Premjeras Algirdas Butkevičius nesutiktų, kad būtų grįžtama prie anksčiau galiojusios tvarkos, pagal kurią juridiniai asmenys galėjo remti politines partijas.
„Nepritariu 100 proc.“, – interviu „Žinių radijui“ ketvirtadienio rytą pareiškė ministras pirmininkas.
Pasak A. Butkevičiaus, tiek jam esant valdančiojoje daugumoje, tiek, jei būtų opozicijoje, bet kokiu atveju nepritartų tam, kad būtų priimta įstatymo pataisa, kuri leistų juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, nes tai galimai skatino tam tikrą politinį neskaidrumą.
„Jeigu padarytume tam tikrą analizę ir pasižiūrėtume, dėl kokių priežasčių kai kurios kompanijos skirdavo vienai partijai daugiau, kitai truputį mažiau (...) ir tos politinės partijos, kurios turėdavo artimesnius ir glaudesnius ryšius su tam tikromis bendrovėmis, galimai gal ir būdavo stipriau jų finansuojamos“, – teigė premjeras.
Vyriausybės vadovas pasisakė už viešą, skaidrų partijų finansavimą iš valstybės biudžeto, o tai kontroliuotų Vyriausioji rinkimų komisija.
„Vienareikšmiškai atsakau: prie ankstesnės sistemos tikrai nereikėtų grįžti“, – pabrėžė jis.
Ministras pirmininkas taip pat sutinka, kad turi būti uždrausti politikų paramos fondai. Pasak A. Butkevičiaus, savo vardo fondo veiklą jis sustabdęs prieš buvusius Seimo rinkimus. Nors kai kuriose užsienio šalyse tokie fondai sėkmingai veikia, tačiau Lietuvoje, anot A. Butkevičiaus, dar tam trūksta polinės brandos.
„Aš pritarčiau, kad fondai būtų likviduoti arba nebūtų leidžiama jų atidaryti“, – sakė A. Butkevičius.
Klausiamas, ar džiaugiasi specialiųjų tarnybų aktyvumu, A. Butkevičius jų aktyvumą įvertino kaip teigiamą žingsnį ir siūlė pripažinti, kad tai prasidėjo neseniai, nors galėjo būti daroma ir anksčiau. Premjeras atkreipė dėmesį, kad jo vadovaujama vyriausybė visiškai nesikiša į teisėsaugos institucijų, kurioms paskutiniais metais buvo ženkliai padidintas finansavimas, veiklą.
„Mes matome tikrai teigiamus rezultatus ir tikimės, kad šitos problemos per tam tikrą laikotarpį tikrai išsispręs ir korupcijos atvejų Lietuvoje bus mažai, o, tikiuosi, kad gal ir visai neliks ir to viešumo ir skaidrumo politiniame gyvenime bus daug daugiau“, – sakė A. Butkevičius.
ELTA primena, kad pareigūnų atliekamame tyrime, susijusiame su galima politine korupcija, atsidūrusios dvi politikų pavardės – buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis ir „darbietis“ Vytautas Gapšys bei „MG Baltic“ koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, kuris po 20 dienų suėmimo antradienį išėjo į laisvę. Galimos politinės korupcijos byloje kratos buvo atliktos ir didžiausios Lietuvoje verslo grupės „Vilniaus prekyba“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos bendrovės „Bertona Holdings Limited“ Lietuvos skyriaus vadovės Dianos Dominienės darbo vietoje ir namuose.
Parlamentaro posto ir teisinės apsaugos atsisakiusiam E. Masiuliui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu, neteisėtu praturtėjimu ir kyšininkavimu. Iš viso kratos metu pas jį namuose rasta 250 tūkst. eurų. Pareigūnai įtaria, kad „MG Baltic“ atstovai perdavė E. Masiuliui 106 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą jų naudai. Įtariamasis kaltinimus neigia.
STT taip pat įtaria, kad R. Kurlianskis per Darbo partijos Seimo narį V. Gapšį galėjo siekti paveikti šio Seimo nario parlamente atstovaujamos politinės partijos narius, kad jie veiktų koncerno interesais. V. Gapšys mandato atsisakyti kol kas neketina.
„MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis yra įtariamas prekyba poveikiu, didelio masto papirkimu ir disponavimu įslaptinta informacija.
Nuo 2012 m. įsigaliojęs draudimas juridiniams asmenims remti šalies Lietuvos politines partijas kasmet sutaupo iki 362 mln. eurų. Tiek lėšų šiemet į valstybės biudžetą planuojama surinkti iš Gyventojų pajamų mokesčio arba tokia suma sudaro apie 1 proc. šalies BVP. Tokius duomenis atskleidė Stokholmo universiteto Tarptautinių ekonomikos studijų instituto atliktas tyrimas, skelbia savaitraštis „Veidas“.
