Lietuvoje

2021.05.09 13:05

Idėja vesti pamokas lauke: lietuvių kalbos ir geografijos mokytojai paaiškino, ar tai įmanoma

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.05.09 13:05

Kai Vyriausybė leido mokykloms susigrąžinti į klases 5–11 klasių mokinius juos testuojant ir įpareigojo savivaldybes pačias apsispręsti, ar to imsis ir kaip užtikrins saugumą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius išsakė mintį, kad pamokos galėtų vykti lauke. Pedagogai sako, kad tai įmanoma, jie ir taip kartais dirba atvirose erdvėse, bet toks ugdymas yra labiau išimtis nei taisyklė, galvojant apie mokymosi rezultatus.

Vilniaus Balsių progimnazijos mokytojui Mantui Karanauskui pamokos lauke – jokia naujiena.

„Įprastai mūsų mokykloje kiekvienų mokslo metų pabaigoje vyksta integruotos pamokos lauko erdvėse. Mokytojai pamokas lauke veda ir kitu mokslo metų laiku, aš pats visuomet lauke vedu geografijos pamokas mokantis apie pasaulio kryptis, klimatą, Lietuvos vandens telkinius ir kitus dalykus, tuomet žygiuojame prie Balsio ežero ar Neries upės“, – pasakojo M. Karanauskas.

Pedagogas sakė, kad pamokas už klasės ribų dažnai veda ir pradinių klasių mokytojai, biologijos mokytojai. Fizinio ugdymo pamokos, esant tinkamoms oro sąlygoms, vyksta tik lauke.

„Įprastai mūsų mokykloje kiekvienų mokslo metų pabaigoje vyksta integruotos pamokos lauko erdvėse. Jų metu prie mokyklos susirenka visi vieno koncentro mokiniai, pavyzdžiui, penkios septintos klasės, ir visi, išklausę lauko pamokų instruktažo, su šiaurietiškomis lazdomis žygiuojame prie Žaliųjų ežerų. Ten įprastai vyksta geografijos, chemijos, biologijos, technologijų, fizinio ugdymo ir fizikos pamokos.

Sudėtingas tualetų klausimas. Juk vaikai negalės į juos patekti, nes tualetai yra mokyklose. Maitinimas taip pat negali ištisą mėnesį vykti piknikaujant lauke.

– M. Karanauskas

Užtrunkame visą pusdienį, maždaug nuo 8 val. iki 14 val. Po trijų pamokų visi bendrai papietaujame, o pasibaigus pamokoms grįžtame į mokyklą, iš jos vaikai keliauja namo“, – iliustravo pedagogas.

Jis pateikė kelis konkrečių pamokų lauke pavyzdžius. Tarkime, integruota istorijos ir geografijos pamoka, kurios tema „Turistinio maršruto Balsių apylinkėse kūrimas“. Mokiniai kuria geografinį maršrutą, patys braižo žemėlapį (geografinė dalis), aprašo istorinius lankytinus objektus (istorinė dalis).

Per biologijos pamoką vaikai atlikdami tyrimą sužino, kokios augalų rūšys saugomos Verkių regioniniame parke, fizinio ugdymo pamokoje vaikai ne tik atlieka mankštą, sporto pratimus, bet ir diskutuoja apie sveiką gyvenseną, sporto naudą organizmui.

„Mokiniai kiekvienais metais laukia pamokų lauko erdvėse, per tokias pamokas galima praktiškai pritaikyti klasėje įgytas teorines žinias.

Užsiėmimai už mokyklos ribų skatina mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą, didina mokinių mokymosi motyvaciją“, – patikino M. Karanauskas.

Jis yra už tai, kad lauko erdvėse būtų vedama tik dalis pamokų pačioje mokslo metų pabaigoje, birželio mėnesį, kai jau tikrai nebesnigs ir bus galima sėkmingai tokio pobūdžio pamokas organizuoti lauke.

„Pamokos lauko erdvėse yra kur kas saugesnės nei mokyklos patalpose, tai taip pat yra labai svarbi vaikų socializacijos dalis – vaikai yra pasiilgę gyvo bendravimo, jų psichologinė būklė yra pablogėjusi, mokymasis lauko erdvėse situaciją bent šiek tiek pagerintų. Tokių pamokų iššūkiai – ne visos mokyklos šalia savo pastatų turi žaliąsias zonas. Kai kurios ugdymo įstaigos yra įsikūrusios tiesiog daugiabučių kiemuose, kur nėra ne tik stalų, bet ir suoliukų, lauko pavėsinių, kurios apsaugotų nuo lietaus.

Sudėtingas tualetų klausimas. Juk vaikai negalės į juos patekti, nes tualetai yra mokyklose. Maitinimas taip pat negali ištisą mėnesį vykti piknikaujant lauke“, – kaip galėtų vykti darbas lauke, nurodė M. Karanauskas.

Pasak jo, lauko pamokos – vertinga ir vaikų bei mokytojų mėgstama veikla, tačiau ją prasminga vykdyti tik neilgą laiką, atsakingai suplanavus, priešingu atveju dar labiau suprastės mokinių mokymosi rezultatai.

„Šiuo metu vykdant neformalią veiklą lauke vienoje vietoje gali būti tik 10 vaikų, būtų keista, jei lauko pamokos vyktų šimtams vaikų vienoje vietoje“, – pabrėžė pedagogas.

Žaidimams lauke šiuo metu tikrai ne laikas.

– A. Avčininkas

Vilnietis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Alius Avčininkas sako, kad lauke galėtų vykti ir jo dalyko pamokos, bet tik išimtiniais atvejais.

„Kadangi esu lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, dirbantis gimnazijoje, šiuo laikotarpiu pamokų (produktyvių) lauke neįsivaizduoju: neišvystyta jokia infrastruktūra, nesame aprūpinti priemonėmis, be to, oro sąlygos kol kas taip pat nėra palankios. Grąžinimas į mokyklas turi būti tikslingas, motyvuotas, o ne imitacinis. Įtraukti ar grąžinti mokinius į kontaktinį ugdymą – garantuoti adekvačią pagalbą mokantis. Žaidimams lauke šiuo metu tikrai ne laikas.

Kalbėdamas su mokiniais suvokiau ne visai malonią tikrovę: ne vienas abiturientas grįžimą į mokyklą vertina skeptiškai, abejoja, ar procesas bus suorganizuotas sklandžiai, baiminasi, kad per daug energijos bus skirta ne tiesioginiam ugdymui, o tiesiog vadybinėms procedūroms vykdyti“, – kalbėjo Užupio gimnazijos mokytojas.

Pedagogas A. Avčininkas sakė, kad tam tikrais atvejais įmanoma vieną ar kitą pamoką vesti lauke: anksčiau su vienuoliktokais jis rengdavo ekskursiją po Vilniaus senamiestį Adomo Mickevičiaus keliais, abiturientus žavi pažintis su romano „Tūla“ erdvėmis.

„Vis dėlto tai tik labai nedidelė ugdymo proceso dalis: įvesti į kontekstą, aktualizuoti, galbūt individualizuoti, tačiau dar yra ir taikymo dalis, įsivertinimo, etc. Galima diskutuoti atviroje erdvėje, bet vėlgi atsiremiame į pamokos kokybę: turi būti derinamos įvairios veiklos – tiek kalbėjimas, klausymas ir sąveika, tiek skaitymas ir teksto kūrimas. Be to, nuolat dirbama su įvairiais šaltiniais, o galimybės jais naudotis lauke itin ribotos: kad ir prieiga prie interneto, aprūpinimas išmaniosiomis technologijomis“, – problemas vardijo A. Avčininkas.

Kolegai pritarė ir Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Snieguolė Bagočienė.

„IT pamoką, ir ne vieną, galima vesti lauke, bet tai galėtų būti tik vienas kartas per mėnesį, juolab kad turime tik po vieną savaitinę pamoką. Mums reikia priemonių – kompiuterių, iš bėdos planšečių, telefonų. Bet mokykla tokios įrangos tiek neturi, o ir kitiems jų reiktų“, – kalbėjo mokytoja.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.