Lietuvoje

2021.04.27 13:51

Po SAM sprendimo – merų įniršis: aktyviai šaudoma sau į kojas

Šimašius sprendimu džiaugiasi; atnaujinta 17.50
Radvilė Rumšienė, Modesta Gaučaitė-Znutienė, Valdemaras Šukšta, LRT.lt, LRT TV naujienų tarnyba2021.04.27 13:51

Perskirsčiusi vakcinas tarp miestų ir didesnę dalį jų skyrusi Vilniui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sukėlė kitų miestų merų pasipiktinimą. Portalo LRT.lt kalbinti savivaldybių vadovai neslėpė nusivylimo ir teigė, kad tokiais sprendimais yra diskredituojamas visas vakcinavimo procesas. Tačiau, pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė gavo visas planuotas vakcinas.

Pirmadienį buvo nuspręsta perskirstyti tą pačią dieną ir savaitgalį gautas vakcinos dozes, 44 proc. jų skiriant Vilniaus skiepijimo centrams. Iš viso sostinei šiuo sprendimu skiriamos 46 512 vakcinos dozių.

Tačiau dalis šių vakcinų – 19 800 dozių – anksčiau buvo numatytos skirti kitoms savivaldybėms. Visgi dėl sparčiai augančio hospitalizuojamų asmenų skaičiaus Vilniuje ir grėsmės, jog čia pritrūks ligoninių lovų, nutarta šias vakcinas perduoti sostinei.

Portalo LRT.lt kalbinti savivaldybių vadovai ir atstovai neslėpė pasipiktinimo. Jie teigė, kad kai kuriuos žmones buvo sudėtinga įkalbėti skiepytis, o vis įkalbėjus tenka jiems vėl skambinti ir sakyti, kad skiepo jie visgi kol kas negaus. Tai, anot jų, diskredituoja vakcinavimo procesą. Be to, merai prakalbo ir apie iškreiptą vakcinos likučių statistiką.

Šiaulių meras: šaudoma sau į kojas

Kaip LRT.lt pasakojo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, situacija dėl vakcinų tiekimo, panašu, pasikeitė per porą valandų. Anot mero, pirmadienį 11 val. buvo surengta spaudos konferencija, kurioje pranešta, kad visos žadėtos vakcinos bus gautos ir kad žmonės būtų pasiruošę skiepams. Tačiau jau apie 14 val. situacija pasikeitė ir, sužinojusi apie tai, kad žadėto vakcinų kiekio visgi negaus, savivaldybė turėjo apie tai pranešti gyventojams.

Kaip teigė A. Visockas, Šiauliai negavo maždaug pusės jiems žadėtų vakcinų. Iš viso miestą turėjo, jo duomenimis, pasiekti 3372 vakcinų dozės, bet buvo gauta 1776 dozėmis mažiau. Didžioji dalis gautų vakcinų turės būti skirta revakcinacijai, tad šią savaitę paskiepyti pirmu skiepu Šiauliai galės vos daugiau nei 100 gyventojų.

Meras tvirtino, kad negautos daugiau nei 1,5 tūkst. vakcinos yra stiprus smūgis Saulės miestui.

„Tai labai didelis skaičius. Bet esmė yra ne kiek skaičiuje, o kiek organizavime. Aš sutinku, kad kitas miestas pagal proporciją galėtų gauti daugiau, tačiau reikėtų perspėti bent prieš dieną. Mes buvo pakvietę apie tūkstantį žmonių, kurie turėjo suplanavę savo laisvą dieną nuo darbo ar kitų veiklų, bet dabar turime daryti labai sunku darbą ir atšaukti tą kvietimą“, – kalbėjo Šiaulių meras.

Jaudinuosi, nes vyksta viso šito proceso diskreditacija. Mes tiesiog patys sau aktyviai šaudoma į kojas.

A. Visockas sakė, kad paskambinus žmonėms pranešti, kad skiepo jie kol kas negaus, jaučiamas didelis jų nusivylimas. Be to, anot mero, tam, kad kai kurie senyvo amžiaus žmonės būtų įtikinti skiepytis, jiems reikėjo skambinti po keturis ar penkis kartus, tad gaunasi itin prasta situacija, kai vos įkalbėjus žmones vakcinuotis, dabar jiems reikia vėl skambinti ir pranešti, kad vakcinos kol kas jie negaus.

„Lygioje vietoje prisidarome bėdų. Aš dėl to jaudinuosi. Jaudinuosi, nes vyksta viso šito proceso diskreditacija. Mes tiesiog patys sau aktyviai šaudoma į kojas“, – piktinosi A. Visockas.

Rokiškio poliklinikoje prie COVID-19 vakcinos eilių nėra, nes ir laukti nėra ko. Poliklinikos darbuotojai perskambino 400 vakcinai registruotų žmonių ir turėjo paaiškinti – skiepai skirti Vilniui.

„Esam nusivylę, suirzę ir pikti ministerijos veiksmais. Mes negavome beveik pusės pažadėtų „Pfizer-BioNTech“ vakcinų, būtent tų, kurių labiausiai laikė senyvo amžiaus žmonės. Kitomis vakcinomis skiepytis jie atsiako“, – tikina Rokiškio meras Ramūnas Godeliauskas.

Anykščių meras sako, kad būtų baigę senjorų ir mokytojų skiepijimą, jei nebūtų pasikeitę ministerijos planai dėl vakcinų.

Klaipėdos meras Grubliauskas: pastangos sutryptos į miltus

Dar balandžio 20 d. Klaipėdos valdžią pasiekė žinia, jog uostamiestį pasieks 4536 „Pfizer“ gamintojo vakcinos dozės, tačiau vakar paaiškėjo, kad iš tiesų bus gauta mažiau nei pusė žadėto kiekio – 2160 vakcinos dozių.

Maždaug tiek vakcinų prireiks asmenims, laukiantiems antrojo skiepo, taigi, iš šios skiepų dozių siuntos vakcinacijos plėtrai nieko neliks.

„Tapo aišku, kad visa ta intensyviai vykdyta kampanija dėl kvietimo registruotis, ruoštis vakcinacijai – buvo sumalta į miltus. Tik pradėjome raginti ir visais būdais kviesti į tą procesą, gavosi akibrokštas, kad pasirodo, jog nebėra vakcinų. Teko viską atšaukti ir natūralu, kad ir žmonės nepatenkinti, ir specialistai, kurie dirbo, sėdėjo prie telefonų arba sistemos“, – situaciją uostamiestyje apibendrino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Dėl mažesnio nei planuota vakcinos dozių kiekio, uostamiestyje teko atšaukti trečiadienį ir ketvirtadienį planuotą mažmeninės prekybos darbuotojų vakcinaciją be išankstinės registracijos.

Mero nuomone, jeigu žinia apie tai, jog nuspręsta smarkiai sumažinti uostamiesčiui planuojamų atsiųsti vakcinos dozių, būtų pasiekusi praėjusį penktadienį, dabar tokios sumaišties nebūtų kilę.

Kol kas dar tiksliai nežinoma, kada bus galima pradėti vakcinacijos plėtrą uostamiestyje, mat šiuo metu nepanaudotų vakcinos dozių, anot mero, Klaipėdoje nėra. Miestui žadama, kad savaitės pabaigoje bus atgabenta „Modernos“ vakcinų, tačiau kol kas nežinoma, kiek dozių bus skirta. Tai, anot mero, sunkina vakcinacijos proceso planavimą. Be to, yra tam tikro nerimo, ar planai ir vėl nepasikeis ir Klaipėdai skirtų vakcinos dozių kiekis nebus sumažintas.

Vilniaus gelbėjimas pablogins situaciją pajūryje?

V. Grubliauskas neslėpė suprantantis, jog Vilniuje šiuo metu situacija dėl sergamumo COVID-19 yra sudėtinga, tačiau abejojo, ar teisinga yra kitų miestų sąskaita gelbėti sostinę.

„Suprantu poreikį, bet kai tuo pačiu metu girdi, kad kažkas džiaugiasi gautomis vakcinomis ir motyvuoja, kad turbūt vakcinos čia – prizas už gerą vakcinavimą ar didelio centro atidarymą, tada pradeda šiek tiek žeisti. Tada atsiranda kažkoks diferencijavimas nežinia pagal kokius parametrus. Reikia gesinti ten, kur labiausiai dega, bet kieno sąskaita? Ypač artėjant Motinos dienai, kai suprantame, kad į pajūrį plūstelės minios žmonių. Vakcinavimas čia yra ne ką mažiau svarbus, negu sostinėje“, – dėstė V. Grubliauskas.

Klaipėdos merui klausimų kelia ir tai, kokiais kriterijais Sveikatos apsaugos ministerija parinko savivaldybes, kurioms skirtų vakcinų dalis bus atiduota Vilniui.

„Bijau to, kad bandant išbalinti Vilniaus situaciją, ar tik nepajuodinsime pajūrio situacijos? Tas dalykas man kelia nerimą“, – pripažino V. Grubliauskas.

Tiesa, uostamiestis sulaukia kritikos dėl vakcinacijos tempo ir apimčių, tačiau meras tvirtina, kad šiuo metu Klaipėdoje nepanaudotų vakcinų nėra, o procesus dar turėtų pagreitinti ir tai, jog miestas įsigijo elektroninę registracijos sistemą.

Sumažinus vakcinų Klaipėdos rajone nepakaks nė visiems laukiantiems antrojo skiepo

Klaipėdos rajonas turėjo gauti 2190 vakcinos dozių, tačiau vakar paaiškėjo, kad rajoną pasieks 1182 vakcinos dozes. Sumažinus Klaipėdos rajonui žadėtų vakcinos dozių skaičių, čia situacija pasidarė dar įtemptesnė nei Klaipėdoje.

„Pas mus situacija dar liūdnesnė, nes šią savaitę antrajam skiepui buvome suplanavę ir minimaliai reikėjo daugiau nei 1400 vakcinos dozių, tai mums nepakanka net antram skiepui. Žmonės yra suregistruoti, visi turi informaciją, kada turi atvykti. Deja, užsiimsime biurokratiniu darbu skambinėti visiems ir informuoti, kad neatvyktų“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas.

Pašnekovas teigė, jog rajono valdžia nežino tikslių argumentų, kodėl pateko tarp tų savivaldybių, kurioms nuspręsta sumažinti žadėtų vakcinų kiekį.

„Mes gavome tik tokią informaciją, kad iš mūsų rajono atimama tik todėl, kad reikia padėti Vilniui. Bet kyla klausimų, kodėl yra netolygumas. Mes skiepijame sklandžiai“, – pastebėjo A. Bogdanovas.

Klaipėdos rajono savivaldybė: mes padarėme viską, bet mus paprasčiausiai apgavo

Viso vakcinacijos proceso metu iššūkių kilo tik dėl skiepijimo „AstraZenecos“ vakcina, tačiau šiuo metu Klaipėdos rajone jau nėra likę nepanaudotų ir šio gamintojo vakcinos dozių.

„Ir likome tokioje situacijoje, kad dėję visas pastangas nebegalime užtikrinti proceso. Maža to, nebegalime užtikrinti sklandaus vakcinacijos antruoju skiepu proceso. Turbūt visi suprantame, kad Vilniuje pradėjus masiškiau vakcinuoti efektas turbūt bus pajaustas po mėnesio ar vėliau. Tai niekaip neišgelbės sveikatos sistemos didesni vakcinų kiekiai Vilniuje, nes tam turi praeiti laiko, susiformuoti imunitetas ir t.t. Manau, kad kitokiais būdais reikėjo spręsti Vilniaus problemą“, – akcentavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Anot jo, kad tokie atvejai erzina skiepų ir jau paskirto vakcinacijos laiko laukusius žmones, tad tenka juos raminti, stengtis, jog gyventojai neprarastų noro skiepytis. Anot A. Bogdanovo, nėra paprasta žmonėms paaiškinti, kodėl pastaruoju metu vis skelbiant apie rekordinius vakcinų kiekius, pasiekusius Lietuvą, Klaipėdos rajonas jų gauna vis mažiau.

Pašnekovas pastebėjo, jog iki šiol savivaldybės vis girdėjo centrinės valdžios priekaištus dėl to, jog miestai esą negeba užtikrinti sklandaus vakcinacijos proceso, tačiau šiuo metu priekaištus dėl vakcinacijos proceso trukdžių galima žerti tik šalies mastu sprendimus priimantiesiems.

„Mes padarėme viską, bet mus paprasčiausiai apgavo. Jaučiamės apgauti“, – apibendrino A. Bogdanovas.

Anot A. Bogdanovo, Klaipėdos rajonas yra pasirengęs vakcinuoti gerokai greitesniais tempais – yra įkurta 10 vakcinacijos punktų, sukurtas mobilus vakcinacijos ir testavimo punktas ant ratų, kuris turėjo keliauti per labiau nutolusius rajono miestelius, kaimus ir vakcinuoti bei tirti žmones dėl COVID-19.

„Bet automobilį teks pastatyti į stovėjimo aikštelę, nes nėra dėl ko važiuoti – nėra vakcinų“, – sakė A. Bogdanovas.

Panevėžio rajono meras: labai blogai

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis portalui LRT.lt sakė, kad jo savivaldybė nesulaukė apie 400-500 vakcinos dozių, o tai šiam rajonui – milžiniški kiekiai.

„Labai negeras dalykas, labai blogai. Žmonės informuoti, buvo sukviesti, derino savo laikus, galimybes ir viltis, bet jie viską prarado, kai buvo netikėtai pakeista ši situacija“, – komentavo Panevėžio rajono meras.

P. Žagunis teigė, kad jau susisiekta su žmonėmis, kurie turėjo būti skiepijami, jų atsiprašyta, kad vakcinos šiuo metu jie negaus, ir dabar jie laukia kito skambučio.

„Gerbiame Vilnių, bet negali būti prastesni žmonės Panevėžio rajone. Tai ar mes turime laukti blogos situacijos ir tik tada gausime vakcinų? Nesąmonė“, – teigė P. Žagunis.

Nesupranta likučių statistikos

Tačiau ne tik vakcinų paskirstymas kelia merų nepasitenkinimą. Pasak savivaldybių vadovų, nesuprantama, kokiais duomenimis remiantis Statistikos departamentas skelbia apie šimtus siekiančius vakcinų likučius. Realybė, jų teigimu, visai kitokia.

Šiaulių meras A. Visockas kalbėjo, kad merai jau seniai nereaguoja į Statistikos departamento pateikiamus duomenis: „Tarkime, prie mūsų rodė, kad vakcinų likutis yra daugiau nei 3 tūkst., nors realiai buvo 10. Neturime likučio.“

Jam antrino ir Panevėžio rajono meras: „Pats asmeniškai domėjausi, pirmadienį likutis buvo 20 dozių, bet statistika rodo, kad yra 700 su viršum dozių. Kaip ten yra, niekaip nepavyksta išsiaiškinti.“

Nuo Kauno nenuskynė vakcinų Vilniui

Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis sakė, kad šią savaitę Kaunas sulaukė visų žadėtų 10,5 tūkst. vakcinos dozių. Kalbėdamas apie vakcinų perskirstymą Vilniui, V. Matijošaitis minėjo, kad paskutinės akimirkos sprendimai yra iškalbingi, o skiepai turėtų būti skirstomi vienodai.

„Visi lygūs ir verti būti apsaugoti nuo tebeaugančios grėsmės. Ypač šiandien, kai sudėtingas situacijas sprendžia daugelis savivaldybių. Ir šioje vietoje atsakingų institucijų sprendimai turi būti proporcingi visiems. Toks gaisrų gesinimas paskutinės sekundės sprendimais daug pasako apie pandemijos valdymą. Šiai dienai pagrindinis mūsų ginklas prieš virusą – skiepai – privalo būti dalijami tolygiai, o ne paskutinę akimirką atimant iš vienų ir atiduodant kitiems“, – LRT.lt perduotame komentare teigia V. Matijošaitis.

Tačiau anot jo, dabar nederėtų pandemijos akivaizdoje skirstyti tautą į dvi Lietuvas, reiktų eiti nuosekliai pagal sveikatos apsaugos ministro sudėliotus prioritetus, o ne „improvizuoti šokinėjant nuo vieno prie kito“. Kauno meras sakė, kad Lietuva pirmiausia turi užsitikrinti pakankamą vakcinų tiekimą, nes iki šiol tas klausimas vis dar neišspręstas, todėl, kaip teigė V. Matijošaitis, ir prasideda dalybos, kiršinančios Lietuvą.

„Kai vienur liepsnoja gaisrai, turime užtikrinti, kad jie neįsipliekstų kitur, nes ugnis plinta bematant. Žinoma, man ypač rūpi Kauno miestas, tačiau nesąžininga šiandien žiūrėti vien tik sau prieš nosį – turime matyti visus esančius aplink mus. Kritinė riba pasiekta ir Marijampolėje, Elektrėnuose, kitose savivaldybėse“, – komentavo V. Matijošaitis.

Nors Kauno miesto vakcinų nebuvo perduotos Vilniui, tačiau V. Matijošaitis minėjo, kad Kaunui skirtų skiepų skaičius išlieka pernelyg menkas, o vakcinavimo centras Kauno ledo rūmuose veikia perpus mažesniu pajėgumu nei galėtų.

„Jau prieš kurį laiką parodėme, kad vos per 5 dienas nesunkiai panaudojame virš 17 tūkst. vakcinų, todėl šie kiekiai per savaitę galėtų būti beveik dukart didesni“, – užsiminė V. Matijošaitis.

Kėdainių rajone 600 žmonių dabar negaus pirmos skiepo dozės

Tačiau dalies vakcinų neteko Kauno rajonas. Kaip LRT.lt komentavo Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas, šią savaitę Kauno rajono savivaldybė negavo 1536 dozių „Pfizer“ vakcinos.

Dalies vakcinų negavo ir Kėdainių rajono savivaldybė. Pasak Kėdainių rajono mero patarėjos Jorūnės Liutkienės, savivaldybė gavo beveik perpus mažiau vakcinų nei buvo planuota: iš 1 400 vienetų „Pfizer“ vakcinų be jokio paaiškinimo skiepijimo centrui atiduota tik 800. Iš jų 600 reikia revakcinacijai tomis dienomis.

Jos teigimu, pats Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis situaciją vertina tikrai blogai, nes gyventojai ir įmonės nuolat teiraujasi dėl vakcinų bei kada galės skiepytis.

„600 žmonių, netekusių pirmosios dozės, yra daug. Buvo jau berods vienas kartas rajone, kai teko atidėti ir revakcinaciją, trūko net 100 vienetų vakcinos antrajam kartui. Svarbiausia, kad iki šiol buvo sakoma, kad gauname vakcinas pagal skiepijimo tempus. Mūsų tempas yra geras, paskiepyta daugiau kaip 20 procentų gyventojų ir apie 60 procentų 65 ir vyresnio amžiaus žmonių“, – komentavo J. Liutkienė.

Jos teigimu, savivaldybė tikisi, kad toks perskirstymas yra vienkartinis. Be to, kaip sakė J. Liutkienė, Kėdainių rajone skiepų jau sulaukia ir dirbantys įmonėse, kuriose buvo židiniai ir yra daugiau kaip 100 darbuotojų.

Viena mažiausių Lietuvos savivaldybių – Birštono – vakcinų gavo tiek, kiek ir buvo suplanuota ir gyventojų skiepijimas nesutriks.

„Galiu drąsiai sakyti, kad mums nesumažintas vakcinų skaičius, bet mes jų gauname labai mažai. Per savaitę gauname 200–300. Tai yra tokie skaičiai, kur labai mažinti nebėra ką. Žmonės neatsisako, skiepijasi, neturime sunaikintų, nepanaudotų vakcinų. Ką gauname, tą ir suvakcinuojame, procesas pakankamai sklandžiai vyksta“, – LRT.lt teigė Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

R. Šimašius: džiaugiuosi, kad sprendimas buvo priimtas

Vilniaus miesto mero Remigijus Šimašius komentuodamas vakcinų perskirstymą sakė, kad visas šią savaitę gautas vakcinas ketinama sunaudoti iki sekmadienio. Meras teigė, kad situacija Vilniaus regione yra sudėtinga, todėl tikimasi suskiepyti visus galinčius pagal prioritetus ir norinčius tai padaryti. Sostinėje jau skiepijama 55+ amžiaus grupė.

„Akivaizdu, kad procesas nebuvo sklandus. Akivaizdu ir tai, kad mes, kaip ir dauguma savivaldybių, visą laiką sakėme, kad tų skiepų trūksta, jų reikia daugiau. Matau, kad Vyriausybė remiasi tam tikrai duomenimis, <...> man atrodo, kad sprendimas yra pagrįstas, bet blogai iškomunikuotas“, – apie vakcinų perskirstymą kalbėjo R. Šimašius.

Sostinės meras sakė suprantantis kitų merų pasipiktinimą dėl to, kad iš pradžių apie vakcinas buvo suteikiama viena informacija, o paskui staiga pranešama, kad visgi jie vakcinų negaus. Jis sakė, kad tokioje sitaucijoje reaguotų lygiai kaip ir kiti merai, bet linkėjo Vyriausybei stiprybės priimant sprendimus.

„Ir šiai dienai, po šitų kiekių, mes esame toli gražu ne daugiausia 100 tūkst. gyventojų gavę, kiti miestai kai kurie turi gerokai daugiau gavę. Bet labai džiaugiuosi, kad toks sprendimas buvo priimtas, o jei buvo netinkamai komunikuota, tikiuosi, buvo atsiprašyta“, – komentavo Vilniaus meras.

R. Šimašius teigė, kad apie papildomus vakcinų kiekius sužinojo, kaip ir kiti merai, pirmadienį.

Kritikuoja ir prezidentūra

Apie tokį vakcinų perskirstymą paklaustas prezidento vyr. patarėjas Simonas Krėpšta antradienį komentavo, kad tokio sprendimo logiką suprasti galima, bet jo įgyvendinimas nėra tinkamas.

„Mes girdėjome, kad pranešimas apie mažinamus vakcinų kiekius regionams buvo pateiktas vos prieš kelias valandas iki fakto. Miestai turėjo atšaukti suplanuotą skiepijimą ir tai, be abejo, neprisideda prie sklandaus skiepijimo.

Tokią situaciją padėtų suvaldyti normali sistema, kur būtų aiškiai pasakyta, kad juodos savivaldybės tam tikrą laiką gauna daugiau vakcinų ir visi aiškiai bei skaidriai žinotų, kad jeigu kita savivaldybė taps juoda, susirgimų skaičius išaugs, ji gaus papildomų vakcinų. Tokia sistema ir sklandus jos įgyvendinimas būtų daug prasmingiau ir nekeltų papildomų aistrų“, – teigė šalies vadovo vyr. patarėjas.

Sprendimas buvo neišvengiamas

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys LRT RADIJUI antradienį ryte teigė, kad Vilniaus regione situacija yra itin sudėtinga, todėl reikalingas solidarumas.

„Vakcinos buvo skirtos todėl, kad Vilniuje šiuo metu yra ypatingai sudėtinga situacija, išskirtinai sudėtinga. Savaitgalis buvo labai įtemptas, matėme, kaip Vilniuje pildosi lovos ir reanimacijos jau pasiekė gruodžio situaciją, kai Lietuva pagal sergamumą buvo pirma pasaulyje ir Europoje. Mes apskritai šios pandemijos metu esame priversti priiminėti daug įvairių ir greitų sprendimų“, – teigė A. Dulkys.

Ministras tikino, kad dėl perskirstytų vakcinų revakcinacija savivaldybėse nevėluos.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad toks sprendimas buvo neišvengiamas dėl itin suprastėjusios Vilniaus regiono epideminės situacijos.

„Vertiname kaip neišvengiamybę. Todėl, kad per šį savaitgalį ženkliai suprastėjo situacija Vilniaus regiono klasterio ligoninėse ir tikrai turime mažai reanimacijos vietų, ir dėl to, kad jų būtų, reikia stabdyti daugiau planinės pagalbos, ir tai yra labai blogai. Iš esmės Vilniaus regione tokia situacija yra susiklosčiusi“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Jis sutiko, kad toks SAM sprendimas buvo netikėtas kitų savivaldybių vadovams. Tačiau, pasak premjerės, koronaviruso statistika taip pat kinta netikėtai ir į tai Vyriausybė privalo reaguoti.

„Kadangi tą informaciją savivaldybės gauna pakankamai anksti, aš bijau, kad mes neturime tokio komforto, kad informuotume prieš dvi savaites, kad bus taip po dviejų savaičių, nes tikrai nei vakcinų tiekimai yra pakankami, kad visos savivaldybės gautų pakankamai, nei situacija yra linijinė, kad mes tikrai žinotume, kas bus po dviejų savaičių. Reikėjo reaguoti skubiai, skubiai mes ir reagavome“, – komentavo I. Šimonytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt