„Visuomenei buvo padaryta tam tikra žala, pasitikėjimo žala, žmonėms tai galėjo suteikti nepagrįstą saugumo jausmą, kad atlikus testą esi saugus. Tikrai taip nėra“, – M.A.M.A. apdovanojimų organizatorių teiginius apie saugumą, kai visi dalyviai atliko COVID-19 testus, komentuoja Visuomenės sveikatos centro atstovė Rolanda Lingienė.
Policija aiškinasi, ar muzikos apdovanojimų ceremonija M.A.M.A. per karantiną, esant ekstremaliai situacijai, nesukėlė pavojaus išplisti užkrečiamai ligai. Apdovanojimus transliavusi TV3 televizija sako apgailestaujanti, kad organizatoriai nesuvaldė situacijos ir sukėlė nusivylimą. Patys organizatoriai aiškina, kad filmavimas ir transliacija surengti vadovaujantis gerąja įmonių praktika, konsultuojantis su užsienio kultūros sektorių profesionalais ir Lietuvos sveikatos priežiūros specialistais.
„Dienos temoje“ – pokalbis su vienu iš renginio prodiuserių, M.A.M.A. nariu Lauru Lučiūnu ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktore Rolanda Lingiene.
– „Išanalizuokime šitą įvykį, išdiskutuokime ir matykime, kaip galima gyventi toliau ir dirbti naujos realybės sąlygomis, nes kitų sprendimų kol kas nėra“, – sako M.A.M.A. pirmininkas Martynas Tyla. Kaip šeštadieninį sprendimą „Žalgirio“ arenoje vertinate jūs, ponia Lingiene?
R. Lingienė: Žinoma, kaip ir visa visuomenė, vertinu nevienareikšmiškai. Juolab kad matėme, kokia buvo žmonių reakcija. Labai norėčiau pasakyti, kad gal nereikėtų labai daug akcentuoti to renginio, jis jau praeitis, ir, kaip matome, dalis žmonių bei televizija labai aiškiai išreiškė poziciją, kad tai vis dėlto buvo tam tikra klaida. Bet, kaip sakau, reikia ne tik mokytis iš gerųjų pamokų, bet išmokti ir blogąsias. Labai tikiuosi, kad tai bus išmokta, šis renginys rodo keletą dalykų. Pirma, visuomenėje jau susiformavo tam tikras prevencinis mentalitetas. Būtent visuomenė iškėlė klausimą dėl šio renginio. Stebima tam tikra visuomenės branda, kas mus iš tikrųjų be galo džiugina. Taip pat reikia išmokti dar vieną dalyką: visi be išimties turime laikytis, ypač šiomis sudėtingomis sąlygomis, vienodų standartų, ir lygių už lygesnius būti negali, nes įspūdis susidarė – sakau įspūdis, nes tarnybos atlieka savo darbą, tikrai nesu kompetentinga vertinti paties renginio formato, – kad vis tik yra ir lygesnių už lygius.
Faktas, kad buvo mums patiems nejaukių variantų (L. Lučiūnas)
– Toks įspūdis tikrai galėjo susidaryti matant pačių ceremonijos dalyvių įrašų pasidalijimus socialiniuose tinkluose. Bet dalies visuomenės pasipiktinimą sukėlė tai, kad ceremonija buvo pavadinta filmavimu arba laida, o ne renginiu, ir taip pavadinta dėl to, kad šiuo metu, per karantiną, renginiai, ypač arenose, draudžiami, o televizijos laidos – ne. Kodėl taip darėte, pone Lučiūnai?
L. Lučiūnas: Todėl, kad tai ir buvo televizijos transliacija ir laidos įrašas. Renginys vyksta tada, kai jame yra žiūrovai ir galima į jį parduoti bilietų. Šiuo atveju buvo, sakykim, išsisukta iš situacijos, kad nepraleistume metų, kad būtų pagerbti atlikėjai ir dainų autoriai, kurie per šiuos metus ką nors nuveikė. Žinoma, reikėjo padaryti transliaciją tokiu atveju. Nes renginys neįmanomas. Ten, kur matote daug galvų, tai matote plastikinius žmones ir kažkiek judančių salėje, bet 22 tūkst. kvadratų vis tiek jie jautėsi kaip aktų salėje.
– Bet kai matome vaizdus, tai neatrodo, kad išlaikyti atstumai ir kad žmonės būtų dėvėję kaukes, ir sakote, kad tai buvo laida arba transliacija, įvairiai vadinama, bet ne renginys. Ką tada toje laidoje, arba muzikinėje transliacijoje, veikia žmonės, mažai ką bendra turintys su muzika arba lydintys kokį nors atlikėją?
L. Lučiūnas: Aišku, tikriausiai kalbate apie influencerius. Jie neišvengiama šio renginio dalis, jie turėjo savo vaidmenis. Kiekvienam buvusiam renginyje turėjom tam tikrą užduotį. Šitoje transliacijoje, jeigu jūs kalbat apie... buvo tų antrų pusių. Buvo dvi, kurios ryškiausiai matomos socialinėje erdvėje, ir galbūt galėjo sukelti tokį įspūdį, kad iš neturėjimo ką veikti ten vaikščiojo, bet taip nėra. Nežinau, nelabai matau, ko čia teisintis. Faktas, kad buvo mums patiems nejaukių variantų, ypač roko grupės atveju, kai užkilo ant scenos daugiau žmonių, negu tikėjomės. Bet, kaip ponia Lingienė ir sako, dalis visuomenės įvertino, dalis visuomenės išgyvena labai sunkią emocinę būseną. Šiuo atveju ir atlikėjai yra būtent ta dalis, kurie jau metus negali dirbti savo tiesioginių darbų, tai susitikimas po metų sukėlė tam tikrą emocinę bangą, ir jie galbūt labiau išreiškė džiugesį, negu buvo galima numatyti.
– Kitą bangą turbūt sukėlė tai, kad visi kiti Lietuvos žmonės irgi tiek pat laiko kiek atlikėjai negali nei nuvažiuoti į kitą savivaldybę, nei susitikti su draugais, nei kaip nors atšvęsti susitikimą. Pakalbėkime apie kitą dalyką. Barselonoje šeštadienį irgi vyko koncertas, ne renginiu vadinu, o koncertu, jame dalyvavo apie 5 tūkst. žiūrovų, jis buvo suderintas su šalies Sveikatos apsaugos ministerija. Toliau žadama stebėti, ar koncerte taikytos apsaugos priemonės leidžia išvengti susirgimų plitimo. Ir galbūt tai būtų variantas, kaip atgaivinti visuomeninį gyvenimą. Su kuo buvo derinta M.A.M.A. ceremonija čia, Lietuvoje?
L. Lučiūnas: Ar turime su kuo nors ją derinti?
– Nežinau, klausiu, ar buvo.
L. Lučiūnas: Ne, su niekuo derinti transliacijų, kaip žinote, nereikia. Nes dalyvauja tik savo darbą atliekantys žmonės. Vieni atsiima apdovanojimus, kiti juos gauna. Galbūt dalį visuomenės galėjo suklaidinti praeities naudoti kadrai, ir, kiek žinau iš policijos, daugiausia nusiskundimų buvo dėl pilnos arenos. Ne dėl tų kadrų, kur rodėte socialinių tinklų ištraukas, bet iš 2012, 2015 ir 2018 metų filmavimų, kai dar buvo leidžiami renginiai, ten yra didelė masė žmonių, klausosi dainų, šoka ir dainuoja kartu. Galbūt tai galėjo klaidinti. Kitas dalykas, aišku, dirbom laikydamiesi, man atrodo, daugiau negu nustatytų Vyriausybės rekomendacijų. Kiekvienas patekęs į areną buvo testuotas.
– Vaizduose, kuriuos matėme, tikrai ne du ir ne penki žmonės, daugiau negu 15, galėsime skaičiuoti, jeigu reikės, nesilaiko saugaus atstumo, be kaukių. Ar jūs tai vadinate užtektinais saugumo reikalavimais?
L. Lučiūnas: Jie visi buvo testuoti. Kiekvienas patekęs į areną. Vieni ir atsivežė testus, bet kiekvienam darėm testus ir žiūrėjome, kas patenka į areną. Tokių netestuotų žmonių nei iš personalo – net iš aptarnaujančio, kuris stato ar nešioja kokias nors scenos konstrukcijas, dekoro elementus – negalėjo patekti be testų. Šita tvarka buvo labai griežta. Man atrodo, tai paskatino juos jaustis saugiai, ir manyčiau, kad šiuo atveju gal tai ir kelia dalies visuomenės pyktį, bet pagaliau prieiname prie diskusijos, kaip gyvensime naujos realybės sąlygomis. Negi įsivaizduojam, kad virusas staiga baigsis arba nuspręs kas nors, kad jis baigėsi. Manau, testavimas užtikrintų daugelį, tiek švietimo, tiek kultūros, tiek sporto, veiklų. Ir tai nebuvo niekuo išskirtinė transliacija nei daugelis kitų. Beje, koncertiniai numeriai filmuoti iš anksto, tik patys apdovanojimų teikimai, atsiėmimai tiesiogiai transliuojami, o koncertiniai numeriai nufilmuoti savaitės laikotarpyje. Daugelis atlikėjų net nesusitiko vieni su kitais.
– Susitiko finale. Ponia Lingiene, kiek testavimas, apie kurį kalba organizatoriai ir kurį taikė stengdamiesi užtikrinti renginio saugumą, gali būti atsakymas, kad viskas yra gerai? Šiuo atveju tai nebuvo, kaip daro visi, bet gal gali būti atsakymas ateičiai, kad taip galima organizuoti renginius? Ar tai apsaugo renginio dalyvius, jeigu prieš tai jie testuojami?
Galbūt galėtume būti šio renginio organizatorių advokatai, jeigu jie būtų radę laiko ir galimybių pasitarti su epidemiologais. Ne viena televizija filmuodama laidas tariasi, gauna rekomendacijas ir jų laikosi. (R. Lingienė)
R. Lingienė: Pandemija, kaip mėgstame sakyti, tikrai nėra sprintas, tai maratonas. Tai tęsiasi ilgai, visuomenė išvargusi, viską suprantame. Visiškai suprantamas jautrus reagavimas į tokio tipo renginius ir juose matomus vaizdus. Kalbant apie tai, ką apie renginio saugumą pasakė Lauras, tai šiuo atveju nenorėčiau sutikti, nes, pirma, tikrai nežinome, kokiais testais ir kaip buvo testuojama, ir norėčiau pasakyti, kad nė vienas testas nėra 100 proc. efektyvus, visiško saugumo jausmo niekaip negali suteikti. Ir renginio vedėjui pranešus, tikrai tą girdėjau, kad visi esame saugūs, nes visi testuoti, tai pirmiausia visuomenei buvo padaryta tam tikra žala, pasitikėjimo žala, žmonėms tai galėjo suteikti nepagrįstą saugumo jausmą, kad atlikus testą esi saugus. Tikrai taip nėra, jokį testą atlikęs nesi saugus, tai rodo, kad ėminio paėmimo metu negalėjai užkrėsti kito žmogaus, bet tai nereiškia, kad negalėjai būti užsikrėtęs, tai viena. Antra, veikia tik visas kompleksas priemonių: labai svarbu testavimas, dėvėti kaukes ir laikytis atstumų. Apie paskutines dvi ten ir kalbos negalėjo būti.
Lauras paminėjo renginį Barselonoje, dar teko skaityti apie koncertą Nyderlanduose. Bet ar matėte, kokiomis apsaugos priemonėmis buvo aprūpinti žmonės? Jie naudojo FFP2 respiratorius, bent jau vaizduose, kuriuos matome. Taip pat apie šį renginį žinojo sveikatos tarnybos. Neabejoju, kad ir visuomenė. Taigi, vėlgi visiškai kitoks jausmas galėjo būti, ir šiuo atveju galbūt galėtume būti šio renginio organizatorių advokatai, jeigu jie būtų radę laiko ir galimybių pasitarti su epidemiologais. Ne viena televizija filmuodama laidas tariasi, gauna rekomendacijas ir jų laikosi. Jeigu būtume apie tai informuoti, tikrai būtume 100 proc. suteikę tikras rekomendacijas, kaip galima saugiai, kokiame formate tą renginį organizuoti ir ar iš viso galima.
– Dėkoju pašnekovams. Jeigu kiltų klausimas, kodėl be kaukės šiandien esu aš, tai tik dėl to, kad šioje studijoje be manęs ir operatoriaus, kuris yra robotas, nieko nėra.
