniai yra labiausiai pažeidžiami ir jų mokymosi rezultatams įtaka didžiausia“, – tvirtina Leuveno universiteto profesorius.

Nors profesorius teigia, kad šiais mokslo metais situacija tikriausiai bus geresnė, įspėja – nors ir stengiamasi laikyti mokyklas atidarytas, ugdymo procesas vis tiek ne toks. Dėl to reikės daug pastangų ateityje, kad pastaraisiais metais atsiradusios mokymosi spragos būtų užlopytos.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.