Lietuvoje

2021.03.19 08:53

Į lygių galimybių kontrolieres teikiama Sabatauskaitė: su jokia partija niekada nesisiejau

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.03.19 08:53

Vietoje kadenciją baigiančios lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės siūloma Birutė Sabatauskaitė nekomentuoja kilusių kalbų, jog jos kandidatūra neva susijusi su „politiniais mainais“. Ilgametė žmogaus teisių ekspertė sako, kad jos profesinė biografija įrodo šioms pareigoms tinkamą kompetenciją.

„Esu be galo dėkinga tėvams ir seneliams už vertybes, kurias man skiepijo, niekada nepriklausiau jokiai politinei partijai, su jokia partija nesisiejau. Manau, kad daugiau negu 10 metų darbo žmogaus teisių srityje kompetencija, taip pat darbas su Europos nediskriminavimo teisės ekspertų tinklu gali paliudyti, kad aš turiu kompetencijos šioje srityje“, – penktadienį LRT RADIJUI sakė B. Sabatauskaitė.

Ji yra šiuo metu Seimo opozicijoje esančių socialdemokratų frakcijos nario Juliaus Sabatausko dukra. Kai kurie politikai pastarosiomis dienomis kėlė įtarimus, jog Seimo pirmininkės į šias pareigas pasiūlyta B. Sabatauskaitė neva neatsitiktinai buvo pasiūlyta po to, kai socialdemokratai pareiškė palaikysiantys Vytauto Mizaro kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus – jį taip pat pateikė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento pirmininkė šią savaitę žiniasklaidai sakė, kad su B. Sabatauskaite pirmasis pokalbis įvyko dar sausio mėnesį.

Lietuvos žmogaus teisių centrui šiuo metu vadovaujanti B. Sabatauskaitė sako, kad per karjerą yra dirbusi su įvairiomis žmonių grupėmis, dažnai tampančiomis diskrimancijos aukomis, atmesdama kitą nuogąstavimą, esą lygių galimybių išskirtiniu prioritetu jai vadovaujant taptų LGBT asmenys.

„Dirbau be galo daug metų su įvairiomis bendruomenėmis – tiek moterų teisių organizacijomis, tiek skirtingą negalią turinčių asmenų organizacijomis, tautinėmis bendruomenėmis, skirtingą religiją išpažįstančiais asmenimis, tiek su LGBT bendruomene. Manau, kad tai gali paliudyti, kad turiu pakankamai patirties šioms pareigoms užimti, o kokie vyksta politiniai žaidimai, galbūt taip galima pavadinti, aš nesiimsiu vertinti“, – sakė laidos „Ryto garsai“ pašnekovė.

B. Sabatauskaitės manymu, įstatymuose reikėtų numatyti ir dar vieno diskriminacijos pagrindo apibrėžtį – diskriminaciją pagal šeiminę padėtį, kuri Lietuvoje, pasak jos, dažna.

„Mano nuomone, šeiminė padėtis yra vienas iš pagrindų, dėl kurio asmenys patiria diskriminaciją itin dažnai. Iš to, ką tenka girdėti, su diskriminacija dėl šeiminės padėties dažnai susiduria daugiavaikės šeimos, vienišos mamos ar vieniši tėvai. Akivaizdu, kad pas mus trūksta šeimos ir darbo derinimo galimybių – tiek valstybinėse įstaigose, tiek privačiose, ir tam turbūt trūksta ir teisinio reglamentavimo. Kalbant apie šeiminį statusą ar padėtį, situacijų būna įvairių. Pavyzdžiui, daugiavaikės šeimos, kurios turi tris ar daugiau vaikų, taikant tam tikras nuolaidas, jų negauna tokių pačių, nes nuolaidoje nurodyta, kad ją gali gauti tik du suaugę asmenys su dviem vaikais. O jeigu vienišas tėtis, vieniša mama ar ta pati daugiavaikė šeima augina tris ar keturis vaikus, jiems ta nuolaida nėra taikoma tokia pati“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Žmogaus teisių centro vadovė sako, kad šiuo atžvilgiu diskriminacines praktikas kartais taiko net ir valstybinis sektorius.

„Taip pat matoma, kad vienišos motinos ar tėvai susiduria su diskriminacija registruojant vaikus į darželių eilę, nes kai kurios savivaldybės yra įsitvirtinusios taisyklę, kad jeigu du tėvai yra registruoti tam tikroje savivaldybėje, jie statomi į pirmumo eilę. Tai viena vertus, mes valstybėje kalbame, kad turime suteikti galimybę vienišiems tėvams įsitvirtinti ir būti darbo rinkoje ir uždirbti pinigus, kad galėtų išlaikyti vaikus, tuo pačiu jiems pasakome, kad, žinote, jūsų vaikams darželyje vietų nėra“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.

Populiariausi