Lietuvoje

2021.04.16 20:05

Motociklą įsigijęs Jaunimo namų gyventojas Kęstas: čia mokomės finansinio raštingumo ir atsakomybės

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2021.04.16 20:05

„Aš čia pamačiau tai, ko nebuvau matęs, kol gyvenau su motina. Kai tu elgiesi kaip žmogus, ir su tavimi gerai elgiasi“, – LRT RADIJUI sako Genadijus, augęs su alkoholike mama, globos įstaigose, o dabar dirbantis, besimokantis ir svajojantis apie nuosavus namus bei verslą. Jam antrina bendraamžis Kęstas, kuris už per atostogas uždirbtus pinigus įgyvendino savo svajonę – įsigijo motociklą.

Vilniaus rajone, Nemenčinėje, veikia VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras. Šiame centre prieš trejus metus įkurti Jaunimo namai, juose gali apsigyventi ir savarankiškumo mokytis keturiolika jaunuolių nuo 16 iki 24 metų.


Globos sistemoje augę vaikai, sulaukę pilnametystės, gali pradėti savarankišką gyvenimą. Tačiau tyrimai rodo, kad Lietuvoje daugelis jų jaučiasi tam nepasirengę. Siekiant jaunuoliams padėti, kai kuriose savivaldybėse jau įkurti specialūs jaunimo namai 16-mečiams ir vyresniems globos sistemoje augusiems jaunuoliams, jie pamažu mokosi tvarkyti savo pinigus ir imasi kitų atsakomybių. Tokia paslauga yra vadinama palydimąja globa.

„Gyventi taip, kaip tu gyvenai, yra lengva. O gyventi normaliai, stengtis, yra labai sunku. Kopti yra daug sunkiau nei leistis. Turi būti koks nors palaikymas arba tu turi priimti tą palaikymą, suprasti“, – sako 18-metis Genadijus, augęs su geriančia mama, globos įstaigose, o dabar dirbantis ir svajojantis apie nuosavus namus bei verslą.

Genadijus: Mokausi Vilniaus suaugusiųjų mokykloje, 11-oje klasėje. Dirbu maisto išvežiojimo srityje, praktikuojuosi automobilių sferoje: dažymo ir technikos sferose.

Laidos vedėja Giedrė: Kaip jūs viską spėjate?

Genadijus: Viską galima spėti. Svarbu yra turėti norą.

Giedrė: Sakėte, kad dar ir apie savo verslą galvojate?

Genadijus: Taip. Tai bus automobilių dažymo paslaugos.

Genadijui pasitikėjimo savo jėgomis pridėjo dalyvavimas palydimosios globos programoje, kuri padeda jaunuoliams pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Šiuo metu jis su dar trimis jaunais žmonėmis gyvena specialiai išnuomotame bute Vilniuje. Butą prižiūri viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras. Įstaiga ne vienam jaunuoliui padėjo atsistoti ant kojų.

Giedrė: Kiek jūs čia mokate už nuomą?

Genadijus: Aš šiuo metu nieko nemoku, nes mokausi ir valstybė padeda.

Giedrė: O jeigu nesimokytumėte?

Genadijus: Jei nesimokyčiau, tai mokėčiau, jei neklystu, 150 eurų [per mėnesį]. Tai yra daug mažiau nei kokie 200 ar 250 eurų už butą ar tik už kambarį net.

Giedrė: Gražiai suremontuotas butas. Matosi, kad jame nauji baldai. O jei pakalbėtume apie emocinę būklę, turite kam paskambinti, kuomet būna sunku? Jums ir depresija buvo?

Genadijus: Man tada buvo 17. Tai buvo klinikinė depresija. Man taip sakė. Mane tada Saulė (Jaunimo namams vadovaujanti socialinė darbuotoja – LRT.lt) labai palaikė. Buvo ir taip, kad skambinau jai naktį ir ji atsiliepdavo.

Giedrė: Ji ir čia jums padeda?

Genadijus: Taip. Atvažiuoja, pažiūri, kaip mums sekasi, paskambina kartais, paklausia, ar ko nors reikia, gal kas bute sugedo ir reikia sutvarkyti. Tada atvažiuoja meistrai.

Į Vilnių Genadijus atsikraustė iš Nemenčinės, kur specialiuose jaunimo namuose gyveno su dar 13 jaunuolių – 16-os metų ir vyresnių. Šie Jaunimo namai taip pat teikia palydimąją globą – priimdami jaunuolius gyventi sutaria, kad jie, padedami suaugusiųjų, turės mokytis savarankiškai priimti daugybę sprendimų.

Nemenčinės jaunimo namuose gyvenanti Greta sako, kad čia gyventi yra geriau, mat justi didesnė laisvė.

„Skirtumas, kaip sako Saulutė, nuo šeimynos ir jaunuolių namų yra labai didelis. Šeimynoje tu esi vienaip ar kitaip varžomas. Kaip aštuonmetis vaikas. O čia yra tokia laisvė, kad tu gali prisitaikyti ir gyventi savaip“, – neabejoja mergina.

Giedrė: Ko čia išmokote? Savarankiškumas. Kas į jį įeina? Maisto darymas, kaip supratau. O kas dar?

Greta: Į savarankiškumą nuo 16-os metų įeina tam tikri sprendimai. Pavyzdžiui, užsirašyti patiems į polikliniką. Taip pat išmokti problemas spręsti pusiau savarankiškai, pusiau apsitariant su suaugusiaisiais.

Genadijus: Taip pat finansiniai dalykai.

Saulė: Jie gauna savas lėšas ir jomis disponuoja. Yra gaunama socialinė globos išmoka ir vaiko pinigai.

Genadijus: Dar ir rūbai.

Saulė: Jie patys perkasi. Jie nusprendžia, kad štai šitie kedai jau suplyšo ir reikia naujų. Arba šitie jau išėjo iš mados.

Giedrė: Ką paskutinį kartą pirkote?

Genadijus: Tai kedus ir pirkau paskutinį kartą.

Giedrė: O kokį didžiausią pirkinį galima nusipirkti čia gyvenant?

Jaunimo namų gyventojas – aštuoniolikmetis dvyliktokas Kęstas: Motociklą!

Giedrė: Motociklą? Juk tai brangus pirkinys!

Kęstas: Taip, tai brangus pirkinys.

Giedrė: Jūs gal pats užsidirbote tokiam pirkiniui?

Kęstas: Taip. Dirbau vasarą statybose. Ir per pavasario atostogas dirbau.

Šie jauni žmonės gyvena Jaunimo namuose Nemenčinėje. Jaunimo namų bendruomenė renkasi į kassavaitinį susitikimą didelėje virtuvėje. Susėdę aplink stalą jaunuoliai ir dvi darbuotojos geria arbatą ir aptaria svarbiausius reikalus, tariasi dėl bendro gyvenimo taisyklių.

Saulė Butkevičiūtė, Jaunimo namų vadovė, čia būna darbo dienomis. Dar keturios darbuotojos dirba po parą, tad visuomet yra bent vienas suaugęs žmogus.

„Privalumas yra tai, kad jie čia randa saugią aplinką, – sako VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro Nemenčinėje direktorė Jurgita Pukienė. – Randame darbuotojus, kurie tiki vaikais, nori jiems padėti.

Yra sukuriamos sąlygos būti kartu su bendraamžiais vienoje grupėje. Jie išsikelia gyvenimo tikslus. Ir ne tik trumpalaikius, tačiau ir ilgalaikius tikslus. Taip siekiame juos integruoti į visuomenę, kad jie neiškristų iš tos sistemos.“

Giedrė: Organizaciškai tai yra brangesnė forma to vaikų buvimo nei kad šeimynos?

Jurgita: Ne. Tai yra tikrai pigesnė forma negu bendruomeniniai globos namai, nes reikia mažiau darbuotojų. Vaikai yra jau gan dideli, nuo 16-os metų, taigi – pakankamai savarankiški. Darbuotojų daug nereikia, nes jie geba patys ir valgyti pasigaminti – reikia tik koordinatorių, kurie jiems padeda, tarpininkauja su įstaigomis, padeda įsidarbinti, padeda kalbėtis su darbdaviais, atstovauja jiems mokyklose.

Palydimosios globos paslaugą Lietuvoje teikia ne tik Jurgitos Pukienės vadovaujamas Vaikų ir paauglių socialinis centras. Šią paslaugą teikia ir daugiau organizacijų šalyje. Tačiau, pasak ekspertų, paslauga turėtų būti labiau prieinama.

Europos Sąjungos (ES) finansuotų projektų ataskaitos parodė, kad, gaudami socialinių darbuotojų pagalbą ir gyvendami panašiuose jaunimo namuose ar butuose, jaunuoliai greičiau susiranda darbą, tęsia mokslus, rečiau grįžta prie priklausomybių.

Deja, tokios paslaugos Lietuvoje kol kas teikiamos tik trečdalyje savivaldybių, nors yra labai svarbios ir jauniems žmonėms, ir valstybei.

Viso pasakojimo apie Jaunimo namuose gyvenančius jaunuolius klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt