Lietuvoje

2021.05.16 17:39

Neigiamo Armonaitės reitingo priežastys – ne darbas ar komunikacija: analizė parodė netikėtus rezultatus

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.05.16 17:39

Nors ministrės Aušrinės Armonaitės reitingas, kaip rodo apklausos, yra neigiamas, tai lėmė ne jos darbai ar komunikacija. Tokią tendenciją parodė atlikta žiniasklaidos analizė. Ji taip pat atskleidė, kokios etiketės dažniausiai lipdomos ekonomikos ir inovacijų ministrei.

Balandžio pabaigoje skelbtos naujausios visuomenės apklausos ekonomikos ir inovacijų ministrei A. Armonaitei palankios nebuvo. Tuomet reitingus komentavęs visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas direktorius Vladas Gaidys sakė, kad Laisvės partijos pirmininkė vertinama „stipriai neigiamai“.

„A. Armonaitė vertinama gana stipriai neigiamai – maždaug 51 proc., daugiau negu pusė [apklaustųjų]“, – sakė V. Gaidys.

Visgi panašu, kad jei apklausos A. Armonaitei ir nėra palankios, tai, greičiausiai, nėra susiję su jos darbais ar komunikacija.

Žiniasklaidos stebėseną vykdančios įmonės „Mediaskopas“ atlikta analizė parodė, kad A. Armonaitė yra aktyviausiai komunikuojanti ekonomikos ir inovacijų ministrė nuo pat 1990-ųjų, o jos siunčiamos žinutės yra konkrečios, be tuščių išvedžiojimų.

Matomas jauniems ministrams būdingas bruožas

Būtent A. Armonaitės komunikacijos aktyvumas yra labiausiai ją nuo kitų ekonomikos ir inovacijų (anksčiau buvusių ūkio – LRT.lt) ministrų skiriantis bruožas.

Žiniasklaidos analitikas Aidas Petrošius portalui LRT.lt komentavo, kad žvelgiant į tai, ką ir kaip komunikuoja A. Armonaitė, į akis krenta tai, kad ji vengia tuščių frazių ar popsinių temų.

„Tik pradėjusi darbą ministrė aiškiai sudėliojo savo strateginius prioritetus, paskelbė savo darbotvarkę, pirmoji, ko gero, iš visų buvusių ekonomikos ir inovacijų ministrų paskelbė, kad Lietuva naudos ir ekonominės politikos įrankius tarptautiniuose santykiuose. Tai buvo visiškai naujas dalykas, parodęs aiškią orientaciją į aukštos kvalifikacijos specialistų ugdymą, paramą inovacijoms.

Iš to, panašu, kilo ir galimybių paso idėja, kurią galima laikyti bene vienintele tokia kontroversiška šios ministrės paskelbta iniciatyva, kuri iš tikro sulaukė daug prieštaringų vertinimų, diskusijos ir dabar dėl to netyla.

A. Petrošius

Pirmaisiais mėnesiais buvo iškart padaryti konkretūs žingsniai, susiję su valstybės duomenų atvėrimu verslui ir visuomenei, įskaitant tiek pridėtinę vertę kuriančius duomenis, tiek su skaidrumu susijusią informaciją, pavyzdžiui, valstybės paramos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems verslams duomenų atvėrimas plačiajai visuomenei“, – komentavo A. Petrošius.

„Mediaskopo“ analizė taip pat parodė, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė, palyginti su buvusiais tos pačios srities ministrais, išsiskiria ir tuo, kad klausosi verslo bendruomenės ir greitai reaguoja į užklausas, užmezga kontaktą.

Be to, A. Armonaitė, analizės duomenimis, ne kartą prieštaravo bendrai Vyriausybės pozicijai dėl karantino priemonių švelninimo ir ieškojo būdų, kaip greičiau padėti verslui atsiverti.

„Iš to, panašu, kilo ir galimybių paso idėja, kurią galima laikyti bene vienintele tokia kontroversiška šios ministrės paskelbta iniciatyva, kuri iš tikro sulaukė daug prieštaringų vertinimų, diskusijos ir dabar dėl to netyla“, – aiškino A. Petrošius.

Analizė atskleidė ir tai, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė yra labiau linkusi apie ministerijos veiklą ir planuojamus pokyčius kalbėti pati, o ne perduoti šią estafetę viceministrams ar patarėjams.

Tiesa, kaip pastebėjo A. Petrošius, tai būdinga daugeliui jaunosios kartos ministrų. Anot jo, jei pažvelgtume į buvusius Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovus, matytume, kad, tarkime, jauni politikai Mindaugas Sinkevičius ir Virginijus Sinkevičius dažniau apie iniciatyvas ir darbus kalbėjo patys, tačiau vyresnės kartos politikas, ministerijai vadovavęs Rimantas Sinkevičius, dažniau komunikaciją patikėdavo viceministrams.

„A. Armonaitė dažniausiai kalba pati ir daug iniciatyvų sieja su savo vardu. Vadinasi, yra kur kas daugiau galimybių, jog nepasiteisinus iniciatyvoms atsakomybė dėl nesėkmių bus priskirta būtent A. Armonaitei. <...> Jos komunikavimo intensyvumas, atvirumas komunikacijai yra gerokai didesnis nei bet kurio jos pirmtako“, – sakė žiniasklaidos analitikas.

Kokios etiketės lipdomos A. Armonaitei?

„Mediaskopas“ taip pat pažvelgė į tai, kokie apibūdinimai žiniasklaidoje dažniausiai lydi A. Armonaitės pavardę. Ir nors atrodo, kad per pandemiją ji daugiausia turėtų būti minima kaip ministrė, tendencija yra kiek kitokia.

Vadinasi, kad yra kur kas daugiau galimybių, jog nepasiteisinus iniciatyvoms atsakomybė dėl nesėkmių bus priskirta būtent A. Armonaitei.

A. Petrošius

Atlikta analizė parodė, kad kiek daugiau nei 60 proc. visų A. Armonaitės paminėjimų yra siejama su ja, kaip Laisvės partijos lydere. Anot A. Petrošiaus, nors ji dažniausiai linksniuojama greta Laisvės partijos, A. Armonaitė gana nedaug komentavo jos vadovaujamos partijos keliamus partnerystės ar mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimus. Mažai ji kalbėjo ir apie Stambulo konvenciją.

„Nepaisant jos, kaip ministrės, aktyvumo, žiniasklaidoje labiau linkstama ją sieti su Laisvės partija. <...> Trečdalyje paminėjimų apie ją yra kalbama kaip apie ministrę“, – teigė žiniasklaidos analitikas.

Beje, keturis procentus visų atvejų, kuomet buvo minima A. Armonaitės pavardė, greta ėjo žodžiai „Seimo narė“, o rečiausiai – apie 2 proc. paminėjimų – ji buvo įvardijama kaip liberalė.

Kaip kalbėjo A. Petrošius, matyti, kad kritika A. Armonaitei žeriama ir jos reitingai nesistiebia aukštyn ne dėl jos darbų ar komunikacijos. Tad kas lemia neigiamą ekonomikos ir inovacijų ministrės reitingą?

Žiniasklaidos analitikas A. Petrošius pastebėjo, kad, palyginti su buvusiais šios srities ministrais, A. Armonaitė sulaukia neproporcingai daugiau kritikos, o sieti tai, panašu, galima su jos jaunu amžiumi ir lytimi.

„Tai atsispindi opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lūpose, jie mėgsta pabrėžti nepatyrimą ir lytį ne tik A. Armonaitės, bet ir kitų politinių lyderių nūdienos Vyriausybėje atveju. Taip, LVŽS mėgsta tuo žongliruoti.

Kita vertus, atkreipėme dėmesį ir į prezidentūros pasisakymus. Ši ministrė iš prezidentūros nesulaukė aiškesnės, vienareikšmės paramos. Apskritai, prezidentūros pozicija šios Vyriausybės atžvilgiu, ko gero, yra tokia drungna, padrąsinimai, jei jų ir yra, labai santūrūs, daugiausia komunikuojamas tam tikras išankstinis nusivylimas ar netikėjimas šio ministrų kabineto galimybėmis, o A. Armonaitė, kaip dabartinės Vyriausybės narė, papuola į tą spektrą“, – kalbėjo A. Petrošius.

Rinkėjų nuomonę dėl A. Armonaitės, pasak pašnekovo, galėjo paveikti ir bendra Vyriausybės pozicija bei kilęs nepasitenkinimas dėl kai kurių nepriimtų sprendimų.

Anot jo, ministrų kabinetas ne kartą atrodė tarsi trypčiojantis vietoje, neapsisprendžiantis, kuomet savaitės pradžioje Vyriausybės nariai kalbėdavo apie būsimus sprendimus, bet tie sprendimai taip ir nebūdavo priimami.

Neigiamas reitingas – pasiūlymų pasekmė?

Neigiamą A. Armonaitės reitingą paskelbusios „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys portalui LRT.lt sakė manantis, kad tokią apklaustųjų nuomonę lėmė ne jos, kaip ministrės, veikla, o su Laisvės partija ir ja, kaip partijos pirmininke, siejami pasiūlymai.

„Yra dvi nepopuliarios pozicijos – dėl partnerystės ir mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo. Kiek pamenu, apklausose šie klausimai nėra populiarūs. A. Armonaitė dėl šių pozicijų ir turi neigiamą reitingą, bet tai jai nesutrukdė tapti ministre ir būti viena iš ryškiausių politikių Lietuvos politikos padangėje“, – komentavo V. Gaidys.

Jis kalbėjo, kad A. Armonaitės, kaip ir daugumos ministrų, veikla nėra taip ryškiai matoma. Labiausiai šiuo metu viešojoje erdvėje ekonomikos ir inovacijų ministrė matoma kovos su pandemija kontekste, tačiau jei ne tai, kaip sakė V. Gaidys, jos situacija būtų panaši į kitų ministrų.

„Daugumos ministrų veiklos nėra ryškiai matomos, ne taip ministrui lengva būti matomam tarp 14 kitų ministrų. Labiausiai matomas sveikatos apsaugos ministras, visada matomi krašto apsaugos ministrai. Manau, kad reitingai ne su jos, kaip ministrės, veikla susiję. Viską pandemija užgožusi, prašimušti su kokiais nors kitais darbais labai sunku“, – kalbėjo „Vilmorus“ vadovas.

Visuomenė pasigenda kai kurių temų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas portalui LRT.lt kalbėjo, kad A. Armonaitei teko kritika už visus Laisvės partijos sprendimus.

„Ji yra partijos frontmenas. <...> Šia prasme, jos vaidmuo tapo jai dideliu minusu, nes ji viską bando aprėpti ir viską bando kontroliuoti. Plius, yra partijos dienotvarkė. Ji yra ganėtinai vienpusiška. Žmogaus teisių tema yra labai reikalinga, bet greta trūksta kitų klausimų. Nėra to paties inovatyvumo. Nėra nei inovacijų, nei ekonomikos temos, o ji juk visgi yra ekonomikos ir inovacijų ministrė“, – aiškino politologas.

Toks, kaip pavadino B. Ivanovas, disonansas, atsiliepia tiek A. Armonaitės reitingui, tiek bendram požiūriui į ją. Jis teigė nemanantis, kad ekonomikos ir inovacijų ministrės vertinimas yra susijęs su pandemijos suvaldymu.

„Karantino laisvinimų klausimas negalėjo būti lemiamas, nes tie reitingų kritimai buvo pastebėti jau anksčiau. Laisvinimai kaip tik galėjo duoti į pliusą, bet yra tos žmogaus teisių temos ir tos inovatyvios ekonomikos temų stygius. Žmonės nori perspektyvos, nori matyti kažką šviesaus, o šviesaus nelabai pasiūloma“, – komentavo B. Ivanovas.

Jis taip pat kalbėjo, kad koją A. Armonaitės reitingui galėjo kišti tiek išsiskiriančios jos ir premjerės nuomonės, tiek vis pastebima kova koalicijoje. Anot jo, matyti, kad kova koalicijoje vyksta tarp dviejų liberalių partijų ir ta konkurencija nepadeda nė vienai pusei.

Žmonės nori perspektyvos, nori matyti kažką šviesaus, o šviesaus nelabai pasiūloma.

B. Ivanovas

„Matome ir dėl Galimybių paso – idėja iškelta, jai atstovauja daugiausia Laisvės partija, o Viktorija Čmilytė-Nielsen pasisakė kritiškai, kiti irgi žiūri rezervuotai. Tai rodo, kad nėra darnos. <...> Kartais ir vaikiškumas išlenda, bet piktybiško veikimo iš ministrės tikrai nematau jokio. Gal yra naivumas ir tikėjimas, kad viskas yra lengva ir paprasta“, – sakė politologas.

Priminė Seimo rinkimų reitingus

Portalas LRT.lt apie analizės rezultatus paklausė ir pačios ministrės. Jos atstovė spaudai Skaistė Barauskienė kalbėjo, kad „Vilmorus“ apklausos dar prieš Seimo rinkimus Laisvės partijai žadėjo vos 2,5 proc. palaikymą, reiškusį, kad partija net nepakliūtų į Seimą. Tačiau realybė buvo visai kitokia.

„Rinkimuose partija gavo daugiau nei 9 proc. rinkėjų balsų ir šiandien A. Armonaitės vadovaujama Laisvės partija yra ne tik Seime, bet ir valdančiojoje koalicijoje bei Vyriausybėje.

Ministrė turi savo darbotvarkę, prioritetus, vizijų ir aktyviai prie to dirba, nepaisydama vienokių ar kitokių reitingų. Politikoje dažnai patogu išlikti moderatoriumi, būti neutraliam, nepateikti savo pozicijos ir neprisiimti jokios atsakomybės. Tačiau ministrė A. Armonaitė nevengia parodyti savo pozicijos, išsakyti savo nuomonės, prisiimti atsakomybės ir drąsiai apie tai kalbėti“, – reitingus ir analizės rezultatus komentavo A. Armonaitės patarėja S. Barauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.