Lietuvoje

2021.03.20 12:13

Tyrimas rodo, kad 70 proc. žmonių, susidūrę su neapykantos kalba, niekur nesikreiptų

BNS2021.03.20 12:13

Lietuvos gyventojai supranta, kad neapykantos kalba yra netinkama ir pasisako prieš ją, tačiau dažnai ją klaidingai priskiria saviraiškos ar žodžio laisvei, dažnas to nelaiko baustinu nusikaltimu, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos paskelbtas tyrimas.

Jo duomenimis, absoliuti dauguma gyventojų nežino, kad neapykantos kalba yra žmogaus teisių pažeidimas ir gali užtraukti teisinę atsakomybę, o septyni iš dešimties žmonių, susidūrę su neapykantos kalba, apie tai nepraneštų ir neieškotų pagalbos.

Apklausos duomenimis, dauguma žmonių, susidūrę su neigiamais komentarais internete, niekur nesikreiptų – 47 proc., arba nežinotų kur kreiptis – 22 proc., skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

18 proc. nurodė, kad kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, dar beveik 15 proc. – į socialinių tinklų arba interneto svetainių administratorius. Į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri yra atsakinga už neapykantos kalbos prevenciją, kreiptųsi 2 proc. gyventojų.

Daugiau kaip penktadalis tyrimo dalyvių mano, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes yra neapgalvoti juokeliai. Trečdalis mano, kad tokie komentarai – yra saviraiškos laisvė, o su tuo nesutinka 46 proc., dar 22 proc. nežinojo, ką atsakyti.

Tarnybos užsakymu reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą dėl neapykantos kalbos spalį atliko bendrovė „Vilmorus“, apklaustas 1001 Lietuvos gyventojas. Reaguodama į jo rezultatus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba šią savaitę pradėjo sąmoningumo didinimo kampaniją „Neapykantos kalba yra nusikaltimas“.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė tikisi, kad kampanija paskatins gyventojus neapykantos kalbą laikyti tuo, kuo ji iš tikrųjų yra – nusikaltimu.

„Neapykantos kurstymas yra veika, kurią draudžia Baudžiamasis kodeksas. Norime visuomenei priminti ne tik teisinį reguliavimą, bet ir tai, kodėl neapykantos kalba yra tokia žalinga. Ji pažeidžia žmonių lygiateisiškumo principą, baugina, žemina ir verčia jaustis menkesniu. To nenusipelnė nė vienas Lietuvos gyventojas“, – sako ji.

Pasak žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės, neapykantos kalba žmonės kartais klaidingai laiko bet kokius įžeidžiančius žodžius. Jos nuomone, tai įtvirtina neteisingą šio nusikaltimo supratimą.

„Neapykantos kalba yra raiška, kuria skleidžiama, kurstoma, skatinama ar pateisinama neapykanta prieš asmenį ar asmenų grupę būtent dėl jų tapatybės. Įstatymai saugo asmenų lygiateisiškumą, apimantį skirtingus žmonių požymius, tokius kaip tautybė, rasė, seksualinė orientacija, lytis, negalia, amžius ir kita. Neapykantos kalbos draudimas nereiškia, kad negalima garsiai reikšti savo įsitikinimų ar kritikuoti kitų žmonių poelgių. Svarbu nepamiršti, jog neapykantos kalba yra žalinga, nes ja puolamas asmenų lygiateisiškumas“, – teigia G. Ramanauskaitė.

Remiantis apklausa, 65 proc. tyrimo dalyvių mano, kad neigiami komentarai apie tam tikras visuomenės grupes turėtų būti laikomi viena iš diskriminacijos formų, tačiau tik 36 proc. sutiktų, kad tokie komentarai būtų laikomi baudžiamuoju nusikaltimu (33 proc. nesutiktų, o dar 31 proc. nežinojo, ką atsakyti).

Didžioji dauguma respondentų (71 proc.) sutiko, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes skatina neapykantą ir susipriešinimą visuomenėje (su tuo nesutiko 11,5 proc.).

Tyrimo metu žmonėms buvo pateikiamos situacijos ir jie vertino, ar tai laikytina neapykantos kalba.

Situaciją, kai kitos rasės asmenims parduotuvėje grasinama, liepiama grįžti ten, iš kur atkeliavo, 84 proc. žmonių laikė neapykantos kalba. Taip nemanė 3 proc. apklaustųjų.

Pavyzdį, kai kompiuteriniame žaidime taikiniu pasirinkti tabore gyvenantys romai, raginama juos „šaudyti“ ir tokiu būdu laimėti žaidimą, 66 proc. žmonių laikė neapykantos kalba. Su teiginiu nesutiko 7 proc., o dar 26 proc. negalėjo pasakyti.

Atvejus, kai socialiniame tinkle rašomi komentarai, kuriais raginama smurtauti prieš lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius asmenis, neapykantos kalba laikė 81 proc. tyrimo dalyvių. Taip nemanė 3 proc., o 15 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.

Tyrimo metu pateiktą atvejį, kai prie žydų bendruomenės centro iš žemių supilama svastika, neapykantos kurstymu laikė 75 proc. žmonių. Su tuo nesutiko 4 proc., o 21 proc. neturėjo nuomonės.

Situaciją, kai politikas televizijos eteryje ragina kastruoti psichikos negalią turinčius asmenis (kad jie „nesidaugintų“), kaip neapykantos kalbą vertino 78 proc. žmonių, 6 proc. taip nemanė, o 17 proc. neturėjo nuomonės.

Atvejį, kai politologas, komentuodamas užsienyje įvykdytą teroristinį išpuolį, teigia, jog „visi musulmonai yra teroristai“, neapykantos kalba laikė 76 proc. apklaustųjų, 5 proc. su teiginiu nesutiko, o 19 proc. neturėjo nuomonės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt