Lietuvoje

2021.03.23 11:03

Ekspertai pateikė tris pandemijos plitimo scenarijus: pesimistiškiausiame plane – kelis tūkstančius atvejų per dieną siekiantys skaičiai

atnaujinta 11.38
Šarūnas Nekrošius, LRT.lt2021.03.23 11:03

LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas prezidentūroje pristatė tris galimus COVID-19 plitimo scenarijus šalyje – pagal vieną jų, situacija gali būti sunkiai kontroliuojama, tačiau optimistinio scenarijaus taip pat tikėtis kol kas nereikėtų. M. Stankūno teigimu, šiuo metu Lietuvoje vyksta lenktynės su laiku.

„Žvelgdami į Baltijos regioną matome, kad sudėtingiausia situacija Estijoje, Lenkijoje. Lietuvoje situacija atrodo neblogai, bet situacija keičiasi. <...> Pas mus vienas rodiklis yra virš vieneto, o tai reiškia, kad epidemija plinta, svarbi riba peržengta kovo 12 dieną“, – spaudos konferencijoje kalbėjo profesorius.

Jo teigimu, šiuo metu kiek stabilizavosi ir reanimacijose gydomų pacientų skaičius.

Ekspertų taryba pateikė tris galimus COVID-19 plitimo scenarijus

Ekspertai pateikė tris scenarijus: šiuo metu vyksta lenktynės su laiku

M. Stankūno teigimu, šiuo metu prezidentui buvo pateikti trys galimi COVID-19 pandemijos plitimo scenarijai.

„Pateikėme tris scenarijus – optimistinį, vidutinį ir pesimistinį. Pagal optimistinį, mes matysime nedidelį naujų atvejų augimą, jis greičiausiai išliks, vidutiniškai galėtume tikėtis 600–500 atvejų per dieną, balandžio viduryje turėtume pereiti į mažėjimą, tačiau tokio staigaus mažėjimo, koks buvo sausį, vasarį, nesitikime. Tiesa, toks scenarijus mažai tikėtinas, nebent bus įvedamos papildomos karantino priemonės“, – sakė M. Stankūnas.

Jo teigimu, labiausiai tikėtinas vidutinis scenarijus, kuomet atvejų skaičius balandį perkoptų 1000 atvejų per dieną.

„Manytume, kad tai dar nebūtų blogas variantas, įvertinant visas aplinkybes ir kitose šalyse“, – sakė M. Stankūnas.

Pagal patį blogiausią scenarijų, balandžio viduryje Lietuvoje galėtų būti pasiekti praėjusių metų gruodžio mėnesio skaičiai.

„Matytume trečią bangą, ji tikrai galėtų būti didelė, savo dydžiu gali prilygti gruodžio mėnesio situacijai. Preliminariai atvejų skaičius galėtų siekti net po 3000 atvejų per dieną. Toks scenarijus tikėtinas, jei britiškoji atmaina taps absoliučiai dominuojanti“, – sakė mokslininkas.

M. Stankūno teigimu, šiuo metu prasidėjo lenktynės su laiku ir yra gyvybiškai svarbu kaip galima greičiau įgyti vakcinuotos populiacijos dalį.

Planai ir scenarijai modeliuoti iki gegužės mėnesio, nes ilgesnėje perspektyvoje atsirastų galimybė skaičiams išsikraipyti.

„Net pagal optimistinį scenarijų, iki gegužės pradžios mažėjimo nematome“, – apie labiausiai tikėtino scenarijaus galimybę teigė M. Stankūnas.

„Kol kas griežtinti ar laisvinti – bent jau ekspertų taryboje tokių diskusijų paskutinėmis dienomis nevyko“, – sakė LSMU profesorius.

Naujas viruso atmainas Lietuvoje siūlo vertinti itin rimtai

M. Stankūnas spaudos konferencijoje patvirtino, kad du COVID-19 infekcijos PAR atmainos atvejia užfiksuoti Lietuvoje. Vienas jų, sostinėje, kitas Kaune.

„Yra du atvejai, vienas iš Vilniaus, kitas iš Kauno. Tokia šviežia informacija. Aš ją sužinojau prieš gerą valandą, tai daug kažko komentuoti negaliu ir plačiau atsakyti negalėčiau“, – sakė M. Stankūnas.

Profesorius pabrėžė, kad šiuo naujus atvejus būtina įvertinti itin rimtai ir nekartoti klaidų, kurios buvo padarytos anksteniu metu. Taip pat, verta pažiūrėti į kaimynines valstybes, kuriose šiuo metu COVID-19 situacija – nepavydėtina.

„Manau, kad mes, pasimokę iš savo rudens ir žiemos pradžios, turėtume klaidos nekartoti ir, matydami tuos signalus, turėtume šią informaciją priimti atidžiai ir turėtų būti aptariamos visos galimybės, kaip tą situaciją suvaldyti. Galvoti, kad tai, kas vyksta Lenkijoje ar Estijoje, iki mūsų neateis, esame apsaugoti, ar galvoti, kad savo atkentėjome, tai būtų didelė klaida. Reikia svarstyti visus variantus. Į žinutes, kurias gauname, reikia žiūrėti labai rimtai“, – teigė profesorius.

Paklaustas, ar jau reikėtų vėl peržiūrėti karantino griežtinimo planus, M. Stankūnas kategoriškas nebuvo, tačiau teigė, kad būtina sekti Lietuvoje plintančias COVID-19 atmainas, užsikrėtimo skaičius, nes, praleidus tinkamą momentą, pasak jo, vėliau sprendimai gali būti itin griežti.

„Buvo sudaryti tam tikri pakoregavimai, ar jis bus toliau peržiūrimas, šiuo metu negalėčiau atsakyti. Situacija keičiasi, bus matyt, ar dar galima kažką daryti, o gal priešingai, jau reikia kalbėti apie tam tikrų ribojimų sugrąžinimą, kad nebūtų to pesimistinio scenarijaus“, – sako M. Stankūnas.

Anot jo, kol kas sunku pasakyti, ar tai galėtų būti lokalus, ar nacionalinis karantinas ir sugriežtinimas.

„Tai vertinti dar per anksti, reikia tą dalyką rimtai apžiūrėti“, – teigė M. Stankūnas.

LRT.lt primena, kad antradienį Lietuvoje užfiksuotas didžiausias naujų COVID-19 atvejų skaičius nuo sausio 28 dienos.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų šoktelėjo iki 260,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas pasiekė 6,8 procento.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt