LRT FAKTAI
Testas dėl COVID-19. Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje

2021.05.06 10:10

LRT FAKTAI. Ragina boikotuoti COVID-19 testus – ar reguliarus testavimas gali sužaloti?

Valdemaras Šukšta, Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.05.06 10:10

Jeigu savivaldybėje yra prastesnė COVID-19 sergamumo situacija ir vaikai nori mokytis klasėje, o ne nuotoliniu būdu, reikia profilaktiškai atlikti testą dėl koronaviruso. Praėjusią savaitę prie Kauno miesto savivaldybės buvo susirinkę apie pusantro šimto tėvų – jie protestavo dėl tokios tvarkos. Šią savaitę dėl to paties dalis tėvų atėjo protestuoti Kėdainiuose ir dar kartą Kaune. Vienas iš argumentų – esą testavimas gali pakenkti vaikų sveikatai.

Į protestą Kaune susirinkę tėvai nuogąstavo, kad imant ėminius testui gali būti pažeista vaiko sveikata, apdraskyta nosis, ši gali kraujuoti. Vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ buvo dalijamasi teiginiais, esą dėl testų vaikams gali kilti alerginė reakcija. Taip pat buvo pabrėžiamas etileno oksidas, kuris naudojamas sterilizuojant tamponėlius: esą ši medžiaga pavojinga ir dėl to gali kilti sveikatos problemų ateityje.

Panika dėl pagaliukų

Bijo traumų ir „nulis informacijos, kas bus kišama“, – vienoje tėvų grupėje skundžiasi moteris. Diskutuojantys grupės nariai dalijasi nuogąstavimais, kad COVID-19 testai pakenks vaikų sveikatai.

Kalbama ne tik apie neva gresiančias traumas, bet ir apie tai, kad tepinėlius iš kvėpavimo takų imti esą kenksminga, – daug kas baiminasi dėl medžiagos, kuri naudojama sterilizuojant testui naudojamus pagaliukus ir tamponėlius, sakoma, kad ji gali sukelti vėžį.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Ana Steponkienė LRT.lt išsamiau paaiškino, kaip imamas tepinėlis tyrimui. Pasak jos, tai niekaip negali pažeisti nosies ir gleivinės, o ir jų įstaiga neturinti duomenų, kad dėl COVID-19 testo būtų sutrikusi kieno nors sveikata.

„Jeigu viskas atliekama tinkamai, taip neturėtų įvykti. Pats tamponėlis teoriškai negali sužaloti nosies landos epitelio ar nosiaryklės epitelio, nes jo galiukas yra minkštais šereliais ar pats tamponėlis minkštas. Jeigu ėminys imamas tinkamai, o gleivinė nepažeista, didelio diskomforto žmogus neturėtų jausti. Tepinėlio iš nosies landos ėmimas iš viso nesukelia diskomforto, nes tiesiog per nosies landos epitelį švelniai perbraukiama tamponėliu“, – teigė A. Steponkienė.

Ji paminėjo, kad šiek tiek nemalonesnis jausmas kyla tamponėlį kišant į nosiaryklę: tada gali atsirasti noras čiaudėti, susikaupti ašaros akyse ir smarkiai kutenti. Tačiau laboratorijos atstovė tikino, kad šis procesas nėra skausmingas.

„Tik, suprantama, kiekvienas žmogus savitas ir kam nors šis procesas gali pasirodyti nemalonus“, – pridūrė pašnekovė.

Etileno oksidas pavojaus nesukels

A. Steponkienė taip pat teigė, kad nėra duomenų apie galimą alerginę reakciją į testuojant naudojamas priemones. Anot jos, alerginę reakciją teoriškai galėtų sukelti tamponėlio medžiaga.

„Kiek aš žinau, ji turi būti ne natūrali, o sintetinė ir neturėtų sukelti reakcijos. Gar galima reakcija į metalinį įrankį, kuriuo praduriamas pirštas atliekant antikūnų testą“, – dėstė A. Steponkienė.

Antradienį savo feisbuko paskyroje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paskelbė, kad greituosius antigenų testus bus galima pasitelkti mokyklose nedalyvaujant sveikatos specialistui. Šį testą mokiniai gali atlikti patys. NVSPL atstovė pabrėžė, kad vaikai patys imtų tepinėlius tik iš nosies landos, o ne nosiaryklės.

Kaip teigė A. Steponkienė, reikia gerai paaiškinti vaikui, kaip reikia atlikti testą, o patį procesą turėtų stebėti apmokytas žmogus.

„Tik manau, kad vaikui gali kilti klausimų dėl testo vertinimo. Vaikui paaiškinus, kiek juostelių turėtų būti, ir padedant vertinti, teoriškai tai įmanoma“, – pridūrė A. Steponkienė.

