Lietuvoje

2021.04.08 09:58

Socialdemokratai pažėrė kritikos Vyriausybei: karantino priemonės yra selektyvios ir diskriminacinės

atnaujinta 10.18
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.04.08 09:58

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai Seime pažėrė kritikos Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės veiksmams suvaldant pandemiją. Pasak jų, taikomos karantino priemonės yra selektyvios ir diskriminacinės, o ministrų kabinetas tampa nenuspėjamu ir nepatikimu partneriu ir verslui, ir visuomenei.

Parlamentinėje opozicijoje dirbantys socialdemokratai teigia, kad žvelgiant į naujausius valdančiųjų sprendimus suvaldant pandemiją matyti, kad iki šiol nėra plano, kaip ją suvaldyti, o dalis visuomenės narių ir verslų toliau nepagrįstai diskriminuojami.

„Pastarųjų savaičių Vyriausybės sprendimai sudaro įspūdį, kad Vyriausybė tampa nenuspėjamu ir nepatikimu partneriu tiek verslui, tiek visuomenei, nes sprendimų pagrįstumas, racionalus argumentų pateikimas visuomenei, palieka pageidauti tik geresnio“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo narys Gintautas Paluckas.

Pasak socialdemokrato, ministrų kabinetas sulaukė kritikos dėl to, kad taiko tas pačias priemones ir tą pačią strategiją, kokią taikė buvusi, Sauliaus Skvernelio vadovaujama, Vyriausybė. G. Paluckas dėstė, kad premjerė Ingrida Šimonytė žadėjo prisiimti asmeninę atsakomybę dėl pandemijos valdymo, tačiau šiuo metu matoma aiški lyderystės krizė.

„Dalis sprendimų, dalis komunikacijos patikėta ekspertų tarybai ir ekspertams atskiriems, dalis sveikatos apsaugos ministrui, dalis atskiriems ministrams, kurie vieną dieną kalba vieną, o kitą dieną Vyriausybės vadovei tenka komunikuoti priešingai arba teisintis, neigti pasakytus žodžius“, – aiškino G. Paluckas.

Jo teigimu, tai sukuria neapibrėžtumo ir nepasitikėjimo atmosferą, kurioje Lietuva gyvena jau keletą mėnesių.

Gali nusiristi bankrotų banga

Kalbėdamas apie ekonominę šalies būklę, G. Paluckas sakė, kad galima tik pasidžiaugti, jog dėl didelių verslo pastangų, Lietuvos BVP nekrenta taip, kaip krito kai kuriose kitose šalyse. Politikas sakė, kad taip yra ir dėl Lietuvos ekonomikos struktūros, kur itin nukentėję sektoriai nesudaro tokios verslų dalies, kaip sudaro, pavyzdžiui, Pietų valstybėse.

„Tačiau reikia paminėti, jog karantino priemonės yra selektyvios ir diskriminacinės. Apie tai mes šnekame jau keletą mėnesių ir niekaip yra nesuprantama, kodėl vieni verslai gali dirbti, o kiti ne, kai toje pačioje turgavietėje prekiauti nuo prekystalių galima, iš paviljonų negalima.

Tiesą pasakius, to nesuprantame ne tik mes, to nesupranta visi žmonės, kurie dirba tose srityse. Čia reikalingi skubūs, neatidėliotini Vyriausybės sprendimai“, – teigė socialdemokratas.

G. Paluckas taip pat sakė, kad jo atstovaujama frakcija yra pateikusi pasiūlymą didinti pagalbą savarankiškai dirbantiems asmenims, o jau dabar matyti, kad tos pagalbos itin reikės atskiriems sektoriams, pavyzdžiui, kultūrai.

Jeigu greitu metu nebus sprendimų per Lietuvą nuvilnys valdomų bankrotų banga.

Parlamentaras dėstė, kad kultūros sektorius jau metus yra uždarytas, neturi pajamų ir neaišku, kada galės pradėti veikti. Anot politiko, pagalbos reikės ir individualia veikla turguose dirbantiems asmenims, negalintiems vykdyti savo veiklos.

Socialdemokratai siūlo tokiems asmenims paramą didinti nuo 260 iki 390 eurų. G. Paluckas pabrėžė, kad Lietuvoje šiuo metu taikoma parama dirbantiems individualiai yra mažiausia tarp kaimyninių valstybių ir, jo teigimu, tai yra nepateisinama.

„Žiūrint į perspektyvą, mes norėtume ne tik socialdemokratų frakcijos vardu, bet ir viso Ekonomikos komiteto vardu, paprašyti nedelsiant atkurti nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmą. Ekonomikos komitetas vienbalsiai kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, nes adekvataus pakaitalo anksčiau galiojusiai nuomos kompensavimo sistemai šiuo metu nėra.

Ir didžiausia finansinė našta, ypač vidutinėms prekybos įmonėms, susidaro nuo nuomos mokesčio, kuris nėra sustabdytas, niekaip nėra atidėtas ir tikrai žinome, kad jeigu greitu metu nebus sprendimų per Lietuvą nuvilnys valdomų bankrotų banga“, – kritikavo G. Paluckas.

Atsakymų trūksta kultūros ir turizmo sektoriams

Kultūros komiteto narys Kęstutis Vilkauskas spaudos konferencijoje teigė, kad prieš pandemiją labai didelę pridėtinę vertę kūrė kultūros ir turizmo sektoriai, bet šiuo metu jie yra itin blogoje situacijoje. Anot politiko, šie sektoriai pateikė Vyriausybei labai daug pasiūlymų, kaip jie galėtų pradėti veikti, tačiau į juos nėra atsižvelgiama.

„Kultūros žmonės praranda visą pozityvumą, turizmo sektoriuje yra ypač sudėtinga situacija, o Vyriausybė programą turizmo sektoriui gaivinti ruošiasi paleisti tik balandžio 14 dieną. Iš tikrųjų, reikėtų operatyviau reaguoti. Kai nėra aiškaus plano, kaip atlaisvinti vieną ar kitą sektorių, toks komunikacinis blaškymasis gąsdina žmones“, – komentavo K. Vilkauskas.

Seimo narys kalbėjo, kad dalis didesnių ir mažesnių renginių jau galėtų vykti pagal galiojančias sąlygas, kurios taikomos ir prekybos vietose. Tačiau trūksta konkrečių atsakymų, kada ir kaip tai galėtų vykti.

Didžiausia problema įvardijo komunikaciją

Socialdemokratų atstovas Eugenijus Sabutis kalbėjo, kad viena didžiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria Vyriausybė ir kuriai būtina skirti didelį dėmesį, yra komunikacija. Politikas teigė, anksčiau opozicijoje buvusi dabartinė valdančioji dauguma itin aršiai kritikavo S. Skvernelio Vyriausybės veiklą, tačiau problemų nestinga ir dabartiniems valdantiesiems.

„Naujai Vyriausybei jau keturi mėnesiai. Prieš tai, kaip ir kiekviena politinė jėga, turėjo galvoti ir prognozuoti, jeigu pavyktų tapti valdančia dauguma ir suformuoti Vyriausybę, ką ir kaip pakeistų. Mano manymu, buvo pakankamai laiko įvertinti buvusios Vyriausybės taikytų priemonių ir apribojimų pliusus bei minusus.

Per keturis mėnesius buvo pakankamai laiko įvertinti savo vykdomų apribojimų ir įvairių taikomų priemonių pliusus ir minusus. Bet svarbiausias dalykas yra komunikacija. Ką iš komunikacinės pusės matome mes? Mes matome blaškymąsi, matome skirtingų valdžios pareigūnų skirtingas žinutes siunčiamas visuomenei ir kitiems politikams. Tai sukelia labai didelį neaiškumą ir neapibrėžtumą“, – kalbėjo E. Sabutis.

Jo teigimu, tokia situacija veda į pyktį, nepasitikėjimą, ignoravimą ir sąmokslo teorijų plitimą. Anot socialdemokrato, pyktį kelia tai, kad nesugebama aiškiai iškomunikuoti, ko ir kodėl yra siekiama, o Vyriausybė turi aiškiai pasakyti, ko siekia ir kokie to tikslai.

E. Sabutis teigė, kad buvo labai „užsižaista“ su prioritetinėmis vakcinuojamų žmonių eilėmis. Kaip teigė politikas, kitų valstybių pavyzdys parodė, kad kuo daugiau žmonių yra vakcinuojama, tuo geresnė yra visuomenės sveikatos situacija.

„Jei užsižaidžiama su prioritetinėmis eilėmis, vėliau sunčiama žinutė, kad dalis vienos grupės nenori vakcinuotis, kita dalis vėl atsisako vakcinuotis. Pagrindinis tikslas yra pasiekti, kad būtų vakcinuota 70 proc. visuomenės. Todėl jei yra dalis atsisakančių, leiskime savivaldai pačiai nuspręsti, ką toliau vakcinuoti, jei yra atliekamų vakcinų.

Tokiu būdu galutinį tikslą mes tikrai pasieksime. Dabar, panašu, Vyriausybė užsižaidžia ties tarpiniais tikslais, o galutinis tikslas yra pamirštamas“, – komentavo parlamentaras.

Populiariausi

Prie Vilniaus savivaldybės nusidriekė eilės norinčiųjų pasiskiepyti.
21

Lietuvoje

2021.04.11 11:32

Prie vakcinavimo centro Vilniaus savivaldybėje liejosi aistros: turi registracijos laiką, bet reikia laukti eilėje

savivaldybė sako peržiūrėsianti vakcinavimo procesą; atnaujinta 12.02
21