Vilniuje teismas nagrinėja neįprastą bylą, susijusią su Dainiaus Černo kaltinimais buvusiam Panevėžio arkivyskupijos monsinjorui Juozapui Antanavičiui. Nukentėjusiuoju save vadinantis dabar jau 42 metų vyras, kaltinantis dvasininką paauglystėje jį seksualiai išnaudojus, padavė į teismą Lietuvos Respubliką „dėl neteisėtų ir nekompetentingų prokuratūros veiksmų.“
Ši istorija, pasak D. Černo, prasidėjo tuomet, kai jam buvo 17 metų. Antrą sykį seksualinė monsinjoro prievarta esą pasikartojo vaikinui sulaukus 18-kos.
Dabar vyras kovoja prieš teisėsaugą todėl, kad jam pačiam pareigūnai buvo iškėlę baudžiamąją bylą dėl reketo J. Antanavičiaus atžvilgiu. D. Černas buvo įtariamas, kad reikalaudamas iš dvasininko kone 2 milijonų eurų, jis neteisėtais būdais gviešėsi kompensacijos už galimai patirtą seksualinį išnaudojimą.
Kaip įtariamąjį turto prievartautoją teisėsauga tampė D. Černą beveik ištisus metus, tačiau po to jo atžvilgiu iškelta byla subliuško.
Būtent todėl Danijoje pastaruoju metu gyvenantis lietuvis kreipėsi į teismą, taip formuluodamas savo pretenziją: „dėl neteisėtų ir nekompetentingų prokuratūros veiksmų, tiriant neteisėtą J. Antanavičiaus pareiškimą ir nenutraukiant neteisėtų Panevėžio kurijos veiksmų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį.“
Ieškovo priekaištai susiveda į tai, kad gavę dvasininko skundą apie tariamą jo reketavimą, teisėsaugininkai esą nesugebėjo išsiaiškinti, kaip viskas buvo iš tikrųjų.
Kaip žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės D. Černas dabar reikalauja per 0,6 mln. eurų kompensacijos.
Nagrinėdama šias peripetijas, sostinės teisėja gilinasi ne tik į teisėsaugos surinktą, bet ir bažnytinėje byloje esančią su šiuo skandalu susijusią medžiagą. Paaiškėjo, kad į šią istoriją asmeniškai yra įsigilinęs tuometis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Būtent šio bažnyčios hierarcho valia J.Antanavičius kažkada buvo nušalintas nuo tarnystės Dievui. Kaip tai motyvuojama J. Kaunecko rašte, „dėl nederamo J. Antanavičiaus elgesio praeityje.“ Kas konkrečiai turima omenyje, nenurodoma: tai įvardijama kaip konfidenciali bažnyčios informacija.
„Tai, kas su juo buvo nutikę, turėjo likti tik jo ir bažnyčios reikalas“, – pabrėžė ieškovo advokatas.
Vienas iš teisininko argumentų šioje byloje: bažnyčios atstovai ir teisėsaugininkai ikiteisminio tyrimo metu išviešino nukentėjusiojo pareiškimo turinį, nors ta informacija turėjo likti kaip išpažinties paslaptis. „Kunigai neturėjo būti apklausiami“, – pabrėžė advokatas.
„Manau, kad išpažintis gali būti atliekama ne tik bažnyčioje“, – savo ruožtu pabrėžė D. Černas. Jis prisiminė, kaip išsipasakojo J.Kauneckui dvasininko namuose, todėl mano, kad tas pasakojimas turėjo būti saugomas panašiai kaip išpažinties paslaptis ir pasaulietinės teisėsaugos pasiekti neturėjo.
