LRT FAKTAI
Lietuvos lenkai (asociatyvi nuotr.)

Lietuvoje

2021.03.25 18:49

LRT FAKTAI. Aistros dėl Tautinių mažumų įstatymo: ar įstatymai ir Konstitucija išties draudžia rusų ir lenkų kalbą įstaigose?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.03.25 18:49

Teisingumo ministerijos siūlomas naujas Tautinių mažumų įstatymas sukėlė abejonių ir įplieskė ginčą. Seimo narys Audronius Ažubalis pavadino naująjį įstatymą „autonomija šilkinėmis pirštinėmis“, turėdamas omenyje, kad jis esą lems tautinių mažumų atsiskyrimą.

Viena iš politikui užkliuvusių nuostatų – kad valstybės įstaigose bus galima vartoti ne vien lietuvių kalbą, bet ir tautinių mažumų kalbas.

„Asmuo turėtų teisę kreiptis žodžiu arba raštu tos tautinės bendrijos kalba į rajono viešųjų paslaugų teikėjus. Akivaizdu, kad tai pažeidžia Konstituciją ir Valstybinės kalbos įstatymą“, – komentare teigia A. Ažubalis.

Jo teigimu, toks reikalavimas kyla iš pačios Konstitucijos.

„Tik priminsiu, kad Lietuvoje Konstitucija lietuvių kalbą įteisina kaip valstybinę, todėl Valstybinės kalbos įstatymas nustato, kad visos Lietuvos įstaigos vartoja tik lietuvių kalbą, kad vietovardžiai rašomi tik valstybine kalba, kad viešajame gyvenime vartojama tik lietuvių kalba“, – rašo politikas.

Tuo metu siūlomas įstatymas numato, kad jei tautinė mažuma savivaldybėje sudaro atitinkamą procentą gyventojų, jiems turi būti suteikta teisė kreiptis į savivaldybę ir jos įstaigas savo gimtąja kalba.

„Asmuo turi teisę kreiptis žodžiu arba raštu (teikdamas prašymus) tos tautinės mažumos kalba į šios savivaldybės teritorijoje esančius savivaldos viešojo administravimo subjektus ir (ar) jų padalinius“, – rašoma internete paviešintame įstatymo projekte.

Ar tokie pasikeitimai iš tiesų prieštarautų Lietuvos įstatymams?

VLKI: yra tam tikrų išimčių

Valstybinės kalbos įstatyme nurodoma, kad vidiniai įstaigų dokumentai turi būti lietuviški, tarp įstaigų bendraujama lietuvių kalba, gyventojams užtikrinamas aptarnavimas lietuvių kalba. Tačiau, kaip išsiaiškino LRT.lt, vietos kitoms kalboms taip pat yra.

LRT.lt kreipėsi į Valstybinę kalbos inspekciją (VKI) klausdama, kokios taisyklės galioja kitataučių gyventojų aptarnavimui.

„Teisės aktų leidėjas sudaro ir tam tikras išimtis, kai gali būti vartojamos ir kitos kalbos. <...> Kalbos įstatymas nereguliuoja neoficialaus bendravimo tarp piliečių ir valstybinės valdžios pareigūnų, todėl tokiais atvejais nėra kliūčių gauti žodinę informaciją ir kita kalba, svarbu, kad tą kalbą suprastų ir mokėtų ja bendrauti abi pusės“, – LRT.lt sakė VKI teisininkas Dainius Žemaitis.

Jis pridūrė, kad raštvedyba, apskaita, finansiniai ir techniniai dokumentai turi būti tvarkomi valstybine kalba. Tačiau, VKI atstovo teigimu, asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, turi būti užtikrinta teisė kreiptis į valstybės institucijas ir gauti informaciją.

„Inspekcijos nuomone, dabartinis teisinis reglamentavimas pakankamas, kad būtų užtikrintas kokybiškas bendravimas tarp asmenų, nemokančių valstybinės kalbos, ir viešojo administravimo institucijų“, – komentavo D. Žemaitis.

Galima rašyti prašymą, tačiau ne skundą

Būtent tokia tvarka gyventojams kreiptis ne tik lietuvių kalba galioja Vilniaus miesto savivaldybėje – jau penkerius metus čia galima gauti informaciją rusų, anglų, lenkų kalbomis.

„Nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad Vilnius yra didelis daugiatautis miestas ir reikia kalbėti mūsų gyventojų kalba, – LRT.lt sakė savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalijus Mosinas. – Tai pasiteisino: žmogus, atvykęs prie terminalo, pasirenka [kalbą], atsispausdina lapelį ir prieina prie klientų aptarnavimo specialisto. <...>

Žmonės tikrai tuo naudojasi ir kalba savo kalba. Kiekvienas darbuotojas turi lentelę, kurioje nurodyta vardas, pavardė ir pareigos, vėliavėlėmis pažymėta, kokiomis kalbomis specialistas kalba. Specialistas visada pasisveikina, be abejo, lietuvių kalba, o tada pereina į tą kalbą, kuria kalba mūsų klientas.“

Savivaldybės atstovo teigimu, šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad įvairūs blankai yra lietuviški, kaip ir oficiali raštvedyba, tačiau su lankytojais bendraujama ir ne lietuvių kalba. Tai, pasak pašnekovo, su įstatymais nesikerta.

„Be abejo, oficialus atsakymas visą laiką bus lietuvių kalba, bet visą laiką bus ir neoficialus vertimas ta kalba, kuria kreipėsi klientas“, – sakė V. Mosinas.

Jis pridūrė, kad susidariusi šiek tiek kurioziška situacija – jei gyventojas nori rašyti skundą, tai privaloma daryti valstybine kalba dėl to, kad tai laikoma administracine procedūra.

„Neigiamų [atsiliepimų] iš kitų institucijų negavome ir iš gyventojų pusės įžvelgėme tik pliusų, jie patenkinti, jiems paprasčiau pasakyti, ką nori gauti iš savivaldybės, ir, be abejo, išgirsti atsakymą savo kalba“, – V. Mosino teigimu, konfliktų dėl tvarkos savivaldybėje su kalbos vartojimą prižiūrinčiomis institucijomis nekilo.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pristatydama projektą taip pat yra sakiusi, kad įstatymas suderintas su galiojančiais teisės aktais.

„Šis įstatymas yra sukonstruotas taip, kad neprieštarautų Kalbos įstatymui, tai yra būtų galima teikti tik prašymus, ne skundus, nes skundai yra administracinė procedūra, kuri, kaip numato Valstybinės kalbos įstatymas, galima tik valstybine kalba“, – sakė ji LRT TELEVIZIJAI.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas: tai silpnintų lietuvių kalbos statusą

Tačiau buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius Vytautas Sinkevičius LRT.lt sakė, kad įstatymas, jei jis įsigaliotų, silpnintų Konstitucijoje įtvirtintą valstybinės kalbos statusą, todėl gali prieštarauti Konstitucijai.

„Aš manyčiau, kad vis tik iš Konstitucinio Teismo nutarimo ir pagal Konstituciją lietuvių kalba yra valstybinė kalba, iš to kyla tai, kad valstybės institucijose, savivaldybės institucijose jokia kita kalba tais pačiais pagrindais, kaip lietuvių kalba, negali funkcionuoti, nes tada mes paneigiame ypatingą lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą“, – LRT.lt sakė profesorius.

Jo teigimu, jokios kitos kalbos negalima statusu prilyginti lietuvių kalbai.

„Jei kalbame apie kitai kalbai suteikiamą valstybinės ar labai panašų statusą, mes tik gilinsime [tautinių mažumų] atskirtį nuo Lietuvos, menkinsime lietuvių kalbą ir neskatinsime jos mokytis. Politikai turi matyti, kas bus po 30 metų, po 50 metų – jei negali gyventi šios dienos aktualija“, – kritiką naujam siūlymui reiškė V. Sinkevičius.

Ažubalis: sunku komentuoti įstatymo projektą, nes jis nėra viešas

LRT.lt pasiteiravo A. Ažubalio, kaip vertina tai, kad Valstybinės kalbos įstatymas, priešingai nei jis teigia, nedraudžia valstybinėse įstaigose vartoti kitų kalbų.

Politiko teigimu, nereikėtų diskutuoti apie įstatymo projektą, kuris nėra paviešintas.

„Nežinau. Visų pirma reikėtų paminėti, kad aš turiu neoficialų įstatymo projektą, projektas iki šiol yra slepiamas. Aš naudoju tai, ką naudoju, ir dėl to diskutuoti daugiau, nei pasakiau, nematau prasmės, kol jis nebus pateiktas. Dabar ministrė kalba apie tai, visi kalba apie tai, bet jis nepateiktas. <...>

Aš padiskutavau apie tai, ką gavau neoficialiai, ir tai pasakiau. Duokime man įstatymo projektą ir tai, ką žada ministrė, tada žiūrėsime“, – sakė A. Ažubalis.

Tuo metu Teisingumo ministerija tvirtina, kad įstatymo projektas dar rengiamas, todėl neviešinamas.

„Informuojame, kad Tautinių mažumų įstatymo projektą rengė Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus <...> sudaryta darbo grupė.

Šiuo metu projektas baigiamas rengti Teisingumo ministerijoje ir bus pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei“, – teigiama LRT.lt atsiųstame atsakyme.

A. Ažubalio žodžiai, esą Valstybinės kalbos įstatymas nustato, kad visos Lietuvos įstaigos turi vartoti tik lietuvių kalbą, nėra tiesa: tokių žodžių nėra pačiame įstatyme, prievolės nenumato ir įstatymą prižiūrinčios institucijos. Vilniaus miesto savivaldybės, kurioje jau kurį laiką yra galimybė lankytojams pasirinkti kalbą, kuria nori būti aptarnauti, atstovų teigimu, ši tvarka konfliktų nesukėlė.

Tačiau buvęs Konstitucinio teismo teisėjas profesorius Vytautas Sinkevičius LRT.lt sakė, kad įstatymas, jei jis įsigaliotų, silpnintų Konstitucijoje įtvirtintą valstybinės kalbos statusą, todėl gali prieštarauti Konstitucijai.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt