Europos Sąjunga iš vandens tiekėjų ir nuotėkų tvarkytojų pareikalavo licencijos. Vandentiekio savininkai kaimuose, turintys juos įregistruoti, sako neturintys tam lėšų, o turinčios vandentiekius perimti bendrovės, jų nepriima be dokumentų. Perdavimas turėjo būti padarytas jau pernai rudenį, bet iki šiol, pavyzdžiui, Biržų rajone, dauguma kaimo vandentiekių teisiškai neįregistruoti.
Gulbinų kaimo vandentiekis – senas, vandens siurblys surūdijęs, elektros laidai vos laikosi. Vandentiekio pajininkai – keliolika kaimo gyventojų. Pagal įstatymą iš jų dabar reikalaujama vandentiekį inventorizuoti, įregistruoti ir gauti vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo licenciją.
„Mes neturime pinigų, iš ko architektui sumokėti, už ką sumokėti kitus darbus atliekantiems žmonėms, už žemės matavimus?“ – retoriškai klausė Gulbinų kaimo bendruomenės pirmininkas Vytautas Taura.
„Jeigu dėl to, kad neturime licencijos mums nutrauktų vandens tiekimą bus labai blogai, daugelis žmonių jau neturi savo šulinių ir naujus šulinius kasti irgi didelė investicija“, – sakė bendruomenės narė Valerija Taurienė.
Pajininkai raginami kreiptis į vienintelę rajone licenciją turinčią „Biržų vandenų“ bendrovę, sudaryti sutartis, įsirengti skaitliukus ir pradėti atsiskaityti už vandenį. O bendrovės atstovai sako atsidūrę užburtame rate – negali sudaryti sutarčių su neįregistruotų vandentiekių naudotojais.
Biržų rajone – dvidešimt aštuoni kaimai su neįregistruotais vandentiekiais, tik keturiuose jų vandentiekis modernizuotas. Iki šiol pajininkai patys remontuoja vandens siurblius, patys nustatė vandens kainas, kai kur jas skaičiuoja pagal šeimos narių ir gyvulių skaičių.
Nuo pernai lapkričio geriamąjį vandenį gali tiekti tik turintys licenciją, tačiau šalies kaimuose su senais vandentiekiais padėtis nesikeičia.
