Lietuvoje

2021.04.28 16:25

Čmilytės-Nielsen siūlymui tiesiogiai renkamą merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu pritaria ne visos frakcijos

atnaujinta 17.09
Leonardas Marcinkevičius, ELTA, Jūratė Skėrytė, BNS2021.04.28 16:25

Seime vykusiame antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija siūlo merą laikyti tarybos vadovu, iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.

„Formuluotė yra pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad meras yra vienasmenis valdymo organas. Jis būtų minimas Konstitucijoje, ko nebuvo iki tol“,– po frakcijų susitikimo kalbėjo Seimo pirmininkė, kartu patikslindama, kad meras būtų vykdomosios valdžios institucija.

Čmilytė-Nielsen mano, kad reikėtų svarstyti ir merų kadencijų ribojimą

Tuo tarpu socialdemokratai siūlo įteisinti šiuo metu galiojantį modelį, kai meras yra ir tarybos narys, ir savivaldybės vadovas.

„Meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas“,– savo siūlymą citavo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat tvirtino, kad jų partija labiau norėtų išsaugoti status quo.

„Matydami du variantus frakcijoje turėsime platesnę diskusiją“, – teigė ji.

„Darbiečių“ seniūnas Vigilijus Jukna tvirtino abiejuose variantuose matąs ir pliusų, ir minusų.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen su didžiausia valdančiąja konservatorių frakcija siūlo, kad tiesiogiai būtų renkama „vykdomosios valdžios institucija – savivaldybių merai“.

„Mes norime stipraus mero, kuris būtų renkamas tiesiogiai tokiu pačiu būdu kaip ir šiandien. Manome, kad reikia ganėtinai aiškiai atriboti, kad meras yra vykdomosios valdžios vadovas, o į vykdomąją valdžią tas institucijų paketas gali įeiti labai įvairus – nuo administracijos, vicemerų, patarėjų korpuso, bet turi būti atskyrimas su taryba“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.

Ir jis, ir Seimo vadovė teigė, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, išsaugoti dabartines mero galias neįmanoma.

„Kaip mes skaitome Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir Konstituciją, suprantame, kad jeigu meras turi bent vieną vykdomosios valdžios galią, jis negali būti tarybos narys. Mes norime, kad meras būtų stiprus, turėtų vykdomosios valdžios galias, galėtų skirti atskirus pareigūnus, paskirti biudžetus ir kitus dalykus, dėl to nematome galimybės, kad meras galėtų būti tarybos pirmininku“, – teigė A. Vyšniauskas.

Kol kas nė viename projekte nesiūloma nustatyti merų kadencijų skaičiaus – Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad tai bus būtina padaryti suteikus merui vykdomosios valdžios galių.

Pasak politikų, kadencijų skaičių galima numatyti ir įstatyme.

Seimo frakcijų seniūnai sutarė per savaitę apsvarstyti abu Konstitucijos keitimo variantus ir pasirinkti, kurį palaikytų.

„Mano supratimu, labai svarbu, kad jei dauguma frakcijų sutars dėl formuluotės, tikrai kviesiu ir kitas frakcijas, kurios turi abejonių, prisidėti prie bendro sprendimo. Rizika yra tokia, kad nerasime sprendimo, ir 2023 metais turėsime grįžti prie senos tvarkos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mišrios Seimo narių grupės vadovas Jonas Pinskus taip pat nuogąstavo, kad besiginčydami dėl detalių parlamentarai gali sužlugdyti tiesioginius merų rinkimus.

Seimo pirmininkė sakė, jog tikisi iki birželio turėti parengtą Konstitucijos pataisą, o galutinai ją priimti kitų metų pradžioje.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

ELTA primena, kad balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę inicijavo pirmąjį Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt