Lietuvoje

2021.05.04 05:30

Gyventojų skiepijimas nukreipė ugnį į e. sveikatą: pacientai neranda ligų, gydytojai priversti spręsti rebusus

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.05.04 05:30

Sistemos e. sveikata trūkumai ir toliau bado akis. Aiškėja, kad dalis lėtinių ligų turinčių asmenų negali anksčiau negu kiti pasiskiepyti nuo COVID-19, nes informacijos apie jų ligą sistemoje e. sveikata tiesiog nėra. Pasirodo, prievolė sveikatos apsaugos įstaigoms suvesti duomenis apie diagnozes, ligas, tyrimus į e. sveikatą atsirado tik prieš trejus metus. Ministerija negalintiesiems skiepytis pirmumo teise siūlo kreiptis į savo gydymo įstaigą, o medikų atstovė Auristida Gerliakienė atšauna, kad išvadas turi pasidaryti valdžios atstovai.

LRT.lt skaitytoja Milda (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo apsidžiaugusi, kai buvo paskelbta, kad pasiskiepyti nuo COVID-19 galės ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jaunesni asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Moteris teigė serganti liga, kuri priskiriama lėtinėms. Dėl to Milda suskubo registruotis skiepui nuo COVID-19.

„Registruotis nepavyko, tad nusprendžiau patikrinti, ar viskas gerai su įrašais e. sveikatos sistemoje. Prisijungusi prie sistemos, radau joje įrašus apie apsilankymus pas šeimos gydytoją, bet informacijos, kad 2019 metų birželį man nustatyta lėtinė liga, nebuvo“, – pasakojo moteris.

Anot Mildos, dar keisčiau, kad e. sveikatoje rado įrašus apie tyrimus, po kurių paaiškėjo, jog moteris serga lėtine liga, apie vaistus, kurie buvo skirti jai dėl šios ligos.

„Kitaip tariant, yra tyrimai, yra vaistai, bet, ką gydytojai nustatė, kokia diagnozė – sistemoje nėra“, – tikino moteris.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad e. sveikatos sistemoje tebėra įrašai apie nepanaudotus išrašytus vaistų receptus, nors pagal išrašytus receptus vaistus buvo įsigijusi ir suvartojusi.

Duomenys privalomai pradėti suvesti tik prieš trejus metus

Asmens sveikatos duomenis į e. sveikatą suveda šeimos gydytojai, gydytojai specialistai ir kitas medicinos personalas. Kaip LRT.lt informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vedėja Vilma Telyčėnienė, jei per integracines sąsajas nėra pateikti sveikatos duomenys iš vidinių informacinių sistemų į centrinę e. sveikatos sistemą, tokių duomenų nemato nei pacientas, nei jį gydantys kiti gydytojai.

„Jeigu pacientas neranda savo diagnozės e. sveikatos sistemoje, jis turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje buvo nustatyta diagnozė. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių duomenys nebuvo pateikti centrinei e. sveikatos sistemai, įstaiga turi pašalinti priežastis ir pateikti informaciją“, – patarė V. Telyčėnienė.

SAM atstovė, paklausta, kodėl dalies žmonių sveikatos istorijos įrašų e. sveikatos sistemoje nėra, pažymėjo, kad įvertinus sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą naudotis e. sveikatos sistema įrašai apie žmonių sveikatos istoriją į e. sveikatą dalimis pradėti vesti prieš trejus metus.

Anot V. Telyčėnienės, šiuo metu nustatyta, kad žmogaus sveikatos istorijos duomenys visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose elektroniniu būdu (dažniausiai perduodant informaciją į e. sveikatos sistemą) pradėti tvarkyti skirtingu laikotarpiu.

· Duomenys, susiję su ambulatorinio apsilankymo aprašymu, stacionaro epikrize, e. recepto išrašymu, vaiko gimimo pažymėjimu, medicininiu mirties liudijimu, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma, turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2018 metų kovo 1 dienos.

· Duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu, turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2018 metų birželio 1 dienos.

· Duomenys, susiję su siuntimu konsultuotis, atlikti tyrimų, gydytis, atsakymu į siuntimą konsultuotis, atlikti tyrimų, gydytis, diagnostinio tyrimo aprašymu, turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2018 metų liepos 1 dienos.

· Duomenys, susiję su vakcinacijos įrašu, turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2019 metų liepos 1 dienos.

· Duomenys, susiję su asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortele, turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2020 metų gegužės 1 dienos.

· Duomenys, susiję su laboratorinių tyrimų užsakymais ir atsakymais dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos, turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2020 metų kovo 16 dienos.

Jeigu pacientas neranda savo diagnozės e. sveikatos sistemoje, jis turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje buvo nustatyta diagnozė.

Medikų atstovė: norint įvesti ligos kodą, reikia šešių pelės paspaudimų

LRT.lt kalbinta Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė teigė ne kartą girdėjusi apie tokias situacijas, kai žmonės negali registruotis skiepui nuo COVID-19, nes e. sveikatoje nėra informacijos apie asmeniui diagnozuotą lėtinę ligą, nors ši diagnozuota buvo. Pašnekovė tvirtino, kad net ir šioje sistemoje esančius įrašus kartais surasti nėra lengva.

„Tarkime, vaiko dantų įvertinimo pažyma. Kad ją gaučiau, aš turėjau išspręsti rebusą, kviečiau IT specialistą, kad man padėtų. Pažymą galiausiai radau netyčia, spėjimo būdu spausdamą mygtuką, esantį šalia savo pavardės. Tai aš vertinu kaip absoliutų absurdą. Reikia spręsti galvosūkius ar žaisti žaidimus, kad galėtum surasti reikalingą pažymą“, – tvirtino A. Gerliakienė.

Ji teigė suprantanti, kad asmens sveikatos duomenis į e. sveikatą turi laiku ir tinkamai suvesti būtent gydytojai, tačiau jie susiduria su nemenkais iššūkiais, kadangi, pasak A. Gerliakienės, e. sveikatos sistema, nors ir ne kartą tobulinta, tebėra sudėtinga, turi ne vieną spragą.

„Norint įvesti vieną vienintelį ligos kodą, reikia šešių pelės paspaudimų. Jeigu pas specialistą atvyksta pacientas, ligonis su gretutinėmis ligomis, kurių turi ne vieną, tai paskaičiuokime, kiek laiko sugaišti, įvesdamas į e. sveikatą visus reikalingus duomenis apie pacientą. Sistema nėra pritaikyta naudoti, yra nedraugiška tiek gydytojui, tiek gydytojui specialistui, tiek pacientui, kuris norėtų užsiregistruoti pas gydytoją“, – komentavo medikų atstovė.

Pasak A. Gerliakienės, dar daugiau problemų kyla, kai e. sveikatos sistema užstringa. Tokiais atvejais, anot pašnekovės, gydytojai informaciją apie pacientų būklę, ligas turi pildyti popieriniuose dokumentuose, o tai dar labiau padidina pavojų, kad šie duomenys vėliau gali pasimesti.

„Kada sistema užstringa, medikai privalo pildyti popierinius variantus ir po to, po darbo arba savaitgalį, privalo visus tuos duomenis įvesti į e. sveikatą. Tai dvigubas darbas ir už tai niekas medikams nesumoka. Valstybė šioje vietoje yra apkiautusi, jokio sprendimo nepriima metų metais, o medikas yra išnaudojamas“, – aiškino A. Gerliakienė.

Žada imtis parlamentinės kontrolės

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas konservatorius Antanas Matulas patvirtino, kad komiteto nariams yra žinoma, kad dalis žmonių savo sveikatos istorijos įrašų e. sveikatos sistemoje gali ir nerasti. Pasak parlamentaro, yra žmonių, kurie e. sveikatos sistemoje gali iš viso nerasti jokių įrašų apie savo sveikatos istoriją.

„Tai yra žinoma, tai yra rimta problema, nes nemažai duomenų suvesta tik po 2018 metų. Kitas dalykas – nemažai gydymo įstaigų apskritai nėra prisijungusios prie e. sveikatos sistemos. [...] Tie žmonės, kurie prisirašę prie mažesnių sveikatos priežiūros įstaigų, kurios nėra prisijungusios prie e. sveikatos sistemos, tai praktiškai jokių jų duomenų e. sveikatos sistemoje nėra, išskyrus konsultacijas įstaigose, teikiančiose duomenis e. sveikatai“, – LRT.lt kalbėjo A. Matulas.

Jis pažadėjo, kad SRK imsis parlamentinės kontrolės ir mėgins aiškintis, kaip paspartinti duomenų suvedimo į e. sveikatą tempus.

„Panaudota daug pinigų, bet sistema neveikia, neveikia tobulai, o šiandien ji abai svarbi žmonėms, kurie turi teisę skiepytis nuo COVID-19 dėl tam tikrų lėtinių ligų. Jie informacijos apie ligas negali įrodyti per e. sveikatos sistemą ir turi vos ne ieškoti pažymų iš šeimos gydytojų, gydytojų specialistų. Tik taip žmogus gali įrodyti, kad turi teisę skiepytis nuo COVID-19 pirmumo teise. Reikia aiškintis šią situaciją“, – dėstė SRK pirmininkas.

A. Matulas svarstė, kad bėdų dėl e. sveikatos gali kilti dar daugiau, jei Vyriausybė nutars įteisinti daugiau galimybių imunitetą nuo COVID-19 turintiems žmonėms suteiksiantį galimybių pasą.

„Ar ši sistema veiks, turint Lietuvoje galimybių pasus? Ar ši netobula, stringanti sistema netaps kliūtimi, jei bandysime įsivesti galimybių pasą?“ – klausinėjo parlamentaras.

SRK vadovas taip pat svarstė, kad mažiau nesusipratimų dėl duomenų e. sveikatoje kiltų, jei įrašų suvedimu į sistemą užsiimtų ne gydytojai, o specialiai šią funkciją vykdantys darbuotojai. Tokiu būdu, pasak A. Matulo, gydytojai visą dėmesį sutelktų į tiesiogines pareigas, o į e. sveikatos sistemą būtų perkelta daugiau duomenų.

Vakcinacijai žada naudoti kitą sistemą

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad masinės vakcinacijos nuo COVID-19 registracija bus vykdoma per visuotinę sistemą.

„Bus naudojama ta pati platforma, kuri yra naudojama registracijai testams. Ji yra išbandyta, veikia didžiosiose savivaldybėse“, – balandžio 23 dieną žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Kurti registracijos vakcinacijai sistemą e. sveikatos pagrindu, ministrės pirmininkės teigimu, būtų neracionalu.

„Vyriausybėje esame priėmę sprendimą, kad šį sezoną pagrindinė registracijos sistema yra vadinamasis 1808. E. sveikata bus kartu tvarkoma kaip pagalbinė sistema, jei kas nors atsitiktų“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė besitikintis, kad bendra registracijos vakcinacijai nuo COVID-19 sistema pradės veikti gegužės mėnesio antroje pusėje.