Lietuvoje

2021.05.10 18:11

Žalimas apie pokyčius teismų sistemoje: kai kam, pasirodo, labai svarbios „naftalininės“ privilegijos

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2021.05.10 18:11

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pradėti diskusijas dėl teismų sistemos pertvarkos, Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad vienas svarbiausių keistinų jos elementų yra teismų pirmininkų įtaka teisėjų atrankoje – to turėtų nelikti. Tuo tarpu spaudimas KT atžvilgiu, pasak D. Žalimo, iki šiol juntamas – ne tik iš politikų, bet ir teisininkų.

Formaliai 2020 m. kovą pasibaigusi devynerių metų D. Žalimo kadencija, iki šiol nepatvirtinus atnaujintos teismo sudėties, užsitęsė. Pastaraisiais metais pasikartojantys atvejai, palietę ir kitus teismus, kai teisėjų paskyrimai užtrunka, yra iškalbingi, LRT RADIJO laidai „Svarbus pokalbis“ sakė KT pirmininkas.

„Aš tikrai nuogąstauju, kad paskyrimai atliekami vadovaujantis ne profesiniais, ne gebėjimų kriterijais, o asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis, kartas – gandais, matyt, dėl to tie paskyrimai labai sunkiai vyksta.

Nenoriu kalbėti tik apie Konstitucinio Teismo situaciją, pasižiūrėkime – iki šiol nėra užpildyta vieta Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, berods keletą metų. Atrankos procedūra yra įvykusi gal keturis kartus – bijau dėl skaičiaus suklysti – ir kiekvieną kartą ji būdavo politizuojama, buvo ginčijamasi ne dėl asmenų kvalifikacijos, o dėl to, kad įtinka vienam politikui arba neįtinka“, – kalbėjo D. Žalimas.

Svarbus pokalbis. KT pirmininkas Dainius Žalimas: yra dalykų, kuriuos pasakysiu tik baigęs kadenciją

Pašnekovas atgyvenusia ir netinkama vadina praktiką, pagal kurią į teisėjų tvirtinimo procedūrą įtraukti teismų, į kuriuos kandidatuojama, pirmininkai.

„Jeigu pasižiūrėjus plačiau į teisėjų atrankos sistemą, ne į Konstitucinį Teismą, tai ten yra toks anachronizmas kaip teismo pirmininkų rašomos teisėjų charakteristikos, teisėjų kolektyvų svarstymas, tai ką tai reiškia? Kad ne savas žmogus praeiti neturi jokių šansų. Apie tai niekas nekalba, bet tai vyksta, aš tikrai ne kartą esu matęs, kai teismo pirmininkas išreiškia savo preferencijas – „norėčiau matyti teisme tokį, o ne kitokį“. To nėra bent jau skiriant į Konstitucinį Teismą, ir tai yra gerai. Bet iš esmės atrankos procedūros ydingos – ne pirmininkai turėtų spręsti, kokius teisėjus į jų teismus reikėtų skirti“, – sakė D. Žalimas.

Prezidentūra taip pat mato spragų teismų sistemoje ir šią savaitę pranešė viešai konsultacijai teikianti Teismų ir susijusių įstatymų pataisas. Gitanas Nausėda siūlo keisti pretendentų į teisėjus atrankos procedūrą, nustatyti bendras apylinkės teismų, kuriuos sudaro teismo rūmai, veiklos teritorijas ir atitinkamai pakeisti teritorinio teismingumo taisykles, sudaryti prielaidas centralizuotam bylų paskirstymui šiuose teismuose, tobulinti bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu teisinį reguliavimą, taip pat įsteigti vieną apygardos administracinį teismą, kuris veiktų visoje Lietuvos teritorijoje.

Prezidento požiūriu, šiuo metu vykdomų pretendentų į teisėjus atrankų procedūra yra itin biurokratinė, paremta pertekliniais formaliais reikalavimais.

„Pati įdomiausia dalis – ar išliks pirmininkų balsas vertinant teisėjus atrankos procese. Jeigu išliks, tada, matyt, apie kažkokias rimtesnes pertvarkas neverta kalbėti“, – į reikalingas reformos gaires dėmesį atkreipė D. Žalimas.

Visgi jis pasigenda valios atsižvelgti į teisininkų bendruomenėje išsakomas pastabas, kurias yra įvardijęs ir pats.

„Aš tikrai nemažai kritinių žodžių galėčiau pasakyti dabartinei teismų sistemai ir jie bus argumentuoti, o ne grįsti kažkokiomis asmeninėmis emocijomis, bet, pavyzdžiui, prezidentui ar kuriam nors kitam pareigūnui tai tikrai nebuvo įdomu. (...) Toje kritikoje yra ir labai keistai paaiškinami teismų sprendimai, kurie konstruojami visiškai alternatyvia Konstitucijos samprata, drįsčiau sakyti, kad kartais netgi sąmoningai pasukama priešingu keliu, negu Konstitucinio Teismo Konstitucijos aiškinimas“, – laidoje kalbėjo KT pirmininkas.

Pasak D. Žalimo, pavojingesnis negu politikų spaudimas teismų darbui gali būti teisininkų pastangos daryti įtaką. Su tuo yra susidūręs ir KT, teigė D. Žalimas.

„Buvo tokių atvejų, kai pakankamai įtakingi teisininkai – kai kurie politikai apie tai, beje, žino – prašė, kad Konstitucinis Teismas vienaip ar kitaip, ir kuo greičiau, išspręstų bylą. Iš karto galiu pasakyti, kad nė vienas iš tų prašymų nebuvo įvykdytas“, – sakė D. Žalimas.

„Yra teisininkų, kurie norėtų Konstituciniam Teismui vadovauti iš išorės ir tai labai gerai matyti, ypač per akademinę sferą, kai mėginama įvairiai kalbėtis, netgi priekaištauti, kad KT yra vienam ar kitam universitetui daugiau ar mažiau palankus. Aš gi suprantu, kad tai daroma ne veltui. Buvo ir kitų pavyzdžių, kada siekta, kad respublikos prezidento kreipimąsi 2019 m. KT išnagrinėtų kone per savaitę – buvo ir tokių raginimų, irgi iš įtakingų teisininkų“, – pridūrė KT pirmininkas.

Per savo kadenciją jis sako sulaukęs ir priekaištų dėl išgyvendintų privilegijų. Tuo, kad per pastarąjį dešimtmetį jų neliko, D. Žalimas sako besididžiuojantis.

„Pavyzdžiui, kad nėra parkavimo vietų buvusiems KT teisėjams, nėra likę valgyklos KT, nėra jiems skirto asmeninio kabineto ar stalų. Tokie priekaištai skamba juokinga, bet kai kam, pasirodo, labai svarbu tokios, sakyčiau, „naftalininės“ privilegijos“, – kalbėjo jis.

Kai 2011 m. buvo paskirtas KT nariu, šio teismo teisėjai dar galėjo naudotis vairuotojo paslaugomis. Tokie patogumai, sako D. Žalimas, yra pertekliniai ir turėjo būti panaikinti.

„Kada ateina žmogus, niekada nedirbęs teisėju, juolab Konstitucinio Teismo, gal pirmais-antrais metais tai gali patikti, bet po to arba pradedi darytis išvadas, arba nepradedi. Aš esu iš tų žmonių, kurie vis dėlto stengiasi jas daryti. Manau, kad viena svarbiausių išvadų, su kuria galbūt nesutinka dalis teismų teisėjų, kad teisėjai neturėtų būti išskirtinė grupė visuomenėje ir turėtų turėti griežtai tik tokias privilegijas, kurias numato Konstitucija – būti nepriklausomais, turėti atitinkamas garantijas, bet tikrai ne per daug. Tai nieko bendro neturi su vežiojimu namo automobiliu.

Kitas dalykas yra imunitetas, bet jis irgi turėtų būti aiškinamas siaurinamai. Čia, beje, jeigu prisimenate, išsiskyrė mūsų ir Aukščiausiojo Teismo pozicijos, nes jis nematė jokios problemos tame, kad pas teisėjus negalima daryti kratos be Seimo sutikimo. Konstitucinis Teismas pripažino tokią normą antikonstitucine, ir tai ne AT, o Seimo prašymu“, – sakė jis.

Visa laida „Svarbus pokalbis“ – LRT Audiotekos įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.