Nors vyriausybei buvo pristatytas galimas Konstitucinio įstatymo projektas, kuris apibrėžtų, kas galėtų įgyti dvigubą pilietybę, šis klausimas kol kas iš esmės nejuda, nes Seime nėra priimti sprendimai dėl referendumo surengimo, teigė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
„Kadangi kol kas nėra jokių sprendimų dėl referendumo surengimo, tai aš manau, kad ir diskutuoti apie tą projektą ankstyva. Juo labiau kad ir vyriausybėje mes apsitarėme, jog dėl jo nebus diskutuojama, nes sprendimo dėl referendumo nėra. Jeigu būtų Seime priimtas toks sprendimas rengti referendumą, tuomet tai galėtų būti pavyzdys, koks galėtų būti Konstitucinis įstatymas ir kokia galėtų būti tvarka“, – sakė J. Bernatonis.
Teisingumo ministro teigimu, pats procesas dėl referendumo surengimo kol kas Seime nejuda. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino, kad siūlymai palengvinti sprendimų priėmimo tvarką referendumu prieštarauja Konstitucijai.
Tuo tarpu premjeras Algirdas Butkevičius dar lauktų papildomų Konstitucinio Teismo aiškinimų dėl dvigubos pilietybės teisinio reglamentavimo.
„Aš pasakiau, kad teisininkai turi nuspręsti, kokiais įstatymais būtų galima šitą problemą išspręsti. Mano pozicija yra tokia, kad Konstitucinio Teismo teisėjai turėtų pateikti (atsakymus. – ELTA), koks yra pats racionaliausias kelias, kad vėl nepriimtume teisės aktų, kurie prieštarautų Konstitucijai“, – sakė A. Butkevičius.
Konstitucinis Teismas paskutiniame išaiškinime pasisakė, kad norint įtvirtinti dvigubą pilietybę tiems asmenims, kurie iš Lietuvos išvyko po 1990-ųjų kovo 11-osios, reikia keisti Konstitucijos 12 straipsnį.
Seimo Konstitucijos komisija siūlo jį keisti taip, kad gimimu įgijusiems Lietuvos pilietybę ją išsaugoti galima būtų Konstitucinio įstatymo numatytais atvejais.
Konstitucinio įstatymo projektą parengė ir pirmadienį vyriausybei pristatė Teisingumo ministerija.
„Šitame projekte numatyta, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gimimu įgijo pilietybę, kurie gimimu įgijo ir kitos valstybės pilietybę, kurie įgijo kitos Europos Sąjungos, Europos laisvosios prekybos asociacijos arba NATO narės pilietybę, kurie buvo įvaikinti kitų valstybių piliečių ir todėl įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat kurie automatiškai įgijo kitos valstybės pilietybę dėl santuokos su kitos valstybės piliečiu“, – prieš posėdį žurnalistams sakė teisingumo viceministras Julius Pagojus.
