Lietuvoje

2021.05.07 05:30

Keliose savivaldybėse – sostų karų mūšis: merai kaltina centrinę valdžią destruktyviu užsakymu, ši atsikerta – tokio chaoso buvo galima tikėtis

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.05.07 05:30

Klaipėdos regione užvirė tikri sostų karai. Trijose savivaldybėse vyrauja perversmų nuotaikos. Be valdančiųjų daugumų palaikymo ir su aptrupėjusiomis komandomis likę Klaipėdos, Kretingos ir Plungės rajonų merai neslepia jaučiantys tam tikrą puolimą ir pirštu beda į konservatorius. Tvirtinama, kad būtent ši politinė jėga visomis išgalėmis bando išplėsti savo įtakos ribas ir taip rengiasi artėjantiems savivaldos rinkimams.

Aukščiausią įtampos tašką kova dėl valdžios veikiausiai yra pasiekusi Plungės rajono savivaldybėje, kur svarstoma dėl apkaltos merui Audriui Klišoniui.

Be tarybos daugumos palaikymo nuo pat šios kadencijos pradžios dirbantis meras į valdančiųjų taikinį pateko tuomet, kai kilus diskusijai socialiniuose tinkluose į ją įsivėlė Plungės sporto ir rekreacijos centro direktorius Alvydas Viršilas ir buvo nuspręsta, jog jo atžvilgiu reikia inicijuoti tarnybinį patikrinimą.

Netrukus valdančioji dauguma pareiškė, jog tam mero sudaryta komisija buvusi fiktyvi, neva pasitaikė dokumentų klastojimo atvejų, o meras melavo dėl komisijos atlikto darbo ir netgi suklastojo dokumentus.

Tuomet sudaryta speciali komisija, kuri turėjo aiškintis merui keliamus kaltinimus ir balandžio pabaigoje pateikti išvadas, kurios galbūt bus teikiamos teismui. Komisijos išvados jau nusiųstos savivaldybės tarybos nariams. Jas gavo ir meras A. Klišonis, tačiau su visais pateiktais dokumentais tą pačią dieną jis dar nebuvo susipažinęs.

„Atkreipiau dėmesį į vieną dalyką, ką parašiau ir komisijos pirmininkei – nėra pridėti posėdžių garso įrašai. Jie yra neatskiriama dalis ir kartais būna visokių niuansų. Taip pat pastebėjau, kad komisijos pirmininkė nėra pateikusi atsakymų į tuos klausimus, kuriuos jai uždavė vienas iš komisijos narių, Tomas Raudys, dėl darbo grupėse, nes, pasirodo, dirbo ne viena komisija, o komisijos dalis rinkosi atskirai, taip pat turi kontaktą su advokatais“, – pirminiais vertinimais dalijosi A. Klišonis.

Pats meras yra įsitikinęs, kad jam pavyks įrodyti savo nekaltumą ir išsaugoti postą.

„Aš tikrai ne vienerius metus pažįstu tuos žmones, kurie yra komisijoje ir man žiūrint į juos yra gaila. Nes kai jaučiasi, kad žmogaus nugaroje yra rankenos, kurios jį sukioja taip, kaip nori, tai man net ne pikta, o tiesiog gaila“, – pastebėjo meras.

Vis dėlto manoma, kad situacija dėl A. Viršilo tarnybinio patikrinimo yra labiau formalus pretekstas, pasirinktas bandant išversti A. Klišonį iš Plungės rajono mero posto.

Neabejojama, kad valdžių perversmai, kurie šiuo metu krečia kelias Klaipėdos regiono savivaldybes, nėra tik postų perdėliojimo procesas – pasekmes pajus ir gyventojai.

A. Klišonio teigimu, plungiškiai jau skaičiuoja praradimus: esą dėl nekokybiško savivaldybės administracijos darbo neįgyvendintas liko Plungės bendruomenės centro projektas, delsiama įgyvendinti užterštų teritorijų tvarkymo projektą.

„Reikia įtikinėti savo administraciją, kad ši darytų darbus, kai tuo pačiu dar reikia dirbti su Vyriausybe, Seimu, departamentais tam, kad šiems projektams gautum finansavimą. Tai yra papildomos laiko sąnaudos“, – teigė A. Klišonis.

Aš tikrai ne vienerius metus pažįstu tuos žmones, kurie yra komisijoje ir man žiūrint į juos yra gaila.

– A. Klišonis

Įpusėjus kadencijai neramumai – ir Klaipėdos rajone

Šiomis dienomis ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje įvyko tam tikras perversmas – meras Bronius Markauskas nustumtas dirbti į opoziciją, paskelbta apie naujai susiformavusią savivaldybės tarybos daugumą. Ją sudaro Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD), LR liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai. Kartu su šiais pasikeitimais susvyravo ir mero komandos postai.

Jau kitą dieną po šio pareiškimo Klaipėdos rajone sušauktas neeilinis tarybos posėdis, kurio metu buvo sprendžiama dėl nepasitikėjimo pareiškimo mero pavaduotojoms Audronei Balnionienei ir Violetai Riaukienei, savivaldybės administracijos direktoriui Artūrui Bogdanovui, jo pavaduotojui Justu Ruškiui.

Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad iš pareigų atleidžiami mero pavaduotoja V. Riaukienė ir savivaldybės administracijos direktorius A. Bogdanovas.

Perversmo priežastys – politinės

Nuo šiol tarybos opozicijoje likęs ir poros bendražygių netekęs Klaipėdos rajono meras B. Markauskas teigė, kad situacija yra nemaloni.

„Šiandien įvyko tarybos posėdis ir pasiskelbė nauja valdančioji dauguma. Bet prieš tai ji tą padarė viešai – informacijos sklaidos priemonėse. Tas, aišku, nustebino, nes iki šiol nebuvo taip elgiamasi. Jie ne tik pasiskelbė nauja dauguma, bet ir pasidalino postais, o oficialiai ir formaliai tik šiandien per tarybos posėdį buvo padarytas pareiškimas dėl naujos valdančiosios daugumos sudarymo. Tokie būdai šiek tiek stebina“, – praėjusią savaitę po tarybos posėdžio dėstė B. Markauskas.

Mero teigimu, rengiantis minėtam neeiliniam posėdžiui ir posėdžiaujant komitetuose, minėtiems mero komandos nariams nebuvo išsakyta jokių konkrečių priežasčių, kurios lemia tai, kad šie žmonės yra verčiami iš postų.

„Tokie politiniai pasikeitimai nėra retenybė ir jie vyksta, tačiau šį kartą truputį stebina, kokiu būdu. Ir nėra įvardijamos jokios kitos priežastys, išskyrus politines. Tas truputį neramina. Juo labiau, pasiskelbdami spaudoje apie postų pasidalijimą, pažeidžia ir mero teises, nes tik mero teikimu tarybai gali būti teikiamos administracijos direktoriaus ir mero pavaduotojų kandidatūros, o juo labiau – mero patarėjų. Šiek tiek tas neramina, ar bus labai konstruktyvus ir sutelktas darbas su nauja valdančiąja dauguma. Matysime“, – apie susiklosčiusią padėtį Klaipėdos rajone kalbėjo B. Markauskas.

Nors naujoji politinė dauguma Klaipėdos rajone, panašu, neketina atšaukti daugumos svarbiausių jau pradėtų darbų, tačiau meras akcentavo, jog nepakanka tik deklaruoti savo pasiryžimą, reikia tuos darbus atlikti, o šiuo požiūriu yra itin svarbi savivaldybės administracija. Tiesa, Klaipėdos rajone iki minimų politinių procesų pradžios dauguma sprendimų buvo priimama gana vieningai.

Tokie politiniai pasikeitimai nėra retenybė ir jie vyksta, tačiau šį kartą truputį stebina, kokiu būdu.

– B. Markauskas

B. Markausko nuomone, darbas be valdančiosios daugumos ir komandos palaikymo gali būti komplikuotas – tikėtina, kad bus kiek apribotos mero galimybės.

„Stebime situaciją kaimyninės savivaldybėse – Kretingos rajone ir Plungės rajone ir šiek prognozavome, kad gali taip būti. Kretingos rajono savivaldybės meras kreipėsi į teismą dėl jo patarėjų atleidimo ir teismas priėmė nagrinėti tą klausimą. Aš, kaip meras, išrinktas savivaldybės gyventojų ir norėdamas pateisinti jų lūkesčius, turiu turėti komandą, kad galėčiau tinkamai reaguoti į gyventojų lūkesčius ir tinkamai dirbti“, – dėstė B. Markauskas.

Klaipėdos rajono meras neslėpė, jog, kaip ir Kretingos rajono meras, būtų linkęs aiškintis jam nepalankių sprendimų teisėtumą.

„Aš, kaip meras, tikrai nežadu stovėti nuošalyje“, – patikino pašnekovas.

Kretingos rajono meras liko be patarėjų, prasidėjo teisiniai ginčai

Kaip minėta, įtempta politinė situacija susiklosčiusi ir Kretingos rajone, kur taryba pamažu paliko merą Antaną Kalnių be patarėjų. Paskutiniojo pareigybė buvo panaikinta praėjusią savaitę. Atleidimų iniciatoriai mero patarėjams metė kaltinimus, jog šie esą dirba ne tai, ką turėtų – rūpinasi mero viešaisiais ryšiais, o atsisakius mero komandos bus sutaupyta pinigų, mero darbas efektyvės.

„Dar likęs su vienu savo darbuotoju maniau, kad nurimo ir viskas tvarkoje. Tuomet mes su patarėju, suspaudę žandus, dirbome dar žymiai daugiau ir valdančioji dauguma, pamačiusi, kad vis dėlto mero neeliminavo iš žaidimo, dabar nuėjo dar baisesniu ir šlykštesniu keliu naikinant visus padėjėjus, patarėjus ir tarybos sekretorių. Po šio tarybos sprendimo aš nebeturiu nei mero sekretorės, nei patarėjo, nei padėjėjo“, – padėtį, kurioje atsidūrė, apibendrino A. Kalnius.

Netekęs pirmųjų dviejų patarėjų, Kretingos meras tokį tarybos narių sprendimą apskundė teismui. Šis dėl atleidimų pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Be to, paskutiniame tarybos posėdyje paaiškėjo, kad teisinių ginčų gali būti ir daugiau, mat teikiant sprendimo projektą dėl trečiojo patarėjo paaiškėjo galimas parašų klastojimo atvejis. Meras dėl to nusprendė kreiptis į prokuratūrą.

A. Kalnius spėjo, jog galbūt valdančiajai daugumai nepatiko tai, kad jis daug bendrauja su rinkėjais, dažnai su jais susitinka, tad kurpiamas planas kaip įmanoma labiau apriboti mero darbą. Jis neabejoja, kad tai – jau senokai prasidėjusio politinio persiskirstymo rezultatas. Pasak A. Kalniaus, mero komandos ir tarybos darbas ėmė šlubčioti dar 2020-ųjų viduryje.

„Buvo kabinėjamasi ir būdavo nepriimami sprendimai, kurių reikėjo Kretingos rajonui. Visada būdavo kaltinama administracijos direktorė. Neva ji blogai dirba, ne tą padaro, ne taip veikia. Nors kai tvirtinome direktorės ataskaitą, strateginio plano įvykdymas buvo 97 proc. ir darbas tikrai virė“, – prisiminė A. Kalnius.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė iš užimamų pareigų pasitraukė praėjusių metų gruodį, o gruodžio pabaigoje vykusiame neeiliniame tarybos posėdyje buvo pranešta apie susiformavusią naująją valdančiąją daugumą, kurią sudaro konservatoriai su socialdemokratais ir liberalais. Kretingos rajono savivaldybės meras liko dirbti opozicijoje.

„Iki šiol nesu gavęs valdančiosios daugumos priekaištų sau dėl to, kas buvo blogai, dėl ko yra kaltas meras arba administracijos direktorė. Galiausiai, įregistravus naująją daugumą ir paklausus, kas buvo negerai ir kodėl neteikiate savo programos, kas yra numatoma reglamente, atsakymas buvo labai paprastas – programa gera, gerai vykdoma, kam ją keisti“, – pasakojo A. Kalnius.

Po šio tarybos sprendimo aš nebeturiu nei mero sekretorės, nei patarėjo, nei padėjėjo

– A. Kalnius

Valdžių perversmų iniciatyva – iš Vilniaus?

Visų trijų savivaldybių, kuriose šiuo metu verda kovos dėl valdžios, merai tvirtina, jog tendencija tapę perversmai – susiję ir beda pirštu į sostinę. Jie neatmeta, kad politines kovas inspiruoja TS–LKD.

„Labai jau daug sutapimų – dalies Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar tiesioginiai merų rinkimai nepažeidžia Konstitucijos ir lygiagrečiai vykstantys procesai savivaldybėse turbūt sufleruoja tokią išvadą. Per daug sutapimų ir manau, kad nėra be centrinės valdžios, be Seimo daugumos tam tikro nurodymo“, – pastebėjo Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Vis dėlto Klaipėdos rajono valdžia, panašu, turi gyventojų palaikymą. Ne itin seniai savivaldybės administracijos direktoriui A. Bogdanovui nusprendus pasitraukti iš užimamų pareigų, žmonės netruko išreikšti savo nuomonę: buvo renkami parašai, siekiant išlaikyti direktorių užimamame poste, pasitaikė ir išradingesnių iniciatyvų – stadione prie vienos mokyklų sniege buvo atsiradęs užrašas „Artūrai, pasilik“. Tuomet A. Bogdanovas iš užimamų pareigų neatsistatydino.

Tai, jog situacija Plungės rajono savivaldybėje dėl galimos mero apkaltos yra labiau politinis sprendimas, įtaria ir šios savivaldybės meras A. Klišonis.

„Aš esu pakankamai nepatogus meras. Jau antrą kadenciją esu tiesioginiuose merų rinkimuose išrinktas meras ir abu kartus aš nugalėjau konservatorių atstovę Astą Beierlę Eigirdienę. Būtent paskutiniuose mero rinkimuose kova buvo tikrai aštri, tikrai buvo didžiulės jėgos metamos į pagalbą konservatorei“, – dėstė A. Klišonis.

Meras įsitikinęs, kad šiuo metu taryboje esantis komitetas „Vieninga Plungė“, kurio atstovė Vida Bondauskienė ir vadovauja minėtai specialiai komisijai dėl galimos mero apkaltos, veikia kaip konservatorių satelitas – anksčiau kai kurie nariai priklausė būtent konservatorių partijai.

„Jie yra kaip vienas bendras darinys, siekiant padaryti vienvaldystę Plungės savivaldybėje“, – pastebėjo A. Klišonis.

Mero nuomone, konservatoriams nepatinka, kai ateina kitaip nei jie mąstantys žmonės, turintys gyventojų palaikymą.

„Ir dabar tos diskusijos, kurios yra dėl tiesioginių mero rinkimų. Mes matome, kas yra jas inicijavę, kas yra pasirašę“, – akcentavo Plungės rajono meras.

Tam tikrą politinę suirutę su verdančiomis diskusijomis dėl tiesioginių mero rinkimų sieja ir Kretingos rajono meras A. Kalnius.

„Tie veiksmai, kurie vyksta ne tik Kretingoje, bet ir mūsų regione – Klaipėdos rajone, Plungėje – kelia įtarimų, kad tai yra tendencingai formuojama tokia linija ir, manau, kad ši linija yra naikinti ne tik merus, bet ir jų jurisdikcijas. Matėme ir Konstitucinio Teismo sprendimus. Kišamasi į tiesioginius merų rinkimus. Manau, tai yra iš Vilniaus. Ir tai yra blogai“, – akcentavo A. Kalnius.

Merai neabejoja, kad valdžių perversmai, kurie Klaipėdos regione jau tampa tendencija, yra pasiruošimas artėjantiems merų ir savivaldybių tarybų sprendimams.

Manau, tai yra iš Vilniaus. Ir tai yra blogai.

– A. Kalnius

E. Gentvilas: susiklosčiusi situacija – tikėta tiesioginių mero rinkimų pasekmė

Nors neramumus išgyvenančių savivaldybių merai ir linkę įžvelgti, jog perversmai vyksta su centrinės valdžios žinia bei akcentuoja pasirengimą artėjantiems rinkimams, tačiau didžiųjų partijų atstovai Seime, panašu, mano kitaip.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad įtempta situacija yra susiklosčiusi ne tik Klaipėdos regiono savivaldybėse, bet ir kitur Lietuvoje.

„Galima ir daugiau dėlioti – Biržų savivaldybė, Klaipėdos miesto meras yra netekęs politinės daugumos, Raseiniai ir t.t. Tai yra grimasa tiesioginių mero rinkimų, kai išrenkamas meras, kuris iškeliamas virš tarybos ir taryba funkcionuoja sau, o meras, išrinktas žmonių, funkcionuoja sau“, – dėstė E. Gentvilas.

Politikas akcentavo, jog merų ir tarybos atotrūkis buvo prognozuojamas jau priimant tiesioginių mero rinkimų įstatymą. E. Gentvilas teigė, jog ir pats, ir kiti liberalai susilaikė balsavimo metu.

„Štai mes matome pasekmes, todėl ir Konstitucinis Teismas sako, kad reikia tuos dalykus tvarkyti konstituciškai ir stabilizuoti savivaldą. Šiandien žmonės gatvėje, be abejo, patenkinti – mes turime tiesiogiai išrinktą merą. Bet žmonėms reikia ne tiesiogiai išrinkto mero, o efektyviai veikiančios savivaldos sistemos, o štai efektyviai veikiančios savivaldos – nėra. Tą reikia pripažinti“, – konstatavo pašnekovas.

E. Gentvilas pastebėjo, jog tiesioginiai merų rinkimai yra vertybė ir jis tai palaiko, tačiau būtina sustyguoti visą sistemą.

Politikas teigė situaciją sekantis spaudoje taip pat kartais sulaukia liberalų, kurie papasakoja apie susiklosčiusią situaciją, skambučių, tačiau E. Gentvilo manymu, visos šiuo metu iškilusios problemos bus išspręstos pačiose savivaldybėse, be Seimo įsikišimo.

„Svarbiausia, kad jie galvotų ne apie tai, kaip pasinaudoti proga ir kokius postelius užimti, o kaip net ir esamoje, kaip sakoma, antikonstitucinėje situacijoje sustyguoti savivaldybę, kad ji dirbtų efektyviai. Dabar meras yra atitrūkęs, jo funkcijos nelabai apibrėžiamos: nuo nulio iki visko. Jeigu yra slunkius, gali daryti nulį, jeigu yra aktyvistas – viską daryti. Turime visokių atvejų“, – akcentavo E. Gentvilas.

Pašnekovo nuomone, minėtose savivaldybėse susiklosčiusios situacijos ir perversmų, kai merai lieka be savo komandų ir vietos politinės daugumos palaikymo, rezultatas – neefektyvus savivaldos darbas, o gyventojams koalicijų perdėliojimai nėra svarbūs.

„Ar aplink merą stovi liberalų, konservatorių ir kažkurio komiteto parama ar liberalų, konservatorių ir kažkurių socdemų parama. Gyventojams dėl to nei šilta, nei šalta. Čia patiems politikams tai yra pastebima arba viešosios erdvės komentatoriams, o žmonėms juk reikia, kad būtų greitai, efektyviai ir pigiai viskas padaryta. Tas nuo orkestro instrumentų dėlionės nelabai keičiasi“, – aiškino E. Gentvilas.

Pastebima, kad valdžių perversmai, politikų rotacijos žmonėms yra nenaudinga ir tada jie nusivilia savivalda, Seimu ir valdžia apskritai.

„Galima būtų pasiimti a.a. Kęstučio Glavecko 2014 m. citatą, kur kalbėdamas mūsų frakcijos vardu jis ir išpranašavo – neatitikimas Konstitucijai aiškus, nesuderintos valdžios šakų įgaliojimų ribos atves prie chaoso savivaldybėse“, – prisiminė E. Gentvilas ir akcentavo, kad dabartinė situacija yra tikėta tiesioginių merų rinkimų pasekmė.

Jeigu yra slunkius, gali daryti nulį, jeigu yra aktyvistas – viską daryti. Turime visokių atvejų.

– E. Gentvilas


J. Razma: dėl visko priprasta kaltinti konservatorius

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma teigė, kad jam yra žinoma situacija Klaipėdos, Kretingos ir Plungės rajonų savivaldybėse, tačiau padėtis visose trijose savivaldybėse yra skirtinga.

„Prie to, kad daugeliu atvejų yra įprasta besti pirštu į konservatorius, žerti nepagrįstus kaltinimus, matyt, visi yra įpratę ir tą daro“, – teigė J. Razma.

Politikas akcentavo, kad Plungės rajone valdančioji koalicija be mero iš Liberalų sąjūdžio susiformavo iškart po rinkimų ir tai buvo visiškai natūralu. Dar prieš rinkimus TS–LKD neslėpė, jog kurtų koaliciją su komitetu „Vieninga Plungė“.

„Mums ir dviem užtektų balsų sudaryti valdančiąją koaliciją, bet Plungės rajone yra nusistovėję geri santykiai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, priešingai negu čia – centre, tai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga prisijungė“, – dėstė J. Razma.