Kalbėdama apie etileno oksidą, ji patvirtino, kad NVSPL tiekėjas tiekia tamponėlius, sterilizuotus šia dujine medžiaga. Pasak pašnekovės, didžioji sterilizavimo proceso dalis užtikrina, kad dujos būtų pašalintos iš produkto, šiuo atveju – iš tamponėlių, o jų likutis būtų mažesnis už saugos lygį, nustatytą pagal nacionalinius ir tarptautinius standartus. Be to, laboratorija buvo išsiuntusi užklausą tiekėjui.

„Tiekėjas patvirtino, kad tamponėliai, skirti SARS-CoV-2 mėginiui imti iš nosies landos ir nosiaryklės (WS 1010, WS 1011 ir kitų tipų), nėra pavojingi sveikatai. Reagentų, skirtų PGR ir ekstrakcijos etapams atlikti, gamyboje šios dujos nenaudojamos“, – aiškino A. Steponkienė.

Sterilizuojami ir pleistrai

Etileno oksidas kaip dezinfekcinė medžiaga žinomas jau kuris laikas, arti 100 metų naudojamas sterilizavimui, LRT.lt sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto profesorius Dainius Martuzevičius.

„Tai medžiaga, labai dažnai naudojama sterilizavimui, ypač medicinos priemonėms. Ir naudojama visame pasaulyje. Etileno oksidas santykinai reaktyvus ir reakcijos metu gali pažeisti mikroorganizmo tam tikrą funkciją, pavyzdžiui, genetinę informaciją arba ląstelės sienelę, suardydamas jos gyvybingumą. Aišku, yra ir alternatyvių būdų, bet visų būdų tikslas yra nutraukti tam tikro mikroorganizmo gyvybingumą“, – aiškino D. Martuzevičius.

D. Martuzevičius pridūrė, kad didžiausias pavojus turbūt kyla atliekant dezinfekciją. Bet tam tikra dalis etileno oksido gali būti absorbuojama polimero ir likti gaminyje. Pasak pašnekovo, yra normos, kiek medžiagos gali likti, ir stengiamasi, kad tas kiekis būtų minimalus, todėl nereikėtų jaudintis dėl etileno oksido kiekio testavimo priemonėse.

„Jos mūsų organizme būna labai trumpą laiką. Net jei testavimo priemonėse ir būtų to kancerogeno, etileno oksido, jis nespėtų mums padaryti neigiamo poveikio. Turime suprasti, kad didžioji dalis pleistrų, valiklių yra sterilizuoti ir mes juos naudojame nesukdami galvos. Galvą reikia sukti, kai implantuojamas medicinos prietaisas ir mūsų organizme būna ilgą laiką, tarkime, kateteriai, implantai. Tada etileno oksidas, jei jo bus šiek tiek daugiau, po truputį skirdamasis gali sukelti kancerogeninių pokyčių. O tokios trumpalaikės priemonės tikrai negali pakenkti“, – teigė D. Martuzevičius.

Pasak profesoriaus, etileno oksidas yra viena švelniausių dezinfekcinių priemonių, o kaip alternatyvas galima paminėti rentgeno spinduliuotę, gama spinduliuotę, elektronų srauto spinduliuotę, UV spinduliuotę bei etilo alkoholį.

„Etileno oksidas yra dujos, kurios prasiskverbia pro produkto paviršių ir, jei ten yra mikroorganizmų, juos paveikia esant tam tikrai temperatūrai ir drėgmei. Jei pagalvotume apie kitus būdus, tarkime, ozonavimą, tai ozonas yra nuodingas, ir etilo alkoholis yra nuodingas, ir UV spinduliuotė mums kenksminga, gama spinduliuotė, rentgeno spinduliuotė – irgi. Tad saugaus dezinfekcijos būdo nėra“, – teigė pašnekovas.

Anot D. Martuzevičiaus, yra tam tikros medžiagos, kurias galima šlapiai dezinfekuoti, bet kitos medžiagos paprasčiausiai technologiškai negali jų drėkinti. Stipri spinduliuotė tikrai gerai nužudo tuos mikroorganizmus, bet taip pat stipriai pažeidžia medžiagos paviršių, medžiaga praranda funkcionalumą.

„Tikslas yra nužudyti visus mikroorganizmus, kad jie, patekę į mūsų organizmą, nepakenktų. Etileno oksidas gana gerai tvarkosi. Taip, jis yra sprogus, jis yra kancerogenas, todėl pats dezinfekavimas turi būti kontroliuojamas. Yra standartizuoti procesai, jie turi būti gerai aprašyti ir jų turi būti laikomasi“, – aiškino KTU profesorius.

NVSPL teigimu, mokiniams testuoti naudojami pagaliukai žalos sveikatai padaryti negali, atliekant procedūrą nėra pažeidžiamas nosies landos epitelis. Etileno oksidas, naudojamas medicinos priemonių sterilizacijai, taip pat nėra kenksmingas, nes didžioji jo dalis gamybos metu pašalinama.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.