Eligijaus Masiulio namuose 2016-ųjų gegužės 12 dieną atlikta krata

Lietuvoje

2021.05.12 05:30

5 metai po „MG Baltic“ skandalo: perbraižytas Lietuvos politinis žemėlapis ir vis dar besitęsiantys teismai

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.05.12 05:30

„Esu žmogiškąja prasme labai sukrėstas“, – 2016-ųjų gegužės 12-ąją po jo namuose atliktos kratos sakė tuometis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Tačiau, atrodo, labiau už jį buvo sukrėsta šalis, iki tol nemačiusi tokio masto politinės korupcijos skandalo.

2016-ųjų gegužės 12-oji, ketvirtadienis. Pranešama apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka kratas Liberalų sąjūdžio vedlio, Seimo nario E. Masiulio namuose, darbo vietoje, automobilyje. Netrukus paaiškėja – per vieną iš kratų politiko namuose rasta 242 tūkst. eurų.

Prokuroras Justas Laucius atskleidžia – įtariama, kad įspūdinga pinigų suma yra kyšis, kurį E. Masiulis galimai gavo iš koncerno „MG Baltic“ tuometinio viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Tą pačią dieną R. Kurlianskis sulaikomas, įtariant papirkimą, o vėliau ir suimamas. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis buvo laikomas beveik 20 dienų.

Išaušta gegužės 13-oji, penktadienis. Jau ryte paskelbiama, kad E. Masiulis ne tik traukiasi iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pozicijos, bet ir atsisako Seimo nario mandato.

„Ši diena yra pati juodžiausia mano gyvenime. Puikiai suprantu, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių negaliu toliau vadovauti Liberalų sąjūdžiui“, – tądien partijos išplatintame pranešime skelbė E. Masiulis.

Dėl per trumpo iki rinkimų tuomet likusio laiko E. Masiulio vietos Seime niekas nebeužėmė. Partijos laikinuoju vadovu tuomet tapo Antanas Guoga, tačiau vos po poros dienų jis tokios pozicijos atsisakė ir netrukus partijai vadovauti ėmėsi Remigijus Šimašius.

Tačiau E. Masiulis ir R. Kurlianskis nebuvo vieninteliai, kuriems buvo pareikšti įtarimai vadinamojoje „MG Baltic“ byloje. Teisėsaugai aiškinantis galimų nusikaltimų aplinkybes, įtarimai buvo pareikšti dar dviem liberalams, Seimo nariams Gintarui Steponavičiui, buvusiam E. Masiulio pavaduotoju partijoje, ir Šarūnui Gustainiui. Įtarimų sulaukė ir „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Be to, teisėsauga įtarimus pareiškė ir trims juridiniams asmenims: Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui „MG Baltic“.

Iš viso byloje kaip liudytojai apklausti keliasdešimt skirtingoms partijoms priklausančių politikų, institucijų bei verslo įstaigų atstovų. Tyrimo metu buvo atskleisti ir kiti ryšiai, lėmę ir poros konservatorių partijos atstovų – Lauryno Kasčiūno bei Manto Adomėno – laikiną narystės sustabdymą arba visišką pašalinimą iš partijos. Teisėsauga atskleidė ir kurie politikai įtakai nepasidavė.

2018-ųjų birželio 7 dieną, praėjus daugiau nei dvejiems metams po atliktų kratų, Vilniaus apygardos teisme buvo atversta galimos politinės korupcijos byla. Tiesa, ilgai pirmasis posėdis netruko, jis buvo nutrauktas dėl to, kad nedalyvavo vienas iš kaltinamųjų.

Nuo pirmojo posėdžio dienos praėjo jau beveik treji metai, tačiau teisminis procesas vadinamojoje „MG Baltic“ byloje vyksta iki šiol. Visi kaltinamieji savo kaltę neigia. E. Masiulis tvirtina, kad per kratą jo namuose rasti pinigai buvo paskola, esą pinigus jis iš R. Kurlianskio pasiskolino nekilnojamajam turtui įsigyti.

Ši diena yra pati juodžiausia mano gyvenime. Puikiai suprantu, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių negaliu toliau vadovauti Liberalų sąjūdžiui.

– E. Masiulis

Kai kurie bylos epicentre atsidūrę politikai iš aktyvios politikos pasitraukė. Mandato atsisakęs E. Masiulis į Seimą nebegrįžo, nors, tiesa, ketino kandidatuoti į Klaipėdos merus, bet rinkimų biuletenyje jo pavardė neatsirado.

Baigęs kadenciją Seime daugiau nebedirbo Š. Gustainis. Per 2016 metų spalį vykusius parlamento rinkimus dar vienai kadencijai į Seimą buvo išrinktas G. Steponavičius, bet 2020 metais laimės rinkimuose jis nebebandė.

2016-ųjų liepos pabaigoje apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato, pranešė V. Gapšys. 2016–2020 metų Seime jo nebuvo, tačiau kartu su Darbo partija jis pateko į 2020–2024 metų kadencijos Seimą.

Frakcijoje stojo tyla

Tuo metu, kai kilo politinės korupcijos skandalas, Liberalų sąjūdis turėjo iš 16-os parlamentarų sudarytą frakciją. Vienu jos nariu buvo dabartinis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis. Jis pasakojo gana gerai atsimenantis, kada ir kaip pirmą kartą išgirdo apie kratas E. Masiulio namuose ir jam reiškiamus įtarimus.

„Mes apie tai sužinojome per frakcijos posėdį. Vyko frakcijos posėdis, frakcijos darbuotoja pasakė ar G. Steponavičius pasakė, kad vyksta tokie veiksmai, kad Eligijus sulaikytas (E. Masiulis nebuvo sulaikytas – LRT.lt), kad vyksta kratos, kad kai turės daugiau informacijos, pasakys.

Frakcijoje kurį laiką buvo tyla. Visiems tai buvo, be jokios abejonės, labai netikėta ir buvo didelis nustebimas, sukrėtimas. Niekas tikrai nė neįtarė, kad taip gali atsitikti“, – pasakojo dabar Darbo partijai priklausantis A. Mazuronis.

Jis prisiminė, kad netrukus po to buvo sušauktas partijos valdybos posėdis, jame dalyvavo ir E. Masiulis. Jame jis pranešė apie pasitraukimą tiek iš partijos pirmininko, tiek iš Seimo nario pareigų. Vietoje jo partijos laikinuoju pirmininku tapo A. Guoga.

„Jis pakalbėjo, pristatė situaciją, kas vyksta, kokie procesiniai veiksmai vyksta, kokie įtarimai yra. Kadangi buvo pasirašęs dokumentus, jis daug ko negalėjo pasakyti. Kiek galėjo, tiek papasakojo. Pasakė, kad mato geriausią galimybę gintis – pasitraukti iš visur. Valdyba normaliai priėmė šitą sprendimą. Pakankamai logiškai jis pats priėmė viską“, – kalbėjo parlamentaras.

Ką ten kalbėsi apie tą bylos eigą... Tiesą sakant, aš net nelabai žinau, kuo ten kaltinama Darbo partija.

– A. Mazuronis

Jis sakė, kad partijoje tvyrojo „blaivus požiūris“, kad niekas nežino, kaip viskas vyko iš tikrųjų ir kad reikia laukti, kol į klausimus atsakys teisėsauga, teismai. Tiesa, A. Mazuronis apgailestavo, kad net praėjus penkeriems metams atsakymų vis dar nėra.

O atsakymų laukia ir Darbo partija, su kuria į Seimą A. Mazuronis buvo išrinktas 2020-ųjų spalį. Tiesa, politikas teigė, kad bylos eiga nesidomi, nes tai yra advokatų darbas.

„Ką ten kalbėsi apie tą bylos eigą... Tiesą sakant, aš net nelabai žinau, kuo ten kaltinama Darbo partija. Darbo partija pripratusi prie nuolatinių kaltinimų, nelabai mes sekame. Yra advokatai, vyksta teisminis procesas, laukia visi atsakymų. Tiek ir žinau apie tą bylą“, – teigė A. Mazuronis.

Lemtingą dieną dar pamena ryškiai

Penkeri metai praėjo nuo dienos, kai per kratą E. Masiulio namuose teisėsauga rado įspūdingą sumą grynųjų, o jo politinė karjera nuėjo vėjais. Buvęs parlamentaras portalui LRT.lt pasakojo dar gana ryškiai atsimenantis tą dieną, kai į jo duris pasibeldė pareigūnai.

„Puikiai atsimenu tą dieną ir, matyt, atsiminsiu visą likusį savo gyvenimą. Tokių dienų būna kartą per visą gyvenimą. Kai kuriems žmonėms jų išvis nebūna. <...>

Diena, kaip pamenu, buvo įprasta. Atsikėliau, ruošiausi važiuoti į Seimą, turėjo vykti Seniūnų sueiga, buvo suplanuota visa diena renginių, Seimo posėdis. Taip pat, kaip įprasta, važiuodamas į darbą, vaikus nuveždavau į mokyklą.

Taip ir įvyko, kad jau apsirengęs, eidamas pro duris į darbą, vežti vaikų į mokyklą, laiptinėje pamačiau didelį būrį pareigūnų. Jie pasisakė, dėl ko atėjo, visą dieną vyko kratos“, – prisiminė E. Masiulis.

Jis kalbėjo, kad 2016-ųjų gegužės 12-oji buvo esminis lūžis jo profesiniame gyvenime, užbaigęs 20 metų trukusią politiko karjerą. Paskui, kai dėl kilusio skandalo turėjo atsisakyti visų politinių pareigų, E. Masiulis ėmėsi verslo – įkūrė konsultacijų įmonę, konsultuojančią verslo subjektus komunikacijos, reklamos klausimais. Šia veikla buvęs politikas užsiima ir šiandien.

Tiesa, kaltinimų byloje sulaukęs E. Masiulis sakė besitikintis, kad teisminis procesas neužsitęs per ilgai: „Negali žmogus gyventi visą gyvenimą tik teismo procese, tik vykti į teismo posėdžius. Noriu ir viliuosi, kad tie posėdžiai greičiau pasibaigtų.

Puikiai atsimenu tą dieną ir, matyt, atsiminsiu visą likusį savo gyvenimą. Tokių dienų būna kartą per visą gyvenimą. Kai kuriems žmonėms jų išvis nebūna.

– E. Masiulis

Aišku, žiūrint racionaliai, jei pasibaigė byla apygardos teisme, tai dar nereiškia, kad bus padėtas taškas šitame teisminiame procese, nes kuri nors pusė gali būti nepatenkinta sprendimu, skųsti jį aukštesnės instancijos teismui. Matyt, procesas dar kurį laiką tęsis.“

Koncernas: bylą vertiname kaip politizuotą

Portalas LRT.lt komentaro kreipėsi ir į koncerną „MG Baltic“. Jo komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis raštu perduotame komentare nurodė, kad nestebina tai, jog byla yra nagrinėjama klampiai.

„Teisme fantazija išsisėmė, kai tapo būtina remtis faktais ir argumentais, o ne pokalbių nuotrupomis. Kaltinimai juridiniam asmeniui yra absurdiški ir vertiname, kad teismo sprendimu turi būti panaikinti“, – nurodoma komentare.

Bylą vertiname kaip politizuotą, grubiai pažeidžiančią esmines žmogaus teises ir laisves, o kaltinimus koncernui – kaip neturinčius jokio pagrindo.

– „MG Baltic“ atstovas T. Mačiukaitis

T. Marčiukaitis taip pat teigė, kad šios istorijos eskalavimas buvo patogus prastiems politikams be įkvėpimo, be to, tai formavo viešąją nuomonę ir padarė neigiamos įtakos, tačiau įprastos koncerno veiklos sutrikdyti negalėjo.

„Bylą vertiname kaip politizuotą, grubiai pažeidžiančią esmines žmogaus teises ir laisves, o kaltinimus koncernui – kaip neturinčius jokio pagrindo“, – komentavo T. Marčiukaitis.

Situacijos aiškinimasis Seime virto įstatymo projektais

Vystantis teisminiam galimos politinės korupcijos bylos procesui, atskiras procesas buvo užgimęs ir Seime. Parlamentiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kuriam tuo metu vadovavo Vytautas Bakas, buvo suteiktos laikinosios tyrimo komisijos teisės ir Seimo nariai ėmė aiškintis, kas ir kaip vyko.

„Mes parodėme visuomenei kelių stambių verslo grupių per kelerius metus darytą poveikį politinei sistemai, kaip tai buvo daroma. Įvardijome visuomenei tas interesų grupes, parodėme jų modus operandi, kaip tai vyksta.

Parodėme, kaip yra finansuojamos, tarkime, rinkiminės kampanijos, kaip yra veikiama strateginiuose sektoriuose, kur vyksta didžiausi valstybės užsakymai, leidžiami didžiausi pinigai viešųjų pirkimų srityje. Mes parodėme tam tikras politinės korupcijos veikimo schemas ir jas išviešinome“, – komentavo V. Bakas.

Portalas LRT.lt primena, kad V. Bakas su koncernu „MG Baltic“ susirėmė ir teisme. Ginčas tarp koncerno ir parlamentaro kilo po to, kai bendrovė teismui apskundė buvusio NSGK pirmininko teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius ir jis padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.

Dabar jau gal ir pamirštame, bet tuo metu buvo laikas, kai visuomenė, kuri labiau išmano politikos užkulisius, kalbėdavo apie tai, kad sprendimai priimami kažkur verslo trikampiuose, stambių verslininkų biuruose, bet ne Seime ar Vyriausybėje.

– V. Bakas

„MG Baltic“ komunikacijos direktorius T. Marčiukaitis metų pradžioje, komentuodamas žiniasklaidai teisminį procesą, V. Bako pasisakymus vadino melu, o NSGK tyrimą – „pseudotyrimu, kuris neatitiko net minimalių teisinės valstybės principų“. Pats V. Bakas portalui LRT.lt tai vadino persekiojimu teismuose.

„Po to, remiantis tyrimo rezultatais, buvo parengti ir priimti svarbūs visuomenei įstatymai – ir lobistinės veiklos, ir partijų finansavimo, buvo sugriežtinta atsakomybė už korupcinius nusikaltimus.

Parlamentinio tyrimo tikslas buvo pakeisti teisės aktus taip, kad nusikalsti ar imtis korupcinių veikų tiesiog neapsimokėtų. <...> Prieš penkerius metus pagrindinis tikslas buvo sugrąžinti politiką, sugrąžinti sprendimų priėmimą į Seimą, į valdžios institucijas. Dabar jau gal ir pamirštame, bet tuo metu buvo laikas, kai visuomenė, kuri labiau išmano politikos užkulisius, kalbėdavo apie tai, kad sprendimai priimami kažkur verslo trikampiuose, stambių verslininkų biuruose, bet ne Seime ar Vyriausybėje“, – portalui LRT.lt pasakojo V. Bakas.

Politikas taip pat kalbėjo, kad per penkerius metus buvo padarytas visuomenės šuolis. Jis vardijo, kad buvo susitvarkyta su neleistino lobizmo problemomis, politikai privalo deklaruoti patiriamą poveikį, o šešėlyje esantiems lobistams veikti yra vis sunkiau. Dėl to, kaip sakė V. Bakas, visuomenė gali matyti, kas daro poveikį politikams.

Proveržiu Seimo narys vadino ir tai, kad buvo sustiprintos teisėsaugos institucijos, joms suteiktos teisės, kurių jos anksčiau neturėjo. Laimėjimu V. Bakas vadino ir civilinio turto konfiskavimo įstatymo priėmimą, mat neteisėtai pralobę asmenys gali prarasti neleistinu būdu užgyventą turtą.

Istorijoje – ir prezidentės pavardė

Prieš pat prasidedant teisminiam procesui, pasirodė dar viena netikėta žinia. 2018-ųjų pavasarį portalas lrytas.lt pradėjo skelbti elektroninius laiškus. Juose užfiksuotas kone porą metų trukęs tuomet pareigas ėjusios prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Liberalų sąjūdžiui vadovavusio E. Masiulio susirašinėjimas. Laiškai datuoti 2014–2016 metais.

Kaip tuomet skelbė lrytas.lt, laiškų turinys leido suprasti, kad buvęs populiarus politikas E. Masiulis buvo tapęs ir savotišku tarpininku tarp šalies vadovės ir jos viešai peikiamų koncerno „MG Baltic“ vadovų. Elektroniniai laiškai tuomečiam liberalų lyderiui buvo siunčiami iš adreso tulpes@lrpk.lt.

D. Grybauskaitė tuomet LRT TELEVIZIJAI pripažino susirašinėjusi su E. Masiuliu, tačiau tvirtina negalinti patvirtinti iš elektroninio pašto tulpes@lrpk.lt siųstų laiškų autentiškumo, nes jie esą nėra išsaugoti prezidentūros serveriuose.

Paviešintame susirašinėjime matyti, kad prezidentė su E. Masiuliu aptarinėjo politines aktualijas, sprendimų priėmimą Seime, atskirus politikus bei kandidatus į pareigybes, pavyzdžiui, generalinio prokuroro pareigas.

Skelbta, esą iš to paties pašto prezidentė siuntė laiškus ir buvusiems premjerams Algirdui Butkevičiui bei Sauliui Skverneliui, tačiau jie nebuvo paskelbti viešai.

Po tokių laiškų pasirodymo prezidentę itin kritikavo tuomečiai valdantieji „valstiečiai“.

Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš.

– D. Grybauskaitė

„Matome tą mums brukamą fasadinį vaizdą, o realų vaizdą, manau, daug politikų galėtų pasakyti, ir ponas (ekspremjeras Algirdas – BNS) Butkevičius, ir aš. <...> Galiausiai tai iliustruoja tas „tulpių paštas“, ką apie mūsų politikus mano, ką daro. Tai yra nesurežisuota, nepateikti iš anksto klausimai interviu, bet tiesiog tokia realybė yra“, – 2018-aisiais „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.

Apie vadinamąjį „tulpių paštą“, kaip manoma, metiniame pranešime užsiminė ir pati tuometė šalies vadovė.

„Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“, – 2018 metais skaitydama metinį pranešimą Seime pareiškė prezidentė D. Grybauskaitė

Atvėrė kelią „valstiečiams“

Prieš penkerius metus užviręs politinės korupcijos skandalas perdėliojo ir Lietuvos politinį žemėlapį. Nėra aišku, ką 2016 metų Seimo rinkimai būtų atnešę Liberalų sąjūdžiui ir E. Masiuliui, tačiau panašu, kad jei ne kilęs skandalas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nebūtų triumfavusi prieš daugiau nei penkerius metus vykusiuose rinkimuose.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis portalui LRT.lt komentavo, kad politinės korupcijos skandalas pasiuntė rimtą žinutę politikams, partijų lyderiams ir tai yra teigiama to pasekmė.

„Skaidrumo atžvilgiu tai yra pliusas. Tai buvo tam tikras lūžis ir liberalai netapo, o panašu, kad ir netaps, dominuojančia partija Lietuvos dešinės lauke. Konservatoriai išvengė delegacijos į mažesnįjį partnerį ir Lietuva negavo premjero E. Masiulio“, – komentavo M. Jastramskis.

Be to, anot politologo, sunku pasakyti, ar be „MG Baltic“ skandalo būtų susikūrusi Laisvės partija. Tiesa, jis teigė, kad negalima atmesti, kad ir be skandalo dalis Liberalų sąjūdžio narių, kurie vėliau ir sukūrė Laisvės partiją, vis tiek būtų atskilę dėl ideologinių priežasčių.

„Bet tai buvo vienas iš katalizatorių, kad reikia atsisieti nuo Liberalų sąjūdžio pavadinimo“, – sakė politologas.

Skaidrumo atžvilgiu tai yra pliusas.

– M. Jastramskis

Visgi, M. Jastramskio teigimu, rodikliai nerodo, kad kilęs politinės korupcijos skandalas būtų smarkiai paveikęs bendrą lietuvių pasitikėjimą politine sistema.

„Iš tikro, 2016 metais pasitenkinimas demokratija net ir padidėjo, siejant su tuo, kad nepriklausoma nauja jėga – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – surinko daugiau mandatų.

Bet, aišku, kalbant apie partijas, kaip buvo dugne pasitikėjimas jomis, kad ir kokį rodiklį imsime, taip ir liko. Mano išvada būtų tokia, kad nepadėjo, bet patvirtino iki tol buvusias neigiamas žmonių nuostatas, partijų, kaip uždarų elito grupių, tarnaujančių turtingųjų interesams, įvaizdį“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Politologas kalbėjo, kad jei ne prieš penkerius metus kilęs skandalas, LVŽS nebūtų išplėšusi pergalės 2016 metų Seimo rinkimuose. Pasak jo, nemaža dalis rinkėjų, kurie neturi polinkio nei į kairės, nei į dešinės ideologijas, buvo neapsisprendę.

„Tą nemažą rinkėjų dalį būtų atsiriekę liberalai antruose turuose, kadangi jie tuo metu buvo tokie, kad tiko ir dešiniesiems, bet iš bėdos už juos galėjo balsuoti ir kiti rinkėjai. Manau, kad tas peizažas būtų buvęs visiškai kitoks 2016 metų Seimo rinkimuose. „Valstiečiai“ buvo įgalinti šio skandalo. Kad ir ką jie kalbėtų apie atstovavimą rinkėjams, savo pergales ir t. t., faktas tas, kad iki „MG Baltic“ skandalo jie nebuvo reitingų viršūnėse.

Be to, buvo didelė dalis neapsisprendusių rinkėjų, jie juos patraukė, nes liberalų įvaizdis labai stipriai susvyravo ir jie nebegalėjo būti ta jėga, kuri didesnei daliai rinkėjų tiktų“, – portalui LRT.lt komentavo politologas M. Jastramskis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.