Vilniaus apygardos teismas antradienį tęsia Darbo partijos (DP) vadinamosios „juodosios buhalterijos“ bylos nagrinėjimą. Tiesa, be Viktoro Uspaskicho, kurio byla buvo išskirta į atskirą.
Vilniaus apygardos teismas antradienį tęsia Darbo partijos (DP) vadinamosios „juodosios buhalterijos“ bylos nagrinėjimą. Tiesa, be Viktoro Uspaskicho, kurio byla buvo išskirta į atskirą.
Antradienio posėdyje teisėjai ketina išklausyti civilinių ieškovų – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir „Sodros“ atstovus. Be to, bus pagarsinti dviejų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Į teismo posėdį atvyko ne tik baudžiamojon atsakomybėn patraukti Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys, nuo žurnalistų veidą slėpusi Seimo narė Vitalija Vonžutaitė, buvusi DP iždininkė Marina Liutkevičienė, jų advokatai, valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, bet ir beveik pilna salė žiūrovų.
DP atstovaujantis advokatas Vladimiras Buslovičius teismo prašė atidėti posėdį iki balandžio 8-osios, nes esą išklausyti civilinių ieškovų negalima be baudžiamojon atsakomybėn patraukto partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho. Pasak advokato, ieškiniai yra pareikšti ne tik DP, kaip juridiniam asmeniui, bet ir visiems kaltinamiesiems, todėl V. Uspaskichas turi teisę išgirsti ieškovų poziciją, pateikti jiems klausimus.
V. Vonžutaitės advokatas Arūnas Petrauskas teisme tikino, kad V. Uspaskichas privalo būti informuotas apie teismo posėdį.
Tuo metu V. Gapšio gynėjas Saulius Juzukonis tikino, V. Uspaskicho pateikti duomenys rodo, kad jis serga iki kovo 27 d., o kitas artimiausias posėdis yra numatytas balandžio 8-ąją, todėl geriau palaukti, kol baudžiamojon atsakomybėn patrauktas partijos pirmininkas galės pasirodyti teisme.
„V. Uspaskichas nėra informuotas apie civilinio ieškinio nagrinėjimą, todėl iškyla procesinė kliūtis“, – V. Gapšys taip pat siūlė padaryti pertrauką ir palaukti, kol bus išsiųstas šaukimas kaltinamajam, arba išvis nenagrinėti ieškinio.
„Civilinis ieškinys baudžiamajame procese reiškiamas dėl žalos, kuri kyla iš tam tikros nusikalstamos veikos padarymo, – su kaltinamaisiais nesutiko prokuroras S. Verseckas. – Žala, kurią padaro kaltininkai nusikalstamais veiksmais, priteisiama iš kaltų asmenų solidariai – civiliniai ieškovai gali iš bet kurio asmens išieškoti žalą. Manau, byla gali būti toliau nagrinėjama, nes asmenys kaltinami nusikalstamas veikas padarę bendrininkų grupėje.“
Teismas šį prašymą atmetė, pažymėdamas, kad pirmadienį V. Uspaskicho byla išskirta iki jis pasveiks, o tada bus sprendžiamas klausimas dėl bylų sujungimo.
„Pasveikęs V. Uspaskichas turi pareigą tuoj pat pranešti teismui, kad toliau būtų sprendžiami kiti procesiniai veiksmai“, – pažymėjo teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.
Kadangi baudžiamojon atsakomybėn patraukta buvusi DP būstinės vadovė V. Vonžutaitė teisme atsisakė duoti parodymus, teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu atliktas apklausas Generalinėje prokuratūroje.
Pirmoji apklausa įvyko 2006-ųjų gegužės 17-ąją – už minimalų atlyginimą dirbusi V. Vonžutaitė pareiškė, kad nepripažįsta jai įtarimų. Moteris prasitarė, kad palaiko draugiškus santykius Nijole Steponavičiūte, kuri tuo metu jau sutiko bendradarbiauti su pareigūnais ir jiems padėjo atskleisti „juodąją buhalteriją“ DP.
Šios apklausos metu V. Vonžutaitė į daugelį prokuroro klausimų atsakė trumpai: „Neprisimenu“. V. Vonžutaitė neprisiminė ir telefoninių pokalbių, kuriuos jai davė išklausyti pareigūnai. Moteris suabejojo, kad įraše yra jos balsas, nes slapta buvo įrašinėjamas jos darbinis telefonas, todėl esą juo galėjo naudotis bet kas.
„Tuo metu ruošiausi keisti darbą ir partijos nuotaikomis negyvenau“, – prokuratūroje pareiškė ji.
Kitoje apklausoje, vykusioje 2006 m. birželio 2 d. V. Vonžutaitė pareiškė, kad neturi kuo papildyti ankstesnę apklausą. Naujojoje apklausoje DP būstinės vadovė buvo apklausinėjama apie partijos organizuotus turus per Lietuvą, kai susitikimuose su rinkėjais koncertuodavo populiariausi šalies atlikėjai.
V. Vonžutaitė išsižadėjo kasos išlaidų orderiuose savo parašo ir netgi rašto.
Dar kitoje apklausoje, vykusioje birželio 8 d., V. Vonžutaitė atsisakė duoti parodymus ir nesutiko duoti savo rašysenos pavyzdžius gera valia.
Su pareigūnais ji nekalbėjo ir dar kitoje apklausoje. Pateikiant galutinį įtarimą 2007 m. gruodžio 7 d. V. Vonžutaitė irgi nesutiko duoti parodymų.
Parodymų pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu nedavė ir V. Gapšys – jis taip pat atsisakė duoti savo rašysenos pavyzdžius gera valia. Įtariamasis vis pažymėdavo, kad jam reikia laiko susipažinti su įtarimais ir tik tada duos savo paaiškinimus.
VMI atstovė teismui pareiškė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu pareikštą ieškinį ir prašo priteisti 3,9 mln. Lt.
„Teismo prašysime šią sumą priteisti iš kaltų asmenų“, – sakė VMI atstovė.
VMI atstovė negalėjo atsakyti, kodėl ieškinys nėra pareikštas su pareigūnais bendradarbiauti sutikusiai N. Steponavičiūtei. „Mes reiškiame ieškinį baudžiamojoje byloje būtent kaltiems asmenims dėl žalos padarymo“, – sakė ji.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) atstovė teisme patvirtino, kad iš kaltinamųjų prašo priteisti 855 tūkst. Lt nesumokėtų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų.
Šią sumą DP turėjo sumokėti už 2005 m. „Už mokesčių sumokėjimą buvo atsakinga partijos iždininkė M. Liutkevičienė“, – sakė „Sodros“ atstovė.
Kaltinamiesiems taip pat yra pateiktas 6 mln. Lt ieškinys, kurį prokurorai prašo priteisti valstybei.
Savo pozicijos dėl pateiktų ieškinių kaltinamieji V. Gapšys, V. Vonžutaitė ir M. Liutkevičienė neišsakė.
„Jau atlikti visi įrodymų tyrimo veiksmai, pereisime prie baigiamųjų kalbų, duosime laiko joms pasiruošti“, – po pusantros valandos trukusio posėdžio sakė bylos nagrinėjimui pirmininkaujanti teisėja D. Pranytė-Zalieckienė.
Prokuroro kalbos teismas klausysis balandžio 8-osios posėdyje.
Tiesa, V. Vonžutaitės advokatas A. Petrauskas pareiškė, kad teismas padarė procesinį pažeidimą ir advokatams nesuteikė galimybės papildomai pateikti prašymų. Teismas atsižvelgė į šį advokato pastebėjimą ir leido jam pateikti prašymus.
V. Vonžutaitės advokatas teismo paprašė ne tik iškviesti V. Uspaskichą, bet ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Kadangi gynyba ir mano ginamoji V. Vonžutaitė turi teisę užduoti klausimus, teikti įrodymus, ikiteisminio tyrimo metu mes neturėjome galimybės apklausti , todėl prašome į teismo posėdį iškviesti V. Uspaskichą ir jį apklausti“, – sakė A. Petrauskas.
V. Vonžutaitės advokatas įsitikinęs, kad baudžiamajame procese buvo pažeistos V. Vonžutaitės teisės ir laisvės, garantuojamos Konstitucijoje.
Pasak advokato, asmens susirašinėjimas yra neliečiamas, informaciją galima rinkti tik motyvuota teismo nutartimi. „Valstybė turi ne tik užtikrinti žmogaus teises ir laisves, bet ir tai, kad valstybės institucijos į jas nesikištų“, – pažymėjo A. Petrauskas.
Advokato teigimu, tariama V. Vonžutaitės kaltė grindžiama duomenimis, kurie gauti kontroliuojant pokalbius, SMS žinutes, elektroninius laiškus.
Seimo narės gynėjas įsitikinęs, kad šie duomenys negali būti naudojami byloje, nes jie buvo gauti atliekant operatyvinį tyrimą, kurio pagrįstumo nebuvo galima patikrinti.
Pasak advokato, asmens privatumas gali būti ribojamas tiriant labai sunkius nusikaltimus, tačiau tokia įstatymo nuostata kelia abejonių, kai tiriami apysunkiai nusikaltimai.
„Operatyvinės veiklos įstatymas negarantuoja, kad bus naudojama tik tiems tikslams, kuriems yra renkama, bet gali būti naudojama ir kitiems tikslams, kurie net negali būti žinomi“, – sakė jis.
Advokatas taip pat pabrėžė, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti sprendimo dėl slapto sekimo priemonės. „Nėra prokuroro, teismo, kuriam galėtų būti apskųsta apygardos teismo nutartis, taip pat nėra skundo išnagrinėjimo teisinės procedūros“, – pabrėžė jis.
A. Petrauskas taip pat pažymėjo, kad įstatyme nėra įtvirtinta pareiga informuoti asmenį, kad buvo atliekamas slaptas sekimas.
Atnaujinta 11.46 val.: Prokuroras S. Verseckas mano, kad nėra pagrindo į teismą kviesti V. Uspaskichą, nes jis jau atsisakė duoti parodymus, be to, teismas taip pat negalėtų jo priversti duoti parodymus.
„Be to, kaltinamasis serga ir negalėtų atvykti į šią savaitę suplanuotus posėdžius, o dar kitas posėdis yra balandžio 8 d., jeigu jis atvyks į posėdį, teismas spręs, ar vėl bylas sujungti į vieną, ar jas nagrinėti atskirai“, – sakė valstybinis kaltintojas.
S. Verseckas nepritarė ir advokato A. Petrausko prašymui kreiptis į KT.
„Kaip suprantu, keliamas operatyvinės veiklos metu gautų duomenų pagrįstumas ir jų panaudojimas baudžiamajame procese, – sakė jis. – Šioje byloje operatyvinės veiklos duomenys yra įrodinėjimo šaltinis, bet tai – ne vieninteliai duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai, be to, šie duomenys buvo patikrinti baudžiamajame procese“.
Prokuroro teigimu, klausimas dėl operatyvinės veiklos metu surinktų įrodymų dažnai keliamas teismuose nagrinėjant bylas.
Valstybinis kaltintojas taip pat nurodė, kad asmenys, kurių atžvilgiu buvo naudojami operatyviniai veiksmai, apie tai gali sužinoti susipažindami su bylos medžiaga. „Gynyba turi galimybę ginčyti šiuos duomenis, jų teisėtumą bei prašyti teismo jais nesiremti“, – pabrėžė S. Verseckas.
„Kadangi gynėjas išsakė mintį, kad operatyvinės veiklos metu surinkti duomenys ir jų teisėtumas pažeidžia asmenų teisę žinoti apie vykdomus veiksmus ir juos skųsti, mes manome, kad kai vyksta baudžiamasis procesas, asmuo žino tuos duomenis ir turi teisę pasisakyti dėl tų duomenų surinkimo teisėtumo ir galimumo panaudoti baudžiamajame procese“, – žurnalistams pažymėjo S. Verseckas.
Atnaujinta 11.55 val.: Ar V. Vonžutaitės advokato prašymai bus patenkinti, teismas paskelbs popiet – iki 14.30 val. paskelbta pertrauka. Popiet taip pat paaiškės galutinė ir neskundžiama nutartis, ar „darbiečiams“ ir „tvarkiečiams“ bus leista jungtis į vieną politinę partiją.
Atnaujinta 12.04 val.: Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas atmes prokuratūros skundą dėl partijų jungimosi, prokuroro teigimu, neliks jokių kliūčių partijoms susijungti.
„Įtaka bus vienintelė – planuojamas partijų susijungimas bus galimas, nepaisant vykstančio baudžiamojo proceso“, – sakė S. Verseckas.
