Lietuvoje

2021.05.08 21:30

„Jus girdės nuo Lenkijos iki Amerikos“: ypatingą vaidmenį Sausio 13-ąją turėjusi radijo stotis šiandien tyli

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.05.08 21:30

Iš šios vietos 1991 metų sausio 13-ąją pasklido žinia pasauliui apie įvykius Vilniuje, dabar čia – Sitkūnų radijo stotyje – beliko tik antenos ir apleisti pastatai. Prieš kelerius metus nustojusi veikti radijo stotis Kauno rajone laukia savininkų planų, tačiau neaišku, kas čia galėtų veikti. Tiesa, netolimoje ateityje bus sprendžiamas klausimas dėl stoties įpaveldinimo.

Kaip rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) puslapyje, apie 17 kilometrų nuo Kauno esanti Sitkūnų radijo stotis pradėta statyti tarpukario pabaigoje. Vieta pasirinkta ne tik dėl šalia nusidriekusio plento, bet ir todėl, kad laukų supama atvira vietovė buvo kur kas geresnė bangų sklaidai.

Pastatai buvo beveik įrengti, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, tačiau 1940 metų kovą numatytą atidarymą sujaukė dėl karo taip ir neatkeliavusi dalis įrangos iš Anglijos.

Karui besibaigiant, stoties pastatus apgriovė besitraukianti kariuomenė, o pati stotis ėmė veikti tik 1950-aisiais, kai, remiantis Telecentro informacija, iš Vokietijos buvo atvežti du trumpųjų bangų, 50 kW galios siųstuvai. Netrukus ėmė veikti du vidutinių bangų (150 kW galios) siųstuvai. 1977 metais įrengtas 500 kW galios siųstuvas veikė iki šių dienų.

Žinios – iš avarinės studijos

Kauno rajone stūksančiai Sitkūnų radijo stočiai didžiulis vaidmuo teko prieš 30 metų, lemtingąją Sausio 13-ąją: nutrūkus televizijos ir radijo transliacijai iš Vilniaus, galingais siųstuvais apie kraupius įvykius buvo perduodamos žinios Lietuvai ir pasauliui.

Išvakarėse keli Kaune buvę žurnalistai buvo pakviesti atvykti budėti į Sitkūnus, tarp jų buvo ir žurnalistė Dzintra Varžgalienė, kuri pasidalijo savo prisiminimais su LRT.lt.

„Trumpųjų bangų siųstuvai – vokiški, po karo čia atvežti kaip trofėjiniai, vėliau buvo nuolatos stiprinami, kad iš čia galėtų skleisti pasauliui Maskvos propagandą. Kai Lietuvoje prasidėjo Sąjūdis, rusai liepė tuos siųstuvus išmontuoti. Sitkūnų inžinieriai iš pradžių juos klusniai išmontavo, o paskui vėl slapta sumontavo, laukdami galimų netikėtumų“, – prisiminė Dz. Varžgalienė.

Po vidurnakčio iš radijo pulto sklido Vilniuje buvusios radijo diktorės Bernadetos Lukošiūtės nervingas balsas, pranešantis apie tankus sostinėje.

Sitkūnuose kartu su Dz. Varžgaliene buvo ir žurnalistė Jolanta Šarpnickienė, kolegės buvo pasiruošusios kreipinius anglų, vokiečių kalbomis, o tuometis radijo vyriausiasis inžinierius Petras Leškevičius nuvedė moteris į avarinę studiją, kuri buvo įrengta po 1990-ųjų kovo 11-osios.

„Iš čia buvo galima skelbti informaciją ir siųsti svarbius pranešimus. Aš labai gerai pamenu P. Leškevičiaus frazę, pasakytą mums beeinant į studijos pultą: jus girdės nuo Lenkijos iki Amerikos“, – minėjo Dz. Varžgalienė.

Pasak jos, J. Šarpnickienė liko studijoje ir daugybę kartų skaitė šaukinį, pranešdama Lietuvai, Europai ir pasauliui, kad Lietuvos radijo programos šiurkščiu karinės prievartos būdu nutrauktos.

Vėliau gyventojai buvo kviečiami atvykti į Sitkūnus, kad prireikus būtų apginti vieninteliai Lietuvą su pasauliu jungiantys siųstuvai.

Stoties signalas, pasak Dz. Varžgalienės, pirmiausia pasiekė Lenkiją, Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją, o paskui palydovinis ryšys perdavė žinias ir tolimesnėms šalims.

„Tą pačią Sausio 13-osios naktį iš daugelio kitų valstybių radijo stočių užgirdome patvirtinimą, kad pasaulis sužinojo, kas vyksta Lietuvoje. Įvykdę visą Lietuvos radijo ir televizijos užėmimo planą, KGB grupės „Alfa“ kariai bergždžiai daužė Vilniuje Lietuvos radijo aparatūrą, rėkdami ir keikdamiesi, nesuprasdami, iš kur kalba moteriškas balsas. O tas balsas buvo žurnalistės Jolantos Šarpnickienės iš Sitkūnų radijo stoties“, – pridūrė Dz. Varžgalienė.

Apleista erdvė su ypatingomis antenomis

Sitkūnų radijo stotis veikė iki 2017 metų, tiesa, apimtys kiek sumažėjo 2009-aisiais, kai buvo nutraukta Lietuvos radijo transliacija vidutinėmis bangomis. Nors stoties teritoriją saugo vartai ir tvora, vidun pasivaikščioti užsuka greta gyvenantys žmonės. Kelių metrų aukščio tujos, aukštesnės net už apšvietimo stulpus, juosia taką, vedantį į radijo stoties pastatą.

Aptrupėję laiptai, o kai kur ir užkaltos durys pasitinka smalsuolius. Atrodo, kad reguliariai čia atvykstama tik Sausio 13-ąją: tai išduoda greta dešimtosioms metinėms pastatyto koplystulpio bei prie rūpintojėlio, skirto Laisvės gynėjui, esančios žvakės ir gėlės.

Priėjus prie langų, viduje galima išvysti tuščias erdves. Susidaro įspūdis, kad kartu su žmonėmis iš Sitkūnų radijo stoties iškeliavo ir įranga, baldai. Tačiau laukuose greta pastato stūkso aukštos antenos ir iki jų nusidriekę laidai, jungiantys jas su radijo stoties pastatais.

Verta pabrėžti, kad Sitkūnų radijo stotis transliavo trumposiomis ir vidutinėmis radijo bangomis, o ne FM ir, ko gero, nebuvo įrengta antena šioms bangoms. Įsijungus radijo imtuvą automobilyje, stovinčiame greta stoties teritorijos, signalas pasigirsta su trukdžiais.

Buvo minčių įrengti muziejų

13 metų – nuo 2004-ųjų iki 2017-ųjų – Sitkūnų radijo stotyje dirbęs inžinierius Virginijus Bernatonis LRT.lt pasakojo, kad iš Sitkūnų padengiama tūkstančiai kilometrų aplink. Transliacijos iš Kauno rajono pasiekdavo Maskvą, Kijevą, Helsinkį, Berlyną.

„Sakė, kad lietuviai Stokholme klausė mūsų transliuojamų programų. Dabar visi šie dalykai yra internete, todėl turbūt nebėra tokio poreikio“, – pridūrė V. Bernatonis.

Pasak jo, ten esantys senieji siųstuvai buvo nenaudojami, kone muziejiniai. V. Bernatonis pasakojo, kad prieš dešimtmetį buvo kalbų apie muziejaus įrengimą Sitkūnų radijo stotyje. Tuo metu buvo kraustomas Ryšių muziejus iš Kauno senamiesčio ir buvo kilusi mintis eksponatus perkelti į netoliese esančią stotį.

Kaip teigė V. Bernatonis, Kauno rajono valdžia tuo metu idėją palaikė, bet pridūrė, kad vieniems būtų per sudėtinga muziejų išlaikyti. Daugiau palaikymo ši idėja nesulaukė, todėl tyliai nunyko.

„Ta įranga iš Ryšių muziejaus iškeliavo į privačias kolekcijas ir Sitkūnuose jos nėra. Tad patalpos tuščios“, – sakė V. Bernatonis.

Neatskleidžiami ateities planai, bet bus svarstomas įpaveldinimas

Šiuo metu Sitkūnų radijo stotis priklauso Lietuvos radijo ir televizijos centrui (Telecentrui). Bendrovės atstovas žiniasklaidai Valdas Kaminskas LRT.lt minėjo, kad šiuo metu objektas ir jį supanti teritorija naudojami iš dalies. Taip pat yra rengiamas stoties restruktūrizacijos ir įveiklinimo planas. Kas galėtų veikti šioje vietoje, kol kas neatskleidžiama.

„Šiuo metu vyksta planavimo procesas, vykdomos derybos su kitomis šalimis ir kiti paruošiamieji darbai, įveiklinimo projektas dar nesuderintas su įmonės akcininku“, – minėjo V. Kaminskas ir pridūrė, kad dėl šių ir kitų priežasčių tik tiek galintis atsakyti apie planus, susijusius su Sitkūnų radijo stotimi.

Paklaustas, ar planuojama demontuoti stotyje esančias antenas, Telecentro atstovas atsakė neigiamai. Vis dėlto kalbėdamas apie įrangą V. Kaminskas minėjo, kad didžioji dalis sovietiniais laikais pagamintos radijo įrangos kaip morališkai ir technologiškai pasenusi buvo demontuota ir atiduota perdirbti į antrines žaliavas.

„Dalis įrangos buvo perkelta į Vilnių, taip pat perduota Sitkūnų bendruomenei, planuojančiai steigti Sitkūnų muziejų: studijos pultas, diktoriaus stalas, juostinis magnetofonas“, – teigė V. Kaminskas.

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Eglė Knygauskaitė–Liakienė LRT.lt teigė, kad gegužę paveldosaugos specialistai posėdžiaus ir spręs, ar įpaveldinti Sitkūnų radijo stotį. Pasak jos, pastatas yra reikšmingas dėl architektūros, technikos paveldo. Taip pat yra istorinė-memorialinė vertė dėl įvykių per Sausio 13-ąją.

„Kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą dėl Sitkūnų radijo stoties įtraukimo į Kultūros vertybių registrą ir teisinės apsaugos suteikimo. Prieš kelias savaites su Kultūros paveldo centru buvome nuvykę į vietą. Specialistai nufotografavo, kas yra saugotina tiek viduje, tiek išorėje, nes pastatas yra tarpukario laikų statybos. Galima priskirti netgi prie tarpukario modernizmo architektūros“, – komentavo E. Knygauskaitė–Liakienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.