captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV ekspertas: D. Grybauskaitės mėginimai prisijaukinti A. Lukašenką – klaida, kurios nekartočiau

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, mėgindama kažką išpešti iš Aleksandro Lukašenkos, padarė jau ne vieno diplomato padarytą klaidą, mano Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas, buvęs JAV karinės žvalgybos pareigūnas ir diplomatas Bruce`as Jacksonas.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, mėgindama kažką išpešti iš Aleksandro Lukašenkos, padarė jau ne vieno diplomato padarytą klaidą, mano Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas, buvęs JAV karinės žvalgybos pareigūnas ir diplomatas Bruce'as Jacksonas.

B. Jacksono nuomone, Lietuva turi visas galimybes pasirodyti kaip regiono lyderė savo pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) laikotarpiu, tačiau tai priklausys ir nuo vidinių, ir nuo išorinių faktorių.

Lietuva buvo per geras pavyzdys?

Interviu DELFI B. Jacksonas teigė, jog Lietuva amerikiečių viltis eurointegracijos sferoje pateisino ir pranoko.

„Lietuva po prisijungimo prie NATO ir ES neabejotinai yra viena diplomatiškai aktyviausių šalių. Jos vaidinamas vaidmuo pranoksta šalies dydį. Dauguma žmonių jau mano, kad tai Vakarų Europos valstybė“, – gerų žodžių negailėjo B. Jacksonas.

Pasak jo, Baltijos šalys ir Lenkija buvo gal net per geras pavyzdys, o šio pavyzdžio rezultatas – vaisių nedavęs pernelyg didelis Vakarų spaudimas Ukrainai ir kitoms buvusioms Rytų bloko šalims.

„Švedai, lietuviai, lenkai ir čekai buvo naujos Rytų politikos kūrimo priešakyje. Manau, didžiausia klaida buvusių sovietinių valstybių atžvilgiu buvo padaryta Amerikoje. Mes pernelyg sureikšminome demokratijos neišvengiamumą. Taip pat pernelyg pripratome prie tokių šalių, kaip Lenkija ir Lietuva, kurių integracija buvo sėkminga kone pernakt. Ir darėme milžinišką spaudimą tokioms valstybėms, kaip Gruzija, Moldova ir Ukraina, kad jos transformuotųsi taip pat sparčiai, kaip šios Vidurio Europos valstybės“, – tęsė B. Jacksonas.

Pašnekovo nuomone, būtent per dideli Vakarų lūkesčiai galėjo pakišti koją Ukrainos ir Gruzijos integraciniams procesams, kuriuos visokeriopai skatinti bandė ir Lietuvos diplomatai.

„Tai šių valstybių atžvilgiu buvo tikrai neteisinga. Jos tam neturėjo nei galimybių, nei pajėgumų. (...) Jose nėra viduriniųjų klasių, pilnai veikiančios rinkos ekonomikos. Kai kuriais atvejais, ten veikia oligarchinės ekonominės struktūros. Tam tikra prasme mes skubinome vaikus baigti vaikų darželį ir eiti į Harvardą. Ir tai suveikė ne itin gerai, – šyptelėjo B. Jacksonas. – Nemanau, kad tai Lietuvos ar dar kieno nors kaltė.“

Akys krypsta į Ukrainą

Lietuvos pirmininkavimo ES periodu tikimasi sutvirtinti ryšius tarp ES ir Ukrainos. B. Jacksono nuomone, prie šio proceso Vilnius gali prisidėti labai pastebimai.

„Ukraina šiuo metu, dėl savo susidomėjimo laisva prekyba ir prisidėjimo prie NATO, nepriklausant šiai organizacijai, turi didžiausią potencialą pasirašyti Asociacijos sutartį. Dėl šios priežasties Ukraina yra svarbiausia valstybė Rytų Partnerystės viršūnių susitikime“, – konstatavo diplomatas.

Paklaustas, ar Ukrainai nepakiš kojos žingsnis atgal, kurį ši šalis žengė demokratijos plėtros procese, B. Jacksonas atvirai pasakė nemanantis, kad toks žingsnis buvo žengtas. Jo nuomone, tiesiog nebuvo ir žingsnio pirmyn.

„Julijos Tymošenko atvejis... Vakarams nėra įrodyta, kad šie teismai neturi politinių tikslų. Abejočiau, ar Ukraina demokratijos plėtroje žengė žingsnį atgal. Nesu tikras, kada jie žengė žingsnį pirmyn“, – ironizavo amerikietis.

Jo nuomone, nors Vakarai patenkinti ne viskuo, kas vyksta Ukrainoje, džiaugsmu netrykšta ir Rusija. „Prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nemano, kad jie juda Vakarų link“, – sakė B. Jacksonas.

Pasak jo, ES veikiausiai tikisi iš Ukrainos, kad glaudesnis bendradarbiavimas ekonominėmis permainomis neapsiribos. Esą Europa laukia permainų, pavyzdžiui, J. Tymošenko istorijoje, tačiau šios permainos nėra akcentuojamos tiek, kiek buvo anksčiau. B. Jacksono nuomone, būtent Ukrainos ir ES ryšių depolitizavimas gali paspartinti ir politinių susidorojimų nunykimą šioje šalyje.

„Buvusios valdžios persekiojimas apskritai yra bloga mintis. Būtent taip nusprendė Apskritasis stalas Lenkijoje: jie nepersekiojo Wojciecho Jaruzelskio (buvusio Lenkijos komunistų vadovo – DELFI), jie nesiekė keršto. Ir dėl to Lenkiją lydi tokia sėkmė“, – pažymėjo pašnekovas.

Vis dėlto jis ragino neskirstyti įvykių Ukrainoje tik į juodus ir baltus. Esą akivaizdu, kad tiek dabartinė valdžia, tiek Oranžinės revoliucijos lyderiai turėjo rimtų skaidrumo problemų.

„Įdomu tai, kad labiausiai nemėgstamas politinis veikėjas Ukrainoje, pagal naujausias apklausas, yra Viktoras Juščenka. Akivaizdu: mums gal ir patiko Oranžinė revoliucija, bet Ukrainos žmonėms ji nepatiko. Matyti, kad visuomenė nepatenkinta sistema, kurioje gyveno. Nemanau, kad mes pamatėme politinės minties, politinės elgsenos revoliuciją. Iš mūsų pusės, manau, buvo neprotinga juos (V. Juščenką ir J. Tymošenko – DELFI) vadinti oficialiais demokratais, kai jų beveik nepažinojome. Tai buvo neprotinga. Turime valstybes vertinti pagal europines normas, ne pagal tai, kaip jos atrodo per televiziją“, – teigė B. Jacksonas.

L. Linkevičiaus atsiprašymas Varšuvoje – pagirtinas

B. Jacksono teigimu, pastaruosius keletą metų užtrukę apsižodžiavimai tarp Lietuvos ir Lenkijos pakenkė ES politikai Rytuose. Taigi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, jo nuomone, nepagrįstai kritikuojamas dėl savo atsiprašymo Varšuvoje.

„Sakyčiau, bet koks atsiprašymas yra geras žingsnis. Mes, likęs pasaulis, niekaip nesuprantame, dėl ko Lietuva ir Lenkija nesutaria. Manau, ne vienas žmogus yra privačiuose pokalbiuose sakęs ir lenkų, ir lietuvių politikams, kad tai yra tiesiog vaikiška diplomatija. Teisingai pastebite, kad takoskyros tarp Lietuvos ir Lenkijos pastebimai susilpnino ES Rytų flangą. Jei Baltijos šalys ir Lenkija nėra vieningos – tai bėda. Kažkas panašaus būtų, jei nesutarti pradėtų Bulgarija ir Rumunija – tada būtų labai sudėtinga ką nors nuveikti Balkanuose.

Viena iš gerųjų naujienų, susijusių su ES pirmininkavimu, yra tai, kad abi šalys tai nustūmė į šalį. Santykiai taisomi. Kokios problemos bebuvo, jas reikia spręsti tyliai ir greitai. O politikai, kurie vardan smagumo į tai įsivėlė, turi to nebekartoti. Aš sveikinu L. Linkevičiaus žingsnį siekiant atkurti šalių santykius. Manau, jis gerai padirbėjo“, – vertino diplomatas.

„Manau, Rytų partnerystė ir bendri pavojai nestabiliuose Rytuose vėl vienija Lietuvą ir Lenkiją. Jūsų ministras ir Lenkijos ministras nuolat bendrauja, ir tai man atrodo normalu“, – pabrėžė jis.

B. Jacksono nuomone, vienybės trūksta ir tarp trijų Baltijos šalių, o čia esą koją gali kišti per didelės Lietuvos ambicijos.

„Lietuva rodo norinti vaidinti didįjį brolį. O du mažesnieji broliai tuo nepatenkinti ir eina žaisti su kitais. Manau, kai kalbame apie Rytų partnerystę, Rusiją ar energetinę nepriklausomybę, visų Baltijos šalių ir Lenkijos interesai yra bendri“, – aiškino pašnekovas.

D.Grybauskaitės elgesyje mato svetimų klaidų kartojimą

Vertindamas Lietuvos santykius su Baltarusija ir D. Grybauskaitės mėginimus užmegzti kontaktą su A. Lukašenka, B. Jacksonas pirmiausiai pabrėžė, kad dar niekam nepavyko prisijaukinti Baltarusijos lyderio.

„Latviai bandė, švedai bandė – niekam nepavyko. Dabar A. Lukašenka vėl savotiškoje tremtyje, atskirtas nuo Europos. Labai menkai tikėtina, kad jis bus kviečiamas į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą“, – konstatavo pašnekovas.

„Ar aš taip būčiau pasielgęs? Žinoma, ne. Negali nurodinėti ES valstybėms narėms, kad jos nesikalbėtų su kaimynėmis, jei mato savo interesą. Taip, aš būčiau pasakęs, kad tai nepavyks, kad bus nusivylimas ir kritika. Bet jeigu nori imtis tokios rizikos – pirmyn. Visi, kas bandė, A. Lukašenkos buvo arba apgauti, arba išduoti, arba grįžo tuščiomis. Taigi vis mažiau žmonių nori imtis šios moralinės rizikos ir kalbėti su žmogumi, kuris iš esmės yra Europos Hugo Chavezas. Kai yra valstybės, kurios tikrai nori daryti reformas, kurioms tikrai reikia pagalbos – Moldova, Gruzija ir kitos, nuoširdžiai nesuprantu, kam leidžiame diplomatų laiką žmogui, kurio nedomina niekas, ką gali pasiūlyti ES“, – pridūrė B. Jacksonas.

Pasak jo, geografiškai Baltarusijai artimų valstybių vadovai gali „neturėti pasirinkimo ar manyti, kad jo neturi“, kai kalba eina apie šalies verslą, tautinę mažumą ar diplomatus. Tačiau pokeris su A. Lukašenka esą nėra tas žaidimas, kur galima tikėtis pergalės.

„Turime pripažinti, kad jeigu prezidentai ir premjerai nori imtis iniciatyvos, jie tam turi teisę – net jeigu ir klysta. Tikėkimės, tą daryti bandys vis mažiau žmonių. Bet mes turime krepšininką, kuris sumanę keliauti į Šiaurės Korėją ir tapti ambasadoriumi“, – primindamas buvusio garsaus krepšininko Denniso Rodmano liaupses totalitariniam režimui sakė B. Jacksonas.

Jis taip pabrėžė, kad pirmininkavimas ES D. Grybauskaitei pateiks atskirus iššūkius.

„Manau, Rytų partnerystės susitikimas sudarys tam tikrą spaudimą jį rengiančios šalies prezidentei. Jos atsakomybė – kad visų šalių atstovai būtų laimingi. O tai nėra tas pats, kas pasirūpinti, kad jie visi žinotų, kokia yra jos nuomonė. (...) Ji čia yra centrinė figūra. Ji turės kalbėti ES balsu ir sakyti nebūtinai tai, ką norėtų pasakyti kaip lietuvė“, – konstatavo B. Jacksonas.

Pasak jo, Lietuva ES vairą perima labai tinkamu metu, ypač dėl Rytų partnerystės plėtros.

„Manau, Europos Komisijoje, Varšuvoje visi džiaugiasi, kad Lietuva dabar perima ES pirmininkavimą. (...) Tai, daugelio manymu, suteikia daugeliui Rytų valstybių geresnes galimybes. Be to, Lietuva turi daug geros eurointegracinės patirties“, – reziumavo B. Jacksonas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...