Lietuvoje

2021.04.27 13:20

Baksnoja į pasenusią sistemą: vienmandatininkai tapo antraisiais merais, o savivaldos lyderiams reikia riboti kadencijas?

LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.04.27 13:20

Seime ir toliau diskutuojant dėl rinkimų sistemos pokyčių, konservatorius Andrius Vyšniauskas pastebi, kad dalis parlamento vienmandatininkų dažnai įsijaučia tarsi į antrųjų savo rajonų, kuriuose yra išrinkti, merų, o ne į tautos atstovų vaidmenį, tad, anot jo, būtina diskutuoti apie pokyčius rinkimuose. Kartu politikas mano, jog reikia riboti ir merų kadencijas. Jam pritaria opozicinių „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė, tačiau pabrėžia, jog šie pakeitimai turi atsirasti Konstitucijoje.

Dabar Seimo nariai renkami pagal mišrią rinkimų sistemą: 70 parlamentarų renkami daugiamandatėje ir 71 – vienmandatėse apgygardose. Seime sudaryta darbo grupė, sprendžianti, kaip galima pakoreguoti šią ir kitų rinkimų sistemas.

Be to, po praėjusios savaitės Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, Seimas per šiuos dvejus metus privalės pakeisti Konstituciją.

Apie tai, kaip planuojama pakeisti rinkimų sistemą Lietuvoje, politikai ir politologai diskutavo pirmadienio vakarą laidoje „LRT forumas“.

LRT forumas. Valdantieji nusprendė persvarstyti rinkimų tvarką: ar Seimo nariai toliau bus renkami vienmandatėse apygardose?

Konservatoriai savo iniciatyvas žada pristatyti kitą savaitę

Seimo darbo grupės dėl rinkimų sistemos pakeitimų vadovas, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas A. Vyšniauskas teigė, kad rinkimų sistemos pokyčių reikia dėl to, kad partijų atstovai turi ne vieną pasiūlymą šiuo klausimu, dalis anksčiau padarytų pakeitimų galimai kertasi su Konstitucija.

„Šitas laikotarpis – pusantrų metų – yra be jokių nacionalinių rinkimų, tai mes manome, kad tai yra laikas, kai galime rasti konsensusą“, – pastebėjo A. Vyšniauskas.

Jis neatskleidė, kokius pokyčius siūlo TS-LKD. Anot A. Vyšniausko, partijoje dėl to vyksta diskusija, iniciatyvos bus pristatytos kitą savaitę.

Laidoje dalyvavęs laikinasis opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad, jo manymu, trūksta aiškumo, kaip norima keisti rinkimų sistemą.

„Ar nėra taip, kad siekiama kažkaip tas žaidimo taisykles pastūmėti sau naudinga prasme?“ – kėlė klausimą M. Sinkevičius.

Jis pažymėjo, kad socdemai didelių pakeitimų imtis nesiūlo, tačiau, pasak M. Sinkevičiaus, būtina įgyvendinti KT sprendimą, kuriuo nutarta, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Vieni netiki noru rasti bendrus sprendimus, kiti ragina nekurti sąmokslo teorijų

Opozicijoje dirbančių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narė A. Širinskienė teigė įtarianti, kad konservatoriai ketina imtis esminių rinkimų sistemos pokyčių ir iš tikrųjų jau yra nusprendę, ką nori keisti.

„Šiandien ponas A. Vyšniauskas nieko nežino, bet prieš kuriant darbo grupę šis švaistėsi tokiais sakiniais, kad prezidento rinkimų tvarka neatitinka jo atliekamų funkcijų. Supraskite, reikia keisti prezidento rinkimų tvarką. Iš karto buvo pulta aiškinti, kad reikia atsisakyti vienmandačių apygardų, jose prarandami balsai, turi būti daugiamandatės apygardos. Paskui kalbėta, kad turi būti komitetai sutvarkyti ir taip toliau. Tai čia yra prieš žmones pakviečiant sėsti prie derybų stalo“, – dėstė A. Širinskienė.

„Valstietės“, kurios bendražygiai nutarė pasitraukti iš darbo grupės dėl rinkimų sistemos pakeitimų, nuomone, mėginimas ieškoti kompromiso nėra nuoširdus, tai tėra diskusijų imitacija, mat viskas jau yra suplanuota. A. Širinskienė pažymėjo, kad LVŽS palaiko Seimo narių rinkimo vienmandatėse apygardose sistemą.

„Tikrai nemanau, kad iš žmonių reikėtų atimti tiesioginių rinkimų galimybes, [...] ir frakcija, kiek aš diskusijas joje girdžiu, yra lygiai tokios pat nuomonės“, – aiškino politikė.

Ji neslėpė mananti, jog TS-LKD inicijuojami rinkimų sistemos pakeitimai yra palankūs būtent jiems patiems.

„Darbo grupėje vyksta diskusijos ne dėl smulkių pataisymų. Visi yra susirūpinę tais esminiais pakeitimais, kurie dėl kažkokių priežasčių, kiek į juos bežiūrėtume, susidaro įspūdis, kad tikrai yra palankūs tik vienai politinei jėgai, nes prisiminkime konservatorių situaciją su vienmandatėmis (apygardomis – LRT.lt), prisiminkime konservatorių situaciją su rinkimų komitetais arba netgi su tiesioginiais merų rinkimais, kiek buvo nukentėta, tai supranti, kodėl tada partija inicijavo ir tą pačią darbo grupę“, – komentavo A. Širinskienė.

Konservatorius A. Vyšniauskas, reaguodamas į „valstietės“ pastabas, teigė, jog apie jokius konkrečius pokyčius TS-LKD iš pradžių nekalbėjo, o tik įvardijo rinkimų sistemos akcentus, apie kuriuos esą norėjo pradėti diskusiją. Jis sakė nesureikšminantis LVŽS sprendimo trauktis iš darbo grupės dėl rinkimų sistemos pakeitimų.

„Tai yra tam tikra opozicinio veikimo forma ir tiek“, – pažymėjo parlamentaras.

A. Vyšniauskas kartu patikino, kad TS-LKD dažniausiai, išskyrus kelis nesėkmingus rinkimus, vienmandatėse apygardose laimi daugiau Seimo narių mandatų, negu daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tad, anot jo, argumentai, jog rinkimų sistemos pokyčiai gali būt palankūs konservatoriams, neturi pagrindo.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen laidoje pabrėžė, kad, jos manymu, šiuo metu prioritetą reikia skirti tiesioginių mero rinkimų įteisinimui Konstitucijoje, tačiau šis darbas, kaip pabrėžė ji, yra jau suburtos frakcijų atstovų grupės uždavinys.

Ji priminė, kad Liberalų sąjūdis, be to, kad siūlo sumažinti kandidatams į Seimo narius taikomą amžiaus cenzą nuo 25 iki 21 metų, didesnių pakeitimų rinkimų sistemai nesiūlo. Kartu V. Čmilytė-Nielsen kritiškai įvertino LVŽS sprendimą trauktis iš darbo grupės dėl rinkimų sistemos pakeitimų.

„Nereikėtų kurti sąmokslo teorijų, kad kažkas yra planuojama už nugaros, kaip tik daroma, kaip galima atviriau, raginant diskutuoti, raginant ieškoti bendro sprendimo“, – į A. Širinskienę kreipėsi V. Čmilytė-Nielsen.

Baksnoja pirštu į pasimetusius vienmandatininkus

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė, politologė Ainė Ramonaitė pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje galiojanti mišri Seimo rinkimų sistema turi nemažai trūkumų, bet kartu pastebėjo, kad dėl jos pakeitimų surasti bendrą kalbą politikams bus itin sunku.

Jai pritarė Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė. Tiesa, anot jos, dabartinė Seimo rinkimų sistema, Seimo galios leidžia parlamentui kontroliuoti ir kitas valdžios institucijas, taip sukuriant atsvarą.

„Įsivaizduokite, atėjo prezidentas R. Paksas ir, jeigu nebūtų atsvaros, kurią mes turime, tai įdomu, kaip prezidentas R. Paksas būtų elgęsis toliau“, – pažymėjo politologė.

Anot jos, svarbiausia, kad rinkimų tvarka užtikrintų politinės sistemos stabilumą.

„Jeigu mes norime stabilios partinės ir politinės sistemos, tai reikia viską daryti, kad kuo mažiau politinių partijų patektų į parlamentą“, – pabrėžė J. Novagrockienė.

Profesorė tvirtino, kad į parlamentą turėtų būti renkamos tik koalicinį potencialą turinčios politinės jėgos.

„Iš kitos pusės, turiu tokią net eretinę nuostatą – mažumoms suteikti kažkokią privilegiją rinkimuose, bet jokiu būdu nežeminti 5 procentų kartelės visoms politinėms partijos“, – svarstė politologė.

Konservatorius A. Vyšniauskas, kalbėdamas apie Seimo rinkimų sistemą Lietuvoje, atkreipė dėmesį, kad vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti parlamentarai, panašu, yra pasimetę, kam jie atstovauja. Be to, jo manymu, dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad rinkėjai balsuoja tik už asmenybes, numodami ranka į partiją, kurios sąraše kandidatas yra.

„Dažniausiai vienmandatės veikia kaip tam tikras „bonusas“ laiminčiai politinei partijai, balsuojama tokiomis bangomis arba blokais. Juo labiau, kad antrasis turas yra labiau balsavimas „prieš“, o ne „už“.

Iš tikrųjų tie parlamentarai, kurie renkami vienmandatėse, ir tai yra jų vienintelė atrama, jie labai dažnai veikia ne kaip parlamentarai, o kaip ūkiški to rajono merai, kaip antri merai“, – aiškino konservatorius.

Prezidento rinkimų sistemos keisti neketina

Politologė A. Ramonaitė, kalbėdama apie prezidento rinkimų sistemos galimus pakeitimus, pažymėjo, kad tiek šalies vadovo galių stiprinimas, tiek ir silpninimas gali tapti neracionaliu ar pavojų keliančiu žingsniu.

„Tiesioginiai prezidento rinkimai irgi visokių rizikų sukuria. Mes juk turėjome ir R. Pakso istoriją, [...] dažnai mūsų prezidentai skundžiasi, kad jų galios yra tarsi nepakankamos, žmonės per daug iš jų tikisi, kai išrenka. Kita vertus, stiprinti prezidento galias būtų dar labiau pavojinga, nes tos šalys, kurios turi stiprius prezidentus, dažnai kaip Lotynų Amerika ar Rusija, nueina autoritarizmo keliu. [...]

Tos šalys, kurios turi prezidentus, renkamus parlamente, ramiau gyvena. Bet yra kita problema – tikrai mūsų visuomenės neįtikinsi šitokia reforma, pasipiktinimas būtų tokio masto, kad aš manau, negalime net apie tai kalbėti“, – svarstė profesorė.

Tuo metu konservatorius A. Vyšniauskas pabrėžė, kad Seimo darbo grupė prezidento rinkimų sistemos keisti neketina.

Merai didelių pokyčių nenori

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad, kalbant apie KT sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų, sutarimas tarp parlamento frakcijų, kad reikia keisti Konstituciją, yra.

„Visos frakcijos iš esmės pritaria tam, kad reikėtų keisti Konstituciją, ir sutariame dar ir dėl to, kad visas sudėtingesnes diskusijas dėl galimų (merų – LRT.lt) kadencijų, dėl kitų ginčytinų aspektų galėtume perkelti į tolimesnį etapą, o dabar eiti pačiu siauriausiu Konstitucijos keitimo keliu tiesiog, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai“, – pabrėžė ji.

Laikinasis socdemų pirmininkas M. Sinkevičius, kuris yra ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, savo ruožtu pažymėjo, kad itin svarbu ir kokie bus merų įgaliojimai.

„Merai pageidautų, kad dabartinė situacija, kuri per šešis metus įrodė, kad veikia, kad ji taptų ta status quo, kad de facto taptų de jure“, – aiškino M. Sinkevičius.

Jis tikino, jog merai baiminasi, kad, keičiant Konstituciją, kitus įstatymus, jų galios bus sumažintos.

„Negalime to mero padaryti kaip vazono, kurį padėtume ant stalo ir žiūrėtume“, – teigė M. Sinkevičius.

Politologė J. Novagrockienė tvirtino, kad pasaulyje yra labai įvairių savivaldos modelių, tačiau, jos manymu, merų galių mažinti nereikėtų.

„Mes turime labai daug pasaulyje skirtingų savivaldybės modelių, kur, pavyzdžiui, meras yra pakankamai stiprus, turi net veto teisę, jeigu balsuoja taryba, priimdama kažkokius vienokius ar kitokius sprendimus, kur meras yra, pirmiausia, politinis lyderis, yra tokių modelių, kur meras yra ir administracijos vadovas, ir tarybos pirmininkas“, – teigė ji.

Prabilo apie kadencijų ribojimą

Tuo metu politologė A. Ramonaitė spėjo, kad daugiausia ginčų, parlamente diskutuojant dėl merų galių, kils dėl noro riboti merų kadencijas.

„Ypač dėl kadencijų, tai, aš manau, čia bus didžiausias mūšis, nes mes žinome, kad yra tokių merų, kurie be perstojo daugybę metų valdo ir jie darys viską, kad tos kadencijos nebūtų ribojamos“, – spėjo mokslininkė.

Ji pati teigė pritarianti politikų svarstymams, kad merų kadencijas vis dėlto reikėtų riboti.

„Merai tikrai turi administracinio resurso labai daug ir sykį įsitvirtinę, paskui jau kyla klausimai, kiek ten yra demokratija, kiek ten kita forma“, – pažymėjo A. Ramonaitė.

„Valstietė“ A. Širinskienė teigė nesipriešinanti merų kadencijų ribojimui, tik pažymėjo, jog tai turi būti įrašyta Konstitucijoje.

„Neapibrėžti merų kadencijų Konstitucijoje būtų antikonstituciška“, – tvirtino politikė.

Merų kadencijų ribojimui pritarė ir konservatorius A. Vyšniauskas.

„Tai paskatintų rotaciją tarp savivaldos ir parlamento. Pateiksiu pavyzdį. Jei būtume turėję kadencijas anksčiau, tai Socialdemokratų partija nebeturėtų problemos dėl partijos lyderio, nes Mindaugas (Sinkevičius – LRT.lt), jau atidirbęs dvi kadencijas, labai ramiai galėtų būti išrinktas vienmandatėje apygardoje Seimo nariu ir tokiu būdu vyktų atsinaujinimas“, – kalbėjo parlamentaras.

Parengė Gytis Pankūnas

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt