Lietuvoje

2021.05.06 05:30

Pandemijos kirtį vaikams jausime visi: apie katastrofišką jų sveikatą kalbantis profesorius Kėvalas įspėja – auga kovidinė karta

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.05.06 05:30

„Mes turime suvokti, kad pasaulis auginasi kovidinę kartą, kuri, patyrusi didžiulį neigiamą poveikį sveikatai, ypač psichikos sveikatai, ateis ir pakeis mus“, – taip apie pandemijos poveikį vaikams ir paaugliams sakė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Kalbėdamas interviu LRT.lt apie vaikų ir paauglių fizinę ir psichikos sveikatą, pašnekovas teigė, kad ji katastrofiškai blogėja, o klinikos Skubiosios pagalbos skyriuje sulaukta daugiau jaunuolių, mėginusių prieš save pakelti ranką.

Anot profesoriaus, didžiausią žalą vaikai patiria ne dėl pačios koronavirusinės ligos, bet dėl pandemijos sukeltų ribojimų, pavyzdžiui, uždarytų mokyklų, vangesnio socialinio gyvenimo. Profesorius taip pat tarė žodį tėvams, nuogąstaujantiems, jog vaikus reikia testuoti dėl COVID-19, kad jie galėtų grįžti į pamokas mokykloje.

„Tėvai, ypač protestuojantys, ramiai prisėskime, giliai pakvėpuokime ir pagalvokime, ar savo vaikui tikrai nevalėte ausų, nosies. Ar tikrai taip buvo? Jeigu tikrai užaugo nevalius ausų ir nosies elementariais higieniniais tamponėliais, na, gal tada paimkime greituosius seilių testus“, – interviu LRT.lt teigė R. Kėvalas.

– Kaip vertinate praėjusią savaitę vykusį tėvų protestą priešais Kauno miesto savivaldybę, kai buvo prieštaraujama pradinukų testavimui dėl COVID-19?

– Iš vienos pusės, mes gyvename demokratinėje šalyje ir turbūt reikia džiaugtis, kad yra galimybė išreikšti savo nuomonę, yra žodžio laisvė, o tai yra pats demokratijos pagrindas. Iš kitos pusės, mėginu suprasti, kodėl jie protestuoja.

Turbūt nėra taip, kad būtų vien balta ar juoda, yra ir pereinamų spalvų, ir reikėtų suvokti, kad žmonės dabar apskritai pavargę, gali protestuoti prieš daug ką. Ir turbūt viena iš nepasitenkinimo formų buvo šis protestas.

Aš nelabai suprantu paties protesto esmės dėl kaupinių metodo, nes tada mes galėtume padaryti protestą prieš kūdikių ausų, nosies valymą ir t. t.

– Jūs ne vieną kartą minėjote, kad ne pats koronavirusas, bet dėl jo išplitimo pakitusios aplinkybės daro žalą vaikams, pavyzdžiui, suprastėjo jų psichikos būsena, fizinė sveikata. Papasakokite plačiau, koks dabar yra karantininio vaiko portretas – su kokiomis bėdomis dažniausiai vaikai susiduria?

– Aš nežinau, kas šiuo karantino periodu yra atsakingas už vaikų situaciją Lietuvoje. Anksčiau ministerijoje buvo Vaiko ir motinos valdyba, buvo ir vyriausiasis pediatras. Deja, šių institucijų nėra ir kas tuo rūpinasi – nežinau. Nežinau, ar ekspertų grupėse kas nors rūpinasi vaikų gerove ir sveikata.

Įsivaizduokime didžiulį ledkalnį. Toje viršūnėje yra vaikai, kurie taip, irgi serga. Dažniausiai serga besimptome forma arba pasireiškia keletas elementarių simptomų. Yra pavienių atvejų, kai sunkiai serga, mūsų Vaikų ligų klinikos Intensyviosios terapijos skyriuje turėjome 11 tokių vaikų, kolegos vilniečiai turėjo panašią situaciją. Ačiū Dievui, Lietuvoje nėra vaikų mirčių nuo šios infekcijos, pasaulis jas jau aprašo.

Bet didžioji ledkalnio dalis yra po vandeniu ir nelabai visi suvokia, kokią didžiulę grėsmę neša šis pandeminis karantininis periodas vaikams dėl pagrindinių paslaugų ribojimo. Ir kuo ilgiau tęsis šita krizė, tuo mes turėsime didesnę neigiamą įtaką.

Mes turime suvokti, kad pasaulis auginasi kovidinę kartą, kuri, patyrusi didžiulį neigiamą poveikį sveikatai, ypač psichikos sveikatai, ateis ir pakeis mus. Yra problemų, apie kurias jau rėkia visas pasaulis, ypač UNICEF: mokyklų uždarymas, drastiškas psichikos sveikatos pablogėjimas, jau įrodyta, kad daugiau negu kas antram paaugliui nustatomi depresijos požymiai, nerimas. Grėsmingų simptomų jau atsiranda 6–8 metų vaikų grupėje. Vaikų sveikata blogėja katastrofiškai.

Taip pat yra mitybos problemų, ir ne tik dėl nepakankamumo. Amerikiečiai jau šaukia apie naują nutukimo bangą: vaikas sėdi namuose, nuotolinis mokymas, mažai judėjimo, nesveikas maistas ir t. t.

Pasaulis kalba ir mes jau matome šešėlinio smurto poveikį. Aš jau nekalbu apie vaikų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo pablogėjimą. Kovo pabaigoje buvo paskelbti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus duomenys: iki 70 proc. vaikų sumažėjo skubiosios pagalbos skyriuose, iki 60 proc. sumažėjo stacionaro gydymo paslaugų vaikams, iki 23 proc. sumažėjo vaikų apsilankymas pas pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistus, kitaip sakant, šeimos gydytojų, ambulatorijų specialistų konsultacijų vaikams sumažėjo 40 proc.

Mes turime suvokti, kad pasaulis auginasi kovidinę kartą, kuri, patyrusi didžiulį neigiamą poveikį sveikatai, ypač psichikos sveikatai, ateis ir pakeis mus.

Ypač nerimą kelia ir yra rizikingas profilaktinio tikrinimo paslaugų vaikams sumažėjimas penktadaliu. Kas po šiuo skaičiumi slepiasi? Slepiasi ir profilaktinių skiepų sumažėjimas.

Mes sėdime ant ugnikalnio, kuris gali išsiveržti. Ugnikalnis – tai vakcinomis valdomos ligos, ypač tymai. Visi sutaria, kad už COVID-19 pandemiją gali būti blogiau COVID-19 kartu su tymų protrūkiu, ką ne per seniausiai turėjome.

– Su kuo siejami retesni vizitai gydymo įstaigose? Ar tai karantino pasekmė, ar yra gilesnių priežasčių?

– Tai karantino pasekmė. Juk per pirmą karantiną buvo neleidžiamos planinės paslaugos, toliau – tėvų baimė apsikrėsti sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, ir pačios sveikatos įstaigos buvo ir tebėra perorientuotos: pasikeitė gydymo prioritetai – COVID-19 skyriai, COVID-19 ligoniai. Tai yra tiesioginis karantino poveikis vaikams. Vaikai yra socialinės būtybės, jiems ypač svarbu bendrauti. Ir mes uždarėme visus vaikus namuose. Tai yra košmaras.

Kaip pavyzdį galiu pacituoti vieną 12 metų berniuką: „Vėl skamba žadintuvas. Užsidengiu galvą antklode – kokia prasmė keltis, mokytis, jei išvis tai galima pavadinti mokslu? Kokia iš to nauda? Po dienos, praleistos prie kompiuterio, skauda akis, nugarą, galvą. Jaučiuosi kaip 90 metų senukas. Negaliu susitikti su draugais, aplankyti pusbrolio ir močiutės kitame mieste. Nieko negaliu, o ir nieko jau nenoriu, tik gulėti ir žiūrėti į vieną tašką. O dar tėvai vaikšto po namus kaip vaiduokliai. Rėkia vienas ant kito arba ištisas valandas nenulipa nuo televizoriaus ar kompiuterio. Vakarais kartais girdžiu mamą verkiant, man labai neramu dėl jos.“ Tai yra 12-mečio citata gydytojai.

Šituose žodžiuose tiesa, kuri tikrai yra ne vienoje šeimoje. Ir aš kviesčiau tėvus, auginančius mažamečius ar mokyklinio amžiaus vaikus, labai ramiai pasižiūrėti, ar mes turime tą patį vaiką, kokį turėjome iki pirmo karantino. Ar tikrai tai tas pats vaikas, koks buvo, ir dėl fizinės sveikatos, bet ypač dėl psichikos sveikatos? Aš jau nekalbu apie netektis edukacijos srityje.

Daugeliui vaikų nustatyta mitybos, miego sutrikimų, juos kankina košmarai. Atsirado vaikų užsisklendimas, nenoras ką nors veikti, agresyvus elgesys. Skubiosios pagalbos skyriuje matome didesnį nusižudyti mėginusiųjų skaičių. Atsiranda baimė, emocijų neadekvatumas.

Vėlgi pacituosiu, kad Lietuva pagal vaikų gerovę iš 38 tirtų gerai išsivysčiusių šalių užima 33 vietą. Čia yra 2018 metų duomenys. Jau tada buvo didžiulių problemų: 2018 metais žudytis mėgino 9 proc., planavo 15 proc., o apie tai galvojo 24 proc. moksleivių. O dabar tuos visus vaikus uždarėme namuose. Tai didžiulė koronaviruso žala.

Jeigu žiūrėtume į ateitį, tai taip, labiausiai sirgo vyresni žmonės, bet didžiulė žala padaryta vaikams, mūsų ateitiems kartoms.

– Jūsų akimis, kuris aspektas daro didesnę žalą vaikui – ar profilaktinis testavimas dėl ligos ir galimybė lankyti pamokas mokykloje, ar netestavimas ir tolesnis mokymasis nuotoliniu būdu?

– Tai absoliučiai nepalyginami dalykai. Kokią didžiulę ir drastišką žalą daro pandemija, karantinas ir mokyklų uždarymas, šiandien jau visiems aišku. Dėl testavimo – turiu klausimą: nejaugi manote, kad vaikas per dieną nepasikrapšto nosies? Mes turime pasirinkti. Labai gerai, kai galime rinktis, bet, mano galva, čia rinktis nėra iš ko.

Jeigu būtų mano valia, aš tikrai visiems vaikams atverčiau mokyklas. Buvo ir gripo epidemijų, kartais ir sunkesnių ligų atsirasdavo, būdavo ir vėjaraupių, ir meningokokinės infekcijos protrūkis. Bet tikrai tam nereikėjo visko uždaryti ir nieko neleisti. Taip, tam tikrų epidemiologinių veiksmų reikia imtis, bet šiuo atveju mes renkamės iš dviejų nepalyginamų dalykų.

Gal kai kurios mokyklos galėtų sutikti: yra greitųjų antigenų testų iš seilių, jeigu kam atrodo, kad labai rizikingas nosies pakrapštymas. Labai gerai, kad vaikai darys tuos testus patys, nereikia baimės, kad ateitų kaip anksčiau medicinos slaugytoja, imtų tyrimus.

Turbūt rizika vežant vaiką į mokyklą patekti į automobilio avariją ir jam būti sunkiai sužalotam yra žymiai didesnė, bet mes vis tiek vaikus vežame į mokyklą. Keliaujame atostogauti, skrendame lėktuvais, o juk ne visi skrydžiai sėkmingai baigiasi. Toks gyvenimas. Bet šiuo atveju kalbame apie elementarų nosies pakrapštymą. Vaikas ir pasikrapšto, ir įsibrėžia, tad kalbėti apie žalą būtų nerimta.

Dėl testavimo – turiu klausimą: nejaugi manote, kad vaikas per dieną nepasikrapšto nosies?

– Ką patartumėte tėvams, kurie nesiryžta leisti vaikų testuoti dėl COVID-19, kad jie galėtų grįžti mokytis į klases?

– Labai gaila, kad nėra lankstesnių dalykų. Turbūt nėra tokio sprendimo, kuris būtų 100 proc. priimtinas visiems. Čia yra politikų pasirinkimai ir jų sprendimai, kad atsirastų alternatyvų. Viena jų, kaip sakiau, jeigu kam nors atrodo, kad nosies valymas yra pavojingas jų vaikui, tai tegul būna galiojantys greitieji antigenų seilių testai.

Tėvai, ypač protestuojantys, ramiai prisėskime, giliai pakvėpuokime ir pagalvokime, ar savo vaikui tikrai nevalėte ausų, nosies. Ar tikrai taip buvo? Jeigu tikrai užaugo nevalius ausų ir nosies elementariais higieniniais tamponėliais, gal tada paimkime greituosius seilių testus. Tai tikrai nėra invazija į kūną, nepažeidžiamas audinių vientisumas, nes tai nėra dūris, kai daromos injekcijos arba imami tyrimai.

Kiek pas mane ateina tėvų, savo noru paėmusių daugybę tyrimų privačiose laboratorijose, su sveiku vaiku pasikonsultuoti dėl tam tikrų, jų nuomone, pakitimų. Tokių yra šimtai. Bet tai invazija į vaiko kūną, tai dūris į pirštą arba į veną. Tai yra skausmas arba stresas visiškai be reikalo.

Tada mes turime rinktis, bet šitas pavojus dėl kovidinės kartos yra labai didžiulis. Kada nors mes pamatysime to mastą.

– Kiek anksčiau užsiminėte apie COVID-19 liga sergančius vaikus. Gal yra daugiau duomenų, žinių, kaip koronavirusas veikia vaikus?

– Iš esmės vaikai serga žymiai lengviau. Pasaulio mastu apie 10 proc. sergančiųjų yra vaikai. Lietuvoje procentai labai įvairūs, buvo 2, 3 ir 5 proc. Didžioji dalis vaikų serga besimptome forma. Vaikams yra didesnė tikimybė sirgti tokia forma.

Taip pat labai dažnai vaikams pasireiškia keli simptomai: karščiavimas, kosulys, sloga. Yra vaikų, kuriuos reikėjo guldyti į paprastą skyrių, taip pat yra vaikų, kuriems reikėjo intensyviosios terapijos paslaugų. Praėjusį pavasarį buvo aprašytas multisisteminis uždegiminis atsakas. Tai savotiška COVID-19 komplikacija, kuri išsivysto persirgus lengva forma, tačiau po 2–3 savaičių išsivysto sunki būklė, reikia intensyviosios terapijos, agresyvaus gydymo.

Dar kartą priminsiu, kad Lietuvoje neturėjome mirčių atvejų nuo COVID-19, kaip būna nuo kitų infekcijų. Po keletą vaikų mirdavo nuo meningokokinės infekcijos ir nuo kitų sunkių bakterinių infekcijų.

– Dar pernai gruodį minėjote, kad ateity gali kilti bėdų dėl to, kad vaikai nepaskiepijami pagal skiepų kalendorių, gali sumažėti vakcinavimas nuo tymų ligos. Be to, šiomis dienomis prieš dvejus metus Lietuvoje buvo tymų protrūkis. Kokia dabar padėtis, kalbant apie vaikų vakcinavimą? Ar gali sugrįžti jau primirštos ligos?

– Gali sugrįžti bet kuri liga. 2014 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) planavo, kad tymai bus likviduoti. Apskritai manoma, kad tymų virusas evoliucijos būdu išsivystęs iš gyvulių maro. Tai gana pavojingas ir kartais sunkią ligą bei komplikacijų sukeliantis virusas.

Pasaulis ypač prisibijo tymų protrūkio. Dėl ko mes bijome jų, kokliušo ir kitų ligų, valdomų vakcinomis? Todėl, kad jų užkrečiamumas yra žymiai didesnis. COVID-19 užkrečiamumas yra 1, britiškosios atmainos – 1,2, o tymų, kokliušo – 12–18. Žymiai plačiau plinta liga. Tai būtų didžiulis smūgis sveikatos apsaugai.

Kaip sumažėjo, man labai sunku atsakyti, nes dar nėra duomenų. Kada sumažėjo profilaktinio tikrinimo paslaugų vaikams, kiek po tuo slepiasi vakcinacijos sumažėjimo, labai sunku pasakyti. Kaip rodo anglų pastarųjų mėnesio duomenys, vakcinacija nuo tymų, raudonukės ir parotito, vadinamoji MMR vakcinacija, sumažėjo 20 proc. Jeigu vaikų vakcinacija mažesnė nei 92 proc., yra didžiulė rizika kilti vakcinos valdomų ligų protrūkiui.

– Užsiminėte ir apie šešėlinį smurtą. Ar padaugėjo smurto prieš vaikus atvejų ir vizitų skubiosios pagalbos skyriuje?

– UNICEF duomenimis, tai pavadinta šešėlinio smurto epidemija, nes vaikai uždaryti namuose, tėvai dirba nuotoliniu būdu, nėra socialinio bendravimo, ne vienai šeimai pablogėjo finansinė padėtis, ne vienas tėtis ar mama įniko į svaigalus. Tai varomieji veiksniai, kurie suformavo šešėlinio smurto epidemiją. Na, dažniausiai kalbame apie psichologinį smurtą.

Pasitaiko ir fizinio smurto. Neturiu tikslių duomenų, bet aiškiai padaugėjo paauglių savižudžių mūsų Skubiosios pagalbos skyriuje.

Pats svarbiausias dalykas: šitas periodas ypač sunkus paaugliams, nes jie ne vaikai, bet dar nėra suaugę. Jie ypač sunkiai išgyvena izoliaciją, vienišumą. Ne veltui daugiau negu kas antram išsivystė nerimo ir depresijos simptomai: jie nebendrauja su bendraamžiais, patiria bendravimo sunkumų šeimoje ir nuolat išgyvena stresinę būseną. O tai sąlygoja smurtą.

Aiškiai padaugėjo paauglių savižudžių mūsų Skubiosios pagalbos skyriuje.

– Skubiosios pagalbos skyriuje pastebėjote ką nors unikalaus, kas yra visiškai kitaip, negu buvo iki koronaviruso?

– Lygiai per pusę sumažėjo vaikų srautas. Tai galima paaiškinti: vaikai užsidarę namuose, nebendrauja, jokio kontakto, jokio viruso, jokių susižalojimų.

Neseniai skaičiau, kad amerikiečiai atliko didelį tyrimą, išanalizavo, man atrodo, 2 milijonus vizitų ir nustatė, kad, palyginti su 2019-aisiais, vaikų vizitų sumažėjo iki 67 proc. Vadinasi, vaikai auga, taip sakant, kaip kokone. Kokį tai turi šalutinį poveikį, jau paminėjau.

Šiuo metu srautas pas mus mažesnis, bet po truputį grįžta: vaikai išeina į gamtą, nutinka buitinių traumų, na, gyvenimas vyksta, verda, tai yra natūralu.

Labiausiai man, kaip ir pasaulinės sveikatos apsaugos ekspertams, nerimą kelia tai, kad vaikų laukia didžiulės pasekmės. Užaugs vadinamoji kovidinė karta.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.