Lietuvoje

2021.05.06 19:32

Augantis sergamumas Klaipėdoje: specialistai neabejoja – pajūrį pasiekė trečioji ligos banga iš Vilniaus

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.05.06 19:32

Šią savaitę Klaipėdoje ūgtelėjus sergamumo COVID-19 rodikliams, uostamiestis nebepatenka tarp savivaldybių, kurios gali tikėtis daugiau karantino laisvinimų. Miesto valdžia tvirtina, jog tokio scenarijaus ir buvo galima tikėtis, mat iš gausiai sergančių miestų į pajūrį atvyksta vis daugiau žmonių, kurie ir atveža ligą.

Augančio sergamumo buvo galima tikėtis

Klaipėdos mieste šiuo metu naujų atvejų rodiklis per 14 dienų 100 tūkst. Gyventojų siekia 220,7. Iki šiol uostamiestyje liga neplito taip sparčiai, kaip Vilniuje ar Kaune. Vis dėlto šią savaitę jau fiksuojamas ryškesnis atvejų augimas.

Tai, jog Klaipėda jau nepatenka tarp tų savivaldybių, kuriose sergamumo situacija yra nebloga, miesto valdžiai nebuvo staigmena.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, to ir buvo galima tikėtis, turint omenyje tai, kad į pajūrį atvyksta nemažai žmonių iš kitų miestų, kuriuose liga buvo labiau išplitusi.

„Tikėtis, kad būnant tame pačiame katile, kažkurioje vietoje pavyks tūnoti, kai viskas aplink verda ir kunkuliuoja, būtų naivoka. Tai nėra kažkoks netikėtumas, aplaidumas ar apsileidimas. Tiesiog reali situacija. Viena vertus, visas Lietuvos pajūris yra tam tikras butelio kakliukas, išskyrus Neringą šiek tiek. Bet kalbant apie Klaipėdą, Palangą, Kretingą, natūralu, kad tas buvimas butelio kakliuko siauriausioje vietoje duoda šalutinį efektą. Nėra kažkas netikėto. To tikrai reikėjo laukti“, – aiškino uostamiesčio meras.

Klaipėdos savivaldybė jau buvo išsakiusi poziciją, kad visuotinai 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas negrįš, nebent tais atvejais, kai didelį to norą išreikš dauguma konkrečių klasių bendruomenių. Tokių jau buvo atsiradę, tačiau meras pastebėjo, kad ūgtelėjus sergamumui ši galimybė sumažėja iki minimalios.

„Jeigu kažkas dar labai norės tai įgyvendinti, įsijungia gerokai griežtesni testavimo reikalavimai. Tai lemia, kad išskyrus abiturientus ir pradinukus su tam tikra testavimo tvarka, apie visų kitų klasių grįžimą nėra ko ir kalbėti“, – dėstė V. Grubliauskas.

Klaipėdai pasiekus didesnio sergamumo zoną keičiasi ir šiuo metu atnaujinto kontaktinio pradinukų ir abiturientų mokymo sąlygos – testavimas dėl COVID-19 tampa privalomas ir dažnas. Būnant švelnesnio karantino zonoje pradinukai bei mokyklų darbuotojai buvo testuojami neprivalomai, o nuo šiol tai taps privalomu reikalavimu.

Buvimas butelio kakliuko siauriausioje vietoje duoda šalutinį efektą.

Atsirito banga iš Vilniaus

Šiuo metu uostamiestyje nefiksuojama išskirtinių ar nerimą keliančių didelių susirgimų židinių, tad aiškinama, kad liga aktyviausiai plinta dėl žmonių mobilumo ir laisvėjančio karantino.

„Visiškai natūralu, kad, kaip įvardijama, dabar yra trečioji COVID-19 ligos banga, ji tiesiog atsirito iki mūsų nuo Vilniaus pusės. Banga, kuri prasideda vienur, kitur ateina vėliau. Kai žmonės pasidarė mobilūs, ypač tarp savivaldybių, kai buvo nuimti judėjimo ribojimai, žmonės yra mobilūs – orai gerėja, jie atvažiuoja prie jūros tiek į Klaipėdą, tiek į Palangą. Natūralu – žmonės pradėjo migruoti ir tą virusą atvežė į Vakarų Lietuvos pusę“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė.

Šiuo metu virusas aktyviausiai plinta per šeimas ir artimuosius, tad manoma, kad ši tendencija tęsis ir toliau, sergamumas augs, gali atsirasti daugiau židinių, mat žmonės eina į darbus. Po kurio laiko augančio sergamumo tendencijos pasieks ir ligonines.

„Kadangi sergamumas pas mus pradėjo didėti ir 200 atvejų rodiklį perkopėme tik šią savaitę, tai kol kas dėl lovų užimtumo problemų neturime. Užimtumas yra stabilus, didėjimo akivaizdaus nėra, bet tikėtina, kad tai ateis po dviejų savaičių, žmonės įsiserga, ima blogėti būklės“, – teigė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.

R. Perminienės teigimu, pagal testavimo apimtis, Klaipėda visuomet lenkė tik Kaunas ir Vilnius.

„Testavimo apimtys buvo didelės, tačiau teigiamų nustatytų asmenų dalis buvo maža, bet atsiritus šiai bangai, pakilus sergamumui – natūralu – mobiliuose punktuose kiekvieną parą nustatome daugiau asmenų“, – aiškino pašnekovė.

Klaipėda kitiems už akių nebėgs

Klaipėda, kaip ir kiti Lietuvos miestai, rengiasi jau artėjančiai masinei vakcinacijai. Apie artimiausius vakcinacijos žingsnius ketvirtadienį Klaipėdos meras kalbėjosi su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.

LRT.lt jau skelbė, kad kitą savaitę visoje Lietuvoje nuo COVID-19 bus pradėta skiepyti 55+ amžiaus grupės žmones, kas savaitę leidžiantis viena amžiaus grupe žemyn. Masinė vakcinacija, kai skiepytis galės visi norintys, prasidės nuo gegužės 31 dienos.

Iki to uostamiestis neketina žengti kai kurių savivaldybių jau pramintu keliu skiepijant žmones ne tik pagal numatytas prioritetines grupes, o skiepą skiriant už, pavyzdžiui, vakcinos atvestą senolį.

„Visas tokias iniciatyvas tiek ministras, tiek premjerė vertina daugiau nei skeptiškai. Tai dabar buvo įvardyta, kad nuo pirmadienio prasidedant visai Lietuvai vienodai galiosiančiu režimu kažkam galbūt teks stabtelėti, kalbant apie Vilnių ir Kauną, kurie jau buvo pasiekę ir žemesnius laiptelius. Šiandien kaip ir buvo pasakyta, kad nuo pirmadienio turėtumėme visi pradėti gyventi civilizuotoje bendruomenėje, kurioje visą tvarką reguliuoja bendra tvarka“, – sakė V. Grubliauskas.

Ruošiamasi masinei vakcinacijai, telkiamos savanorių pajėgos

Jau žinoma, kad netrukus turėtų pradėti veikti ir bendra registracijos vakcinacijai sistema. Ją žadama paleisti nuo gegužės 17-osios. Iki to laiko veiks šiuo metu galiojantys registracijos skiepams būdai. Per likusį laiką į vieningos registracijos sistemos starto bus derinamos pastarosios veikimas su Klaipėdoje ir kai kuriuose kituose miestuose veikiančiomis sistemomis.

„Dar kartą džiaugiuosi, kad mes pakankamai įžvalgiai ir laiku pradėjome rūpintis masinei vakcinacijai ir niekas mūsų neužklumpa kaip perkūnija giedros dienos viduryje“, – dėstė V. Grubliauskas.

Šiomis dienomis pagaliau paaiškėjo ir kur atsiras uostamiesčio masinės vakcinacijos centras – jis veiks LCC tarptautiniame universitete, kur turėtų būti įrengta 20 vakcinavimo kabinų. Esant pakankamam vakcinų kiekiui centras dirbs 7 dienas per savaitę. Šiuo metu vyksta intensyvūs patalpų pritaikymo ir centro įrengimo darbai.

Tuo pačiu bandoma spręsti ir žmogiškųjų resursų klausimą. Dėl galimybės pasitelkti savanorius kalbamasi su Raudonojo kryžiaus atstovais. Svarstoma dėl lengvatų jiems – galimybės nemokamai viešuoju transportu ar elektriniais paspirtukais keliauti į savanorystės vietą ir iš jos, po tam tikro savanorystės laiko suteikti galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19 ir pan.

„Turime padėti tiems, kurie yra pasiruošę padėti mums“, – pastebėjo V. Grubliauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.