Lietuvoje

2021.04.08 20:45

Nuo sutuoktinių smūgių kenčiančioms moterims tenka kovoti ir su instituciniu smurtu

Edita Vitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.04.08 20:45

Smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje nemažėja, sako specializuotos pagalbos centro specialistai. Jie teigia, kad dalis smurtą patiriančių moterų, prabilusių apie skaudžią tragediją, nesulaukia reikiamos pagalbos bei patiria institucinį smurtą.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia baigianti rengti įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisintas apsaugos nuo smurto orderis. Juo būtų stiprinamos kompleksinės paslaugos dirbant ir su auka, ir su smurtautoju.

LRT RADIJUI savo istoriją papasakojusi Roberta šiandien gailisi, kad prieš metus, patyrusi sutuoktinio smurtą, tąkart kvietė policiją ir stojo į kovą dėl savo ir mažametės dukros saugumo. Moteris sako, kad iki šiol yra persekiojama vyro, teismai vis dar nesibaigia, su dukra teko išsikraustyti į kitą miestą.

„Iškviečiau policiją, tai dariau pirmą kartą gyvenime, nežinodama, kaip apsiginti tokioje situacijoje. Iš to mano skambučio išėjo užburtas ratas – be pradžios ir pabaigos. Esi nuolat skandinamas įstatymų interpretacijose, kai šiuo atveju kaip tik norėtųsi valstybės pagalbos, juk esi tokiam chaose pirmą kartą. Eini į savivaldybę, į vaikų teises, dalyvauja vyras ir naudoja psichologinį smurtą prie visų, bet niekas nieko nedaro, nors visi viską mato“, – pasakoja vyro smurtą patyrusi Roberta.

Ne nauda, o našta

Prieš metus sutuoktinio smurtą patyrusi moteris teigia nusivylusi institucijų teikiama pagalba, nes net pateikusi užfiksuotus vyro elgesio prie mažamečio vaiko vaizdo įrodymus specialistų pagalbos nesulaukė.

„Atvykus vyrui pasiimti mergaitės, ji nenorėjo su juo važiuoti, ožiukas vaikui. Tai jis naudojo psichologinį smurtą, grasino, kad jeigu ji nevažiuos, mamai bus blogai. Pateikusi medžiagą vaikų teisėms, nesulaukiau pagalbos, skyrė tėvystės kursus mums abiem, bet grasinu vaikui ne aš, o tėvas“, – vaikų teisių specialistų veiksmais stebisi Roberta.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė sako, kad Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) skiriami kursai, atvejo vadyba šeimoms kartais tampa ne parama, o našta.

„Smurtaujančiam asmeniui, dažniausiai vaikų tėvui, tos rekomendacijos rūpi mažiausiai, ir kaip bebūtų gaila, vaikai tampa manipuliacijos įrankiais. Tokią situaciją matome šiandien. Moteriai, su kuria paprastai vaikai lieka augti, skiriami kursai, atvejo vadyba yra papildoma našta. Ji prižiūrima, kontroliuojama, patiria institucinį smurtą, dar didesnį spaudimą ir baimę. Ir tada moteris sako viskas, daugiau nieko nenoriu, tikrai nebeskambinsiu ir niekam nebepranešiu, kas vyksta mano namuose“, – sako J. Cinskienė.

VTAĮT vadovė Ilma Skuodienė sako, kad kiekvienas šeimos krizės atvejis analizuojamas individualiai, tačiau pripažįsta, kad specialistų kompetencija bei regione teikiamų paslaugų kompleksas turi reikšmės.

„Atvejo vadyba – tik viena iš priemonių. Ir su specialistais, socialiniais darbuotojais, savivaldybe, ir abiem pusėmis tariamasi, kaip priimti geriausią planą šeimai. Labai priklauso nuo regiono ir ten teikiamų paslaugų. Negaliu pasakyti už visus specialistus, ar jie visada būna kompetentingi, dirbame šiuo klausimu ir keliame jų kompetencijas“, – teigia I. Skuodienė.

Jaučiasi pačios kaltos

Specializuotos pagalbos centro atstovė J. Cinskienė teigia, smurto atvejų šalyje nemažėja ir mūsų visuomenė jam dar tolerantiška.

„Ir dažnai sąmoningai ar nesąmoningai kaltė dėl patirto smurto primetama pačiam nukentėjusiam. Net girdžiu iš specialistų, kurie sako: tai ką tu ten tokio pasakei ar padarei, kad prieš tave pakėlė ranką? Tokio klausimo išvis neturėtų būti, nes tai patvirtinimas žmogui, kad viskas priklauso nuo jo valios, o iš tikrųjų yra ne taip. Žmogus smurtiniuose santykiuose nebeturi jokios galios tvarkyti savo gyvenimą“, – sako J. Cinskienė.

Vyro smurtą patyrusi Roberta palankaus sprendimo negavo ir teisme. Tačiau moteris teigia, dabar jau pasiduoti beprasmiška, ir bandys teisybės ieškoti aukštesnės instancijos teisme.

„Kadangi baudžiamoji byla baigėsi mano pralaimėjimu, kaip moterys sako, pati kalta, tačiau rengiam dokumentus Aukščiausiajam teismui, rankų nenuleidžiam, tikim, kad šviesa tunelio gale egzistuoja. Jis jaučiasi gerai, kadangi užginčijo mane, tačiau situacija juokinga, nes yra abdukcija ir policijos vertinimas, kurio stebuklingu būdu teismas nevertina, nors buvo trys policininkai. Tai vadinamoji teismų praktika, ir ką jie čia darė, keistai kvepia“, – sako Roberta.

Apsaugos nuo smurto orderis

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė J. Cinskienė teigia, kad šalyje mažinant smurto artimoje aplinkoje, turi atsirasti veiksmingas įrankis – apsaugos nuo smurto orderis. Jis būtų taikomas, kai nepradedami ikiteisminiai tyrimai ir yra pagrindo manyti, kad žmogus nukentėjo nuo smurtautojo.

SADM Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė teigia, kad apsaugos nuo smurto orderio įstatymo projektas jau baigiamas rengti, balandį jis bus pateiktas Vyriausybei, o gegužę Seimui.

„Siekiame įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderį ir stiprinti paslaugas kompleksiškai dirbdami ir su auka, ir su smurtautoju, stiprindami atstovavimą valstybinėse institucijose. Svarbu orderio veikimas ir laikas nukentėjusiam, kad jis per jį galėtų gauti visą reikiamą pagalbą ir nebūtų paliktas vienas su savo problema“, – teigia SADM atstovė J. Sakalauskienė.

Lietuvoje dabar veikia 16 specializuotų centrų, teikiančių kompleksinę pagalbą patyrusiems smurtą, teigia J. Cinskienė, tačiau specialistai apie nukentėjusį asmenį gauna informaciją tik tada, kai dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas. Statistikos departamento duomenimis, pernai buvo gauta beveik 60 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir tik vienu iš aštuonių atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI Kasdien 16-19 val.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės

Populiariausi