Tiesa, nepaisant to, kad meras ir savivaldybės taryba yra priešingose stovyklose, darbiniai santykiai klostėsi neblogai, savivaldybėje darbai buvo vykdomi sklandžiai. Taigi dabar susiklosčiusi situacija, kai merui gresia apkalta, esą nėra politinis žingsnis, o vyksta dėl tam tikrų galimų melagysčių.

„Neįsivaizduoju, kaip Plungės atveju galima įžvelgti, kad kas nors ką nors diriguoja iš centro, kai centre mes su Liberalų sąjūdžiu esame draugiškuose santykiuose. Kokie čia gali būti nurodymai mūsų frakcijai veikti prieš Liberalų sąjūdžio atstovą merą“, – tvirtino konservatorius.

Kokie čia gali būti nurodymai mūsų frakcijai veikti prieš Liberalų sąjūdžio atstovą merą.

– J. Razma

Klaipėdos rajone, anot pašnekovo, merui nereikėtų baksnoti į konservatorius, mat jis esą pirmas pranešė žinią, jog valdančioje koalicijoje jam nereikia konservatorių. Taigi, šios politinės jėgos atstovams beliko arba laukti, kol jie bus išmesti iš valdančiosios koalicijos, arba burti naują daugumą ir išlikti įtakingoje pozicijoje.

„Nors tiesą sakant, ir be mūsų pastangų tam tikras tarimasis dėl koalicijos sudarymo be mero ir jo artimiausių partnerių buvo jau ir prieš tai. Ir tai įvyko nieko mums ypatingai nediriguojant“, – aiškino J. Razma.

Anot politiko, Klaipėdos rajono meras gali kaltinti tik save, jog nesugebėjo išlaikyti gerų santykių su visais valdančiosios daugumos dalyviais.

Kretingos rajono atveju konservatoriai taip pat esą negriežia pirmuoju smuiku, mat po daugumos pasikeitimų konservatoriams neatiteko įtakingų postų.

„Tiesiog meras nerado kalbos su kai kuriomis frakcijomis ir įvyko tam tikras persigrupavimas. Tačiau galiu tvirtinti, kad čia mūsų reikšmingų iniciatyvų nebuvo. Tiesiog gal kai kuriais atvejais taip atsitinka, kad merai pasijunta vienvaldžiais lyderiais, su niekuo nebesiskaito ir dėl tokių santykių frakcijos būna nepatenkintos, buriasi, kalbasi ir merai praranda savo suformuotas daugumas ir lieka vieni“, – apibendrino J. Razma.

Pašnekovas pastebėjo, jog matant tokias situacijas būtent ir siūloma atskirti merą nuo tarybos, kaip reikšmingą vykdomosios valdžios vadovą. Tuomet esą merui ne taip rūpėtų politiniai klausimai taryboje ir jis užsiimtų realiais ūkiniais darbais.

J. Razmos, kaip ir E. Gentvilo, nuomone, tokias situacijas, kaip dabar susiklostė Klaipėdos regione, lemia tiesioginiai merų rinkimai. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis esą galima siekti užtikrinti sklandų darbą.

Tiesiog gal kai kuriais atvejais taip atsitinka, kad merai pasijunta vienvaldžiais lyderiais, su niekuo nebesiskaito ir dėl tokių santykių frakcijos būna nepatenkintos, buriasi, kalbasi ir merai praranda savo suformuotas daugumas ir lieka vieni

– J. Razma

Politologė: tokius procesus lemia abejotina partijų egzistencija savivaldybėse

Permainas Klaipėdos regiono savivaldybėse stebi ir Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologė pastebėjo, kad nors ir pradėta kalbėti apie tai, jog procesams diriguoja valdžia iš Vilniaus ar konkrečiai konservatoriai, tačiau pažvelgus į dabartines problemas aiškėja kiek kitokia situacija.

„Vyksta labai didelė partinė trintis savivaldybėse. Šiame kontekste aš tai įvardyčiau ne konkrečių savivaldybių problemomis, o kaip vieną labai didelį pūlinį, kad partinė sistema Lietuvoje vietos lygmeniu jau daugybę metų yra vegetuojanti, užpelkėjusi. Dabartinė situacija, pora metų atskleidžia pūlinius vietinės partinės sistemos“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Partinė sistema Lietuvoje vietos lygmeniu jau daugybę metų yra vegetuojanti, užpelkėjusi.

– G. Burbulytė-Tsiskarishvili

G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipė dėmesį į tai, kaip regione skirstosi partijų atstovai ir kaip jungiamasi į koalicijas: vargu, ar parlamente vienytųsi konservatoriai ir socialdemokratai, „darbiečiai“ arba valstiečiai ir liberalai.

„Nacionaliniu lygmeniu mes to neįsivaizduojame, o vietos lygmeniu mes matome tokį chaosą. Jungiasi žmonės nežiūrėdami, priklauso kairei ar dešinei, centrui, sudaro partine ideologine prasme labai abejotinas koalicija. Tai ko tada norėti? Natūralu, kad jos pradeda byrėti. Tarybų nariai yra išrenkami pagal sąrašus ir šiokie tokie ideologiniai pagrindai turi būti. Kai tų ideologinių pamatų nėra, atsiradus bent menkiausiai kibirkštėlei kyla didžiausias gaisras“, – pabrėžė pašnekovė.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat pastebėjo, jog dar prieš įteisinant tiesioginius merų rinkimus buvo kalbama apie tai, jog pačioje sistemoje yra užkoduojama tikimybė Klaipėdos, Kretingos, Plungės ir kitose savivaldybėse vykstantiems procesams.

„Visi tyrimai rodo, kad beveik visos Europos valstybės, kuriose yra tiesioginiai merų rinkimai, su šia problema anksčiau ar vėliau susiduria“, – pastebėjo politologė.

Pirmąją tiesiogiai išrinktų merų kadenciją tokių problemų daug nekilo, o antrąją ėmė ryškėti tikroji situacija, kai savivaldybių tarybų daugumos yra labai menkos ir komplikuotoje padėtyje atsiduria merai. Būtent tai nulemia politinę įtampą bei trintį.

„Vėlgi grįžtame prie to paties – tų įtampų ir trinčių nebūtų, jeigu vietos lygmeniu būtų stipri partinė sistema“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Žvelgiant į ateitį politologė išskiria dvi ateities perspektyvas. Kalbant apie trumpalaikę perspektyvą, kuri numatoma iki kadencijos pabaigos, pabrėžiama, kad tiesiogiai išrinkti merai turi stiprų kozirį – gyventojų palaikymą, ir tai yra didelis svertas, tad jeigu gyventojai palaiko merą, jie gali nepalaikyti naujosios valdančiosios daugumos.

„Ramybės savivaldybės gyventojams pandemijos metu tai tikrai nepriduoda. Papildomas foninis triukšmas, komunikacine prasme. Žmonėms geriau nuo to tikrai nebus“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Ramybės savivaldybės gyventojams pandemijos metu tai tikrai nepriduoda.

– G. Burbulytė-Tsiskarishvili

Tačiau, turint omenyje Konstitucinio Teismo sprendimą, sunku pasakyti, kokios bus ilgalaikės šių procesų pasekmės ir perspektyvos. Savivaldybių asociacija norėtų, jog merų funkcijos nebūtų panaikintos ir Konstitucija būtų keičiama išlaikant dabartinį variantą, nors ir matyti, kad jis nėra tobulas.

„Įstatymų leidėjų laukia didelis darbas“, – pastebėjo politologė.

Vis dėlto daugumoje Europos savivaldybių, kur merai yra renkami tiesiogiai, jie atlieka vykdomos valdžios funkcijas. Maždaug tai, kas šiuo metu yra savivaldybių administracijų direktorių darbas. Tačiau tokio varianto Lietuvos buvę ir esami merai, panašu, ne itin norėtų.

Be to, Lietuvoje būtų sunkoka pritaikyti būtent tokią europinę patirtį, mat mūsų šalyje yra gana didelis skirtumas tarp savivaldybių gyventojų skaičiaus prasme, tad ir biudžetai yra didesni, ir funkcijų tenka daugiau.

„Priimti ir automatiškai pritaikyti Vokietijos ar Lenkijos patirtį – negalime. Nes skiriasi kontekstas. Kokia bus baigtis – sunku pasakyti, bet labai tikiuosi, kad aiškumo daugiau įneš ir teismų sprendimai ir bent jau Kretingos rajono atvejis paaiškins tikrai nelabai aiškiai įstatyme sudėliotus punktus dėl patarėjų, sekretoriato“, – aiškino pašnekovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.