Lietuvoje

2021.04.22 21:13

Bubnys apie pasitraukimą iš „Nacionalinio susivienijimo“: jie teigė, kad atstatydinus Jakubauską situacija bus panaši į 1940-ųjų birželio

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.04.22 21:13

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras turi naują vadovą – Seime slaptu balsavimu juo patvirtintas istorikas Arūnas Bubnys. Apie tai, kas jo laukia posto ir apie tikslus naujose pareigose jis pasakojo LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.

– Ateinate į postą, kur politikos ir politikų netrūks, tačiau politika bent jau jums nėra visiškai svetima. Su „Nacionaliniu susivienijimu“ pretendavote tapti šio Seimo nariu. Ar tiesa, kad partiją ir Vilniaus valdybos skyrių palikote tik po to, kai buvo atleistas Adas Jakubauskas ir buvote paminėtas kaip vienas iš kandidatų jį pakeisti?

– Mano tam tikri nesutarimai su partija „Nacionalinis susivienijimas“ prasidėjo anksčiau, kai prasidėjo tam tikra priešprieša tarp centro istorikų ir buvusio generalinio direktoriaus profesoriaus Ado Jakubausko. Partija „Nacionalinis susivienijimas“ užėmė labai, sakyčiau, kategorišką buvusio generalinio direktoriaus gynimo poziciją ir mane stebino, nors buvau šios partijos narys, kad, mano nuomone, nelabai buvo kreipta dėmesio ir nelabai domimasi, kodėl su kolegomis istorikais oponuoju buvusiam generaliniam direktoriui. Nelabai buvo domimasi, kodėl užimu tokią poziciją, kokios mūsų nesutarimų priežastys, pagrindiniai klausimai.

Vieną kartą buvo pokalbis su Vilniaus miesto valdyba ir visa tai buvo tik per poros mėnesių laikotarpį, o partija toliau užėmė labai kategorišką A. Jakubausko gynimo poziciją. Netgi buvo teigiama, kad jeigu jis bus atstatydintas, kils didelė grėsmė Lietuvai, situacija bus panaši į 1940-ųjų birželio mėnesio situaciją, kai Lietuva buvo sovietų okupacijos išvakarėse. Žinoma, tokia pozicija man buvo nepriimtina ir tai buvo viena iš svarbių priežasčių, kodėl išstojau iš partijos.

Dienos tema. Bubnys apie pasitraukimą iš „Nacionalinio susivienijimo“: jie teigė, kad atstatydinus Jakubauską kils didelė grėsmė

– Patikslinkite – išstojote iki A. Jakubausko atleidimo ar po to?

– Išstojau po: A. Jakubauskas buvo atleistas balandžio 1 dieną, o aš išstojau balandžio 6-ąją.

– Politinės diplomatijos prireiks ir vienijant susiskaldžiusį kolektyvą, nes dalis palaikė A. Jakubauską, dalis palaikė jus, dalis laikėsi neutraliai. Kad darbas vyktų sklandžiai, reikės vieningo kolektyvo. Turite planą, kaip jį suvienysite?

– Detalaus plano neturiu, nes tai nelengva užduotis, bet būtina stengtis ją įvykdyti. Vienas iš žingsnių, manau, būtų susitikimai su centro skyrių, padalinių kolektyvais, taip pat svarbu atgaivinti visos sudėties centro tarybos funkcionavimą. Centro tarybą sudaro aštuoniolikos centro padalinių vadovai ir būtent taryboje [reikia] demokratiniu būdu svarstyti visus centro veiklos klausimus, nebijant išsakyti požiūrio, kritikos ir panašių dalykų. Tik demokratiniu nuomonių ir pasiūlymų keitimosi būdu, manau, galima atgauti tą pasitikėjimą ir gerinti mikroklimatą įstaigoje. Be to, gal vertėtų užsakyti tam tikras mediacijos paslaugas ar psichologinės pagalbos krizės įveikimo paslaugas iš krizių centro. Tai, manau, irgi padėtų sumažinti įtampą, priešpriešą, pagerinti psichologinį mikroklimatą.

– Prisipažįstate, kad dėl centro kilęs ažiotažas susijęs ir su visuomenės susiskaldymu dėl kolektyvinės atminties tam tikrais klausimais – dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros, dėl Kazio Škirpos gatvės pervadinimo. Sakėte, kad jums kaip įstaigos vadovui būtų svarbu kviesti diskutuoti, išklausyti visas puses, argumentus ir tada, nespaudžiant nė vienos pusės, priimti sprendimus. Ar manote, kad dėl faktų diskusija yra įmanoma?

– Manau, kad dar ne visus faktus žinome. Istorija toks mokslas – nesustingęs, nuolat besivystantis ir pasipildantis naujais faktais, įžvalgomis bei vertinimais. Jeigu kalbėtume apie Lietuvos archyvus, galbūt šitie archyvai, informacija apie K. Škirpos ir J. Noreikos reikalą išsemti, tačiau yra, manau, tam tikras rezervas užsienio archyvuose, ypač Vokietijos. Ten, kaip žinote, pokario metais buvo teisiamas buvęs Šiaulių apygardos komisaras Hansas Gewecke, tiesioginis J. Noreikos Šiaulių apskrities viršininkas. Yra prasmės gerai panagrinėti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių, ypač Vokietijos, archyvus ir konkrečiai buvusio Šiaulių apygardos komisaro H. Hans Geweckeʼes teismo procesų medžiagą. Manau, ten galima rasti svarbios informacijos mus dominančiais klausimais.

– Atsakydamas Seime dėl laikinosios Vyriausybės sakėte, kad jos veikloje buvo tam tikrų antisemitinių momentų ir tai reikia pripažinti. Kurį jų kaip istorikas pripažįstate?

– Ten buvo keletas dalykų. Kiek atsimenu, man labiausiai įsiminė nuosavybės denacionalizacijos aktai. Kaip žinome, sovietai buvo nacionalizavę stambesnes įmones, bankus, prekybos įstaigas ir laikinoji Vyriausybė stengėsi atkurti nusavintą, suvalstybintą privatinę nuosavybę. Tuose denacionalizacijos aktuose figūruoja tokie straipsniai, kad lietuvių tautos priešams, taip pat žydams negalioja denacionalizacijos aktai ir privataus turto grąžinimo taisyklės. Ko gero, labiausiai įsiminė būtent šitie dalykai.

– Prieš gerą mėnesį parlamentinei grupei konstatuojant, kad A. Jakubauskas nebegali eiti centro vadovo pareigų, jis užsiminė, kad bus atnaujintas tyrimas dėl kardinolo Vincento Sladkevičiaus, dirigento Sauliaus Sondeckio ir aktoriaus Donato Banionio figūravimo sovietų bylose. Koks likimas laukia to tyrimo?

– Nelabai gerai supratau, ką norėjo buvęs generalinis direktorius pasakyti, nes kai buvo tas skandalas dėl trijų garsių pavardžių – D. Banionio, S. Sondeckio ir V. Sladkevičiaus, – generaliniu direktoriumi tapo A. Jakubauskas. Agentų registracijos žurnalas, iš kurio ta informacija buvo paimta, saugomas Lietuvos ypatingajame archyve ir mes, centro istorikai, tyrinėtojai, esame tik naudotojai ir tyrinėtojai, o ne dokumentų savininkai. Per daug nesigilinant į aplinkybes, buvo priimtas sprendimas visą tą žurnalą išimti iš mūsų centro specialios svetainės KGBveikla.lt, o tos svetainės tikslas yra skelbti ir viešinti buvusių sovietų saugumo struktūrų dokumentus.

Tas darbo procesas nebuvo mūsų pačių sugalvotas, jis buvo pradėtas remiantis Seimo 2010 metų nutarimu, kai Genocido ir rezistencijos tyrimo centras buvo įpareigotas skelbti ir viešinti būtent KGB dokumentus, kurie saugomi Lietuvoje. Tas procesas vyko ir viena iš to proceso dalių buvo garsiojo registracijos žurnalo viešinimas, jis truko turbūt ne mažiau nei 5 ar 6 metus. Žurnale buvo daugiau nei 1 600 pavardžių, jos buvo paviešintos dalimis nuo pirmos pavardės, su komentarais, tam tikrais dokumentais, įdėtais pavyzdžiais. Kol nebuvo jame minimos garsios pavardės, tol tas dalykas niekam nerūpėjo, bet kai buvo paskelbta paskutinė žurnalo dalis, kurioje buvo tos garsios pavardės, žiniasklaida tą dalyką pasigavo kaip sensaciją ir pateikė visuomenei, kilo tam tikras skandalas. Ponas A. Jakubauskas nusprendė tą problemą išspręsti tą žurnalą išimdamas iš centro svetainės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt