Lietuvoje

2021.03.28 15:50

Siūlo atverti specialią klasę: po pamokų licėjuje vaikai skubėtų į Karo akademiją – juos lavintų fiziškai, ugdytų pilietiškumą

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.03.28 15:50

Seimo Švietimo ir mokslo komitete pateiktas pasiūlymas nuo dar kitų mokslo metų Vilniaus licėjuje suburti 24 mokinių klasę, kurią ugdant, be akademinių žinių, ypatingas dėmesys būtų skiriamas pilietiniam ir fiziniam ugdymui – už tai būtų atsakinga Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Į šią klasę vaikai būtų atrenkami paskelbus nacionalinę atranką. Ilgainiui, per ketverius metus, susiformuotų visa gimnazijos grandinė – pirma–ketvirta klasės. 

Kaip skelbia šios idėjos iniciatoriai, neformaliojo švietimo programa būtų siekiama ugdyti mokinių fizinį aktyvumą, strateginį mąstymą, pilietinį ugdymą, tobulinti gebėjimus tapti visaverčiu ir aktyviu demokratinės visuomenės nariu, gilinti valstybės raidai įtakos turėjusias istorines žinias.

Patvirtinus tokį projektą Karo akademija sudarytų bendradarbiavimo sutartį su bendrojo ugdymo mokykla dėl neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį mokinių švietimą. Bendrojo ugdymo mokykla būtų atsakinga už formaliojo švietimo įgyvendinimą, o akademija – už neformalųjį švietimą.

Numatoma, kad tokiu Karo akademijos partneriu galėtų tapti Vilniaus licėjus.

Vaikai gyventų Karo akademijos patalpose, gautų nemokamą maitinimą, taip pat uniformą, kuri, kaip rašoma aiškinamajame rašte, būtų skirta mokinių pagarbai ir elgesio kultūrai ugdyti.

„Pirmas dalykas – geriausiai besimokantys Lietuvos vaikai kariuomenę rinktųsi kaip vieną iš galimybių. Tie vaikai, kurie baigs licėjų, neprivalės studijuoti Karo akademijoje, bet akivaizdu, kad dalis jų rinktųsi tokią galimybę. Antra, kai kalbame apie Vilniaus licėjų, suprantame, kad tai itin gabūs vaikai, kurie gyvenime sieks ir pasieks aukštus tikslus.

Įsivaizduokime, praeina dvidešimt metų, vienas licėjaus absolventas yra pulkininkas leitenantas, kitas – širdies chirurgas, trečias – verslininkas, ketvirtas – politikas, penktas – menininkas. Taigi sukurtume galimybę būsimam šalies, visuomenės elitui turėti susisiejimą su Lietuvos kariuomene, jaustis artimam gynybos, saugumo temoms“, – aiškino tokio projekto iniciatyvinės grupės narys karys savanoris Edmundas Jakilaitis.

Anot jo, trečias tikslas – suteikti galimybę gabiausiems Lietuvos vaikams gauti labai gerą išsilavinimą, saugią aplinką ir turiningą laisvalaikį.

„Tėvai, gyvenantys regione ir turintys gabų vaiką, kuris yra, tarkime, olimpiadininkas, įgytų fantastišką galimybę pasirūpinti, kad vaiką ugdytų geriausi mokytojai. Tai galimybė visiems Lietuvos vaikams“, – sakė E. Jakilaitis.

Jis pabrėžė, kad tam papildomai pinigų iš valstybės biudžeto nereikėtų. Krašto apsaugos ministerija yra tam numačiusi lėšų 2022–2023 mokslo metams.

Kiekvienais metais pagal šį modelį būtų priimami mokytis 24 mokiniai, ilgainiui, per ketverius metus, šis skaičius išaugtų iki 96 mokinių.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sakė, kad tai suteiktų pranašumų ir jo vadovaujamai mokyklai, ir Karo akademijai.

„Tai būtų papildoma klasė licėjuje. Pagrindinių mokomųjų dalykų mokytume licėjuje, o fizinis ugdymas, dorinis, pilietinis ugdymas vyktų akademijoje. Žodžiu, dalis ugdymo turinio priklausytų nuo Karo akademijos, o pagrindinė mokomųjų dalykų dalis – nuo mūsų“, – aiškino S. Jurkevičius.

Kaip sakė licėjaus direktorius, pretendentai į šią klasę laikytų tokį patį stojamąjį egzaminą į licėjų bendra tvarka, kaip ir visi stojantieji.

„Tai būtų pranašumas ir licėjui. Būtų didesnė įvairovė ir mokymo kontekste, ir bendravimo. Karo akademijai tai būtų taip pat tam tikras kokybiško mokymosi rezultatas, kuris keltų tam tikrą vertę“, – sakė S. Jurkevičius.

Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Jonas Jarutis ir Arūnas Gumuliauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt