Lietuvoje

2021.04.06 14:58

Prokuratūrai neįžvelgus neapykantos žodžiuose „akmenim užmėtysiu“, teisininkai laikosi kitokios nuomonės

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.04.06 14:58

„Suka, akmenim užmėtysiu, jei pamatysiu“. Toks komentaras, nukreiptas į parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių, anot Vilniaus prokuratūros, negali būti vertinamas kaip kurstantis smurtą ar skatinantis neapykantą. Vis dėlto LRT.lt kalbinti teisininkai laikosi kitokios nuomonės – jie įžvelgia ir neapykantos kurstymo, ir skatinimo susidoroti ar sutrikdyti sveikatą. Teisininkai abejoja ir tuo, ar šis klausimas – prokuratūros kompetencija.

Apie prokuratūros sprendimą T. V. Raskevičius pasidalino „Facebook“. Įraše Seimo narys dalijasi, kad, prokuroro teigimu, išsakytas komentaras „suka akmenim uzmetysiu jei pamatysiu“ yra „aštrus, neetiškas, įžeidus ar žeminantis bei viešai matomas, tačiau negali būti vertinamas kaip kurstantis smurtą ir diskriminaciją ar skatinantis neapykantą“.

„Be to, „kalbamo komunikacijos aktu neskatinama kaip nors diskriminuoti homoseksualus kaip žmonių grupę ar jokius atskirus asmenis, skiriamus seksualinės orientacijos pagrindu, nekurstoma prieš juos smurtauti ar fiziškai su jais susidoroti.

Šis komunikacijos aktas socialinio tinklo vartotojų atžvilgiu nelaikytinas skatinamuoju ir negali būti sėkmingas ar nesėkmingas. Šiuo komunikacijos išsakoma asmeninė nepakanti nuomonė apie kitą konkretų asmenį“, – prokurorų sprendimą socialiniame tinkle cituoja Seimo narys.

Ši sprendimą T. V. Raskevičius skųs vyriausiajam prokurorui.

Klausimas – už prokuratūros kompetencijos ribų

Advokatas, Advokatų tarybos narys Edmundas Budvytis teigia minėtame komentare įžvelgiantis neapykantos skatinimą, kadangi toks komentaras buvo išsakytas viešai.

„Jei aš tai paviešinu plačiai, tai koks mano tikslas? Jei plačiai viešinu savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, tai aš traktuočiau, kad noriu, jog ta nuomonė būtų priimta plačiai. Jei tai pasakyčiau savo draugui, tai mes apsikeistume nuomonėmis, bet, jei viešinu, noriu, kad tai būtų plačiai. Jei noriu, kad būtų plačiai, reiškia, aš skatinu [neapykantą]“ – portalui LRT.lt sako E. Budvytis.

Paklaustas, ar toks komentaras gali būti vertinamas kaip grasinimas, advokatas kalba atsargiau. Jo manymu, tai – subjektyvus vertinimas, kadangi skirtingi žmonės tai galėtų traktuoti skirtingai. Būtent todėl, sako Advokatų tarybos narys, šį klausimą reikėtų perduoti nagrinėti teismui.

„Manau, kad tokį dalyką reikėtų atiduoti teismui ir teismas galutinai kvalifikuotų tą veiką. Galų gale, teisingumą pas mus vykdo teismas – jis ir būtų pasakęs, ar tai neapykantos kalba, ar tai grasinimas. (...) Dabar jokių materialių įrodymų nėra – yra žodžiai, kuriuos subjektyviai reikia įvertinti, kokia jų esmė“, – tvirtina E. Budvytis.

Taigi, anot advokato, turint omenyje tai, kad tokie klausimai gali būti vertinami subjektyviai, prokuratūra neturėtų kategoriškai sakyti, jog neapykantos kurstymo ir grasinimo komentare nėra. Jo teigimu, šis klausimas „užeina už prokuratūros, kaip institucijos, kompetencijos ribų“.

Įžvelgia grasinimų susidoroti ar sutrikdyti sveikatą

Su tokia nuomone sutinka ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorius dr. Andrejus Novikovas. Kaip profesorius sako portalui LRT.lt, tokiais atvejais vertinimas gali būti individualus, tad šiuos klausimus derėtų perduoti spręsti teismui.

Tačiau A. Novikovas minėto komentaro nelaikytų neapykantos kurstymu – profesoriaus manymu, toks pasakymas galėtų būti vertinamas kaip grasinimas susidoroti ir sutrikdyti sveikatą.

MRU profesorius čia pacituoja Baudžiamojo kodekso 170 str., kuriame numatyta, kad „tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

„Tai reiškia, kad, siekiant pagal šį straipsnį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būtina įrodyti, jog tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas, diskriminavimas buvo nukreipti į žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Pasakymo „suka, akmenim užmėtysiu, jei pamatysiu“, visų pirma, negalima priskirti prie tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos skatinimo, diskriminavimo. Antra, tokie teiginiai gali būti išsakyti kiekvienam asmeniui, neišskiriant jo iš minėtų grupių“, – komentuoja A. Novikovas.

Tačiau, pasak jo, tokiame pasakyme galime įžvelgti pasikėsinimo bei ketinimo atlikti veiksmus, numatytus Baudžiamojo kodekso skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“.

Pavyzdžiui, išskiria A. Novikovas, yra numatyta atsakomybė už sunkų sužalojimą ar susargdinimą, siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Kitame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta atsakomybė už nesunkų sužalojimą ar susargdinimą, siekiant išreikšti neapykantą minėtoms asmenų grupėms.

„Akivaizdu, kad kėsinimasis atlikti veiksmus – užmėtyti akmenimis – jeigu bus praktiškai įgyvendintas, gali sukelti tiek sunkų, tiek nesunkų sužalojimą“, – argumentuoja MRU profesorius A. Novikovas.

Atsakomybė turi ir auklėjamąją reikšmę

E. Budvytis taip pat priduria, kad teisinės priemonės turi ir auklėjamąją reikšmę, tad ikiteisminių tyrimų pradėjimas padėtų išgyvendinti neapykantos apraiškas.

„Manyčiau, bet kokia atsakomybė padėtų išgyvendinti tokius dalykus iš visuomenės. Aš esu teisininkas dar iš klasikinės teisės supratimo stovyklos, kad bet kokios teisinės priemonės turi ir auklėjamąją reikšmę – ne tik poveikį tiesiogiai tam asmeniui, bet ir edukacinę, šviečiamąją veiklą, kuri padėtų išgyvendinti bet kokius smurto skatinimus.

Ikiteisminius tyrimus reikėtų tokiais atvejais padaryti – tegu teismas tai sprendžia, o ne prokuratūra subjektyviai“, – argumentuoja advokatas.

Prokuratūra: komentaru išsakoma asmeninė nepakanti nuomonė

Vis dėlto Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis bei specialistų išvadas, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš seksualinės orientacijos pagrindu skiriamą žmonių grupę.

Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, portalą LRT.lt informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Pasak jos, remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautomis kalbos specialistų išvadomis ir įvertinus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl saviraiškos laisvės ribojimo, konstatuota, kad minėtas komentaras „Facebook“ paskyroje vertintinas kaip aštrus, neetiškas, įžeidus, žeminantis bei viešai matomas, tačiau negali būti vertinamas kaip kurstantis smurtą ir diskriminaciją ar skatinantis neapykantą homoseksualių asmenų grupėms ar jų atstovams.

„Komentaru nėra kurstoma ar skatinama imtis kažkokių aktyvių veiksmų prieš atitinkamą žmonių grupę, viešai tyčiotis ar niekinti ją. Šiuo komentaru išsakoma asmeninė nepakanti nuomonė apie kitą konkretų asmenį, jo veiklą“, – tvirtina G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Ji pažymi, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad komentaras nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jį pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas šiuos veiksmus padariusiam asmeniui.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